Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Etika
EtikaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Senovės išminčiai, pirmieji filosofai, siekė kuo daugiau žinoti ir pasiekti aukščiausią dorybę. Žmogus jų nuomone, privalo savo išvadas grįsti tvirtu žinojimu ir linkėjimu kitiems tik gera. Ikisokratikai . Talis (apie 624-547 m.pr.Kr.) ,Anaksimandras, Anaksimenas, Demokritas, Herakleitas. Sofistai Protagoras Gorgijas Prodikas Kristijas Trasimachas. Gr. Sophistes – gudruolis, išminčius,retorikos,politikos,filosofijos ir etikos mokytojas, sąmoningai naudojantis klaidingus samprotavimus, siekdamas pergalės. Teisingumo, kaip galios, samprata siejama su Trasimacos vardu. “teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam“. Sokratas. Sokratas kilęs iš neturtingų amatininkų šeimos. Pamėgtas jo užsiėmimas – kalbėti gatvėse. Savo oponentus dažniausiai klausinėdavo, pats neatsakydamas į klausimus, ir sugebėdavo jų lūpomis išgauti savo tiesą. . ARISTOTELIO ETIKA. Aristotelis buvo Platono mokiniu, bet vėliau jis pradėjo kritikuoti Platono idėjų teoriją. Aristotelio filosofijoje svarbesnis yra tas pasaulis, kuriame mes gyvename. Aristotelis parašė 3 etikos traktatus: Nikomacho etika, Eudemo etika ir Didžioji etika. Eudaimonia (palaima, laimė) – aukščiausias gėris. Būdo dorybės kaip jausmų vidurys. Laimei lemiantis dalykas yra dorovinis tobulėjimas. Dorybės būna dviejų rūšių – tai proto (intelekto) ir būdo dorybės. Aristotelio dorybes. Narsa. Saikingumas . Dosnumas ir iškilnumas. Didybė. Draugiškumas ir sąmojingumas. Teisingumas. Teorinė (sophia) ir praktinė (phoronesis) išmintis. Kontempliacija.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Dėl susidariusių aplinkybių (karai, užkariavimai, helenizmo epocha) pasikeičia gėrio/blogio, laimės ir etikos supratimas, atsiranda naujos etinės koncepcijos. Sokratas lieka etalonas, išminčius, bet S. aktyviai siekė gėrio, o Epikūras pasyviai vengė blogio, ragino šalintis aktyvios pozicijos. Hedonizmas. Ataraksija. Malonumai. Dorybės. Gyventi maloniai. Mirtis. STOIKAI. Dorybės. Savižudybė. Nusižudė daugybė Antikos (Graikijos ir romėnų) filosofų. Praktiškai, toje kultūroje buvo leidžiama rinktis, gyventi ar mirti.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. I. Etikos samprata. II. Socialinė etika. 1) socialinio gyvenimo būdas. 2) sociologija ir etika. 3) socialinės pedagogikos paskirtis ir objektas. III. Socialinės pedagogikos etikos ištakos. 1) socialinės pedagogikos raida. 2) socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje. 3) liaudies pedagogika – socialinės etikos dalis. IV. Socialinio pedagogo etika. Reziumė. Literatūros sąrašas. Yra situacijų, kai profesiniame ar asmeniniame gyvenime, palyginti nesunku nuspręsti, kas teisinga, kas ne. Tačiau kartais tai nėra lengva. Kiekvienas atvejis nepakartojamas, todėl posūkis ar sprendimas kaip vienoje ar kitoje situacijoje derėtų pasielgti, kas kartą gali būti vis kitoks. Daugelis problemų, iškylančių tiek pavieniam žmogui, tiek bendruomenei yra be galo sudėtingos. Norint kalbėti apie socialinio pedagogo, žmogaus, kuris susiduria ypač dažnai su nepakartojamais atvejais ir privalo pagal situaciją ieškoti sprendimo, etikos ištakas, svarbu plačiau aptarti tris dalykus: etika, sociologija ir pedagogika, jų raidą ir sanglaudą tarpusavyje. Gyvenime keičiasi ne žmonių prigimtis, bet jų santykių padariniai, t.y. žmonių santykių socialiniai reiškiniai, lemiantys skirtingą socialinį gyvenimą, tam tikrą gyvenimo būdą. Referate bus šiek tiek aptariama socialinio gyvenimo būdas, kaip siejama ir ką tiria etika ir sociologija. Šimtus metų mąstytojai kūrė teorijas apie tai, kaip įvairiose gyvenimo situacijose daryti etinius sprendimus, todėl net ir šiais laikais kai kada atsižvelgiama į senųjų mąstytojų nuomones. Etikos samprata Specialistai iki šiol ginčijasi, ar etika iki šiol apima visą žinių apie moralę kompleksą, ar ribojasi tik moralinės privalomybės, moralinių imperatyvų ( liepimų, reikalavimų) formavimu ir teigimu.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Etikos mokslo objektas. Rūšys. Etika – tai mokslas apie moralę, nagrinėjantis (objektas-) moralinių (dorovinių) dalykų esmę, kilmę, individų mąstyseną, dorumą, poelgius, žmonių socialinių santykių moralinį vertinimą. Etikos mokslas yra specifinis, nes apima keletą kitų mokslų: Filosofinė-teorinė etika, empirinė-aprašomoji. Filosofinė-teorinė etika – nesusijusi su normų kūrimu, jų netiria ir nekuria. Į tai ką ji tyrinėja negalima atsakyti faktais. Tyrimo metodas – interpretacija. Skiriama į: 1) Individualioji etika – nagrinėjanti vidinį dorinio veikimo mechanizmą, kaip sąveikauja moralė, dorovė, sąžinė, dorybė, vertybė ir kt. 2) Visuomeninė etika – jos pagrindas: papročiai, tradicijos, kurie sudaro tam tikro elgesio modelius visuomenėje, kuriuos mes vadiname normomis. Jos įdiegtos tautoje ar šeimoje ir formuoja tolesnį elgesį. TEORIJŲ tipai. Moralinio veiksmo vertinimas. 1) RACIONALISTINĖ (idealistinė) pozicija. PLATONAS: Kiekvieno žmogaus sąžinė jam yra toji vienintelė vieta, kur tiesiogiai ir konkrečiai išgirstama Dievo valia. Jis žino. kad būtent sąžine Dievas jį pašaukia būti atsakingu ir kategorinį sąžinės reikalavimą jis laiko „Dievo balsu“. “Dievo reikia klausyti daugiau negu žmonių“ - taip suprantamas sąžinės balsas kaip Dievo balsas bei ženklas. sąžinės veikimo principai, funkcijos. DORYBĖ: kilmė, rūšys, paskirtis. ARISTOTELIS. vertybės samprata. Individualios vertybės ir visuomen. normos. Prigimtinių poreikių ir moral. normų priešprieša. filosofinė etika. struktūra, esmin. sąvokos. Vidinis dorinio veikimo mechanizmas. moralės kilmės problema. 2) Empiristinė pozicija. 3) reliatyvistinė pozicija. Moralinė sąmonė. Valia ir Intelektas (Sąžinė) Rūšys, f-jos. vertybės kilmė.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etikos kodeksus, tačiau tik retkarčiais užsimename apie moralės kodeksus. Kai kas sąvokas moralu, nemoralu taiko tik seksualumo sričiai (pavyzdžiui: pornografija, obsceniškumo standartai: pornografija demoralizuoja visuomenę), o etiška, neetiška taiko aptarinėdami verslo ir profesinių bendruomenių elgesį savo narių bei savo klientūrų atžvilgiu (pavyzdžiui: verslo projektų vagystės). Taigi, pirma išsiaiškinkime, ką šios sąvokos reiškia ir koks yra judviejų ryšys. Moralu, amoralu, immoralu, nemoralu. Teisių diskurso reikšmė ir vaidmuo. Prigimtinės ar žmogaus teisės. Koreliatyvumo tezė buvo ginčijama. Pirmiausia, egzistuoja tokios pareigų prupės, kurios nenumato jas atitinkančių teisių, ir atvirkščiai. Taip gali būti todėl, kad ne visos pareigos yra moralinės pareigos griežtąja to žodžio prasme (prisiminkim B. Gerto moralės apibrėžimą). Kai kurias jų pagimdo mūsų asmeniniai idealai, pavyzdžiui, mūsų įsitikinimas savo pareiga teikti labdarą badaujantiems Somalio vaikams ar nuo karo nukentėjusiems Kosovo gyventojams. Joelis Feinbergas taip pat pastebi, kad egzistuoja daugybė moralinio ir juridinio pobūdžio pareigų, kurios nėra logiškai susijusios su kitų asmenų teisėmis. Taip yra dėl tos priežasties, kad “pareigos” sąvoka yra vartojama reikšti bet kokį (kiekvieną) privalomą veiksmą, kurio reikalauja kitų žmonių teisės, įstatymai, aukštesnė valdžia, sąžinė ar dar kas nors. Teisės ir motyvai. “Teisingumo” sąvokos reikšmė moralės diskurse. Distribucinis teisingumas. Teisingumo principai. Roberto Nozicko teorijos bendriausius bruožus ir libertarinės teorijos kritiką – savarankiškai. Egalitarinis liberalizmas. Teisingumo paskirstymas utilitarizmo ir deontologinių etikos teorijų požiūriu. J. Rawlso teisingumo koncepcija. Deontologinė ir utilitarinė etika. etikos. Moralės buvimas viešąja sistema reiškia, jog ji liečia tuos žmonių elgesio aspektus, kurie turi poveikį kitiems žmonėms. Moralė yra visus racionalius asmenis liečianti (saistanti) viešoji sistema, vadovaujanti tiems jų elgesio aspektams, kurie turi kokį nors poveikį kitiems žmonėms ir kurios tikslas yra blogio minimizavimas (gėrio standartai) ir kurios branduolį sudaro moralės taisyklės. Svarbiausias moralės filosofijos uždavinys yra moralės taisyklių analizė, siekiant įsitikinti ar jos sudaro visus racionalius asmenis saistančios viešosios sistemos branduolį, ir tuomet nustatyti, ar ta viešoji sistema yra tokia, kad visi nešališki racionalūs asmenys reikalautų jos laikytis. preskripcija yra moralinio sprendinio, principo ar idealo būtinoji sąlyga. moralumas. Amoralu. Immoraliu. Nemoralus. metaetika. analitine etika. teisė nebūtinai yra moralės pagrindas. Veikiau priešingai – moralė eina iki įstatymo, o teisė sankcionuoja moralę – t.y. teisė paverčia moralę kodeksu, kurio laikymąsi užtikrina atpildo ir bausmių sistema. juridines teises. moralines teises. Etinio minimalizmo. Minimalizmo kritika. Teisių ir pareigų atitikimas. Koreliatyvumo tezė. Teisių ir pareigų atitikimas moralinio minimalizmo požiūriu., teisės paprastai (o galbūt ir visuomet) yra teisės ne tik į tam tikrus kito veiksmus ar susilaikymą nuo jų, bet ir į tam tikras motyvacijos formas. Teisės pažeidimas, bent jau kuriais atvejais, reiškia deramos (moralinės) motyvacijos stoką, ar motyvacinio defekto turėjimą. skirstomos prievolės. skirstomos privilegijos. Lyginamasis teisingumas. Formalus teisingumo principas. paskirstymo. perskirstymo. racionalumą, arba protą. tik teisinga visuomenė. teisingumui. gėrio. liberalų negatyvus požiūris į valstybės intervenciją į privačią (namų ir šeimos) sferą. valstybės intervencijos į viešąją (pilietinę ar politinę) sferą klausimu išsiskiria vadinamųjų klasikinių, ar libertarinio tipo, ir gerovės, ar egalitarinio tipo liberalų pozicijos. Veiksmų utilitarizmas. Taisyklių utilitarizmas.
| |
Kurt Tepperwein "Menas mokytis nepavargstant" Lapų skaičius: 14 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Esminiai klausimai keliami knygos autoriaus ir galimi atsakymai į autoriaus iškeltus klausimus. Autoriaus taikyti tyrimo metodai, siekiant gauti atsakymus. Idėjos ir teorijos, kuriomis autorius pagrindžia savo atsakymus. Autoriaus atsakymų suderinamumas su studento turima asmenine patirtimi. Kurt Tepperwin savo knygoje kelia proto galių klausimą. Proto galiomis laikoma – mūsų gebėjimas mąstyti ir pažinti. Proto galios reiškiasi kaip ypatingas dvasinis gebėjimas įgyti žinių ir naudotis jomis. Jos remiasi ne tik jusliniu suvokimu ir loginiu mąstymu, bet ir vaizduotės galia. Proto galias kiekvienas žmogus gali sąmoningai ugdyti. Autorius išdėsto asmenybės struktūros komponentus. Asmenybės struktūrą sudaro. Darbo vieta ir darbo ritmas. Darbo vietos reikšmė. Mokymuisi svarbu turėti nuolatinę darbo vietą, kuriai, jei yra galimybė, būtų skirtas atskiras kambarys. Kambaryje turi būti tvarka. Reikia rūpintis, kad darbo vietoje būtų tik tai, ko reikia darbui. Tvarka reikalinga tam, kad būtų sudarytos idealios sąlygos mokytis ir sutelkti dėmesį. ANTROJI DALIS. GERIAUSIAI MOKYMOSI METODAI. Mokymasis miegant. Sugestijos miegant principai. Trys pagrindinės išvados apie sugestiją miegant. Perteikti žinias galima ir miego metu. Be žinių pateikimo miego metu galima bendra didelė emocinė įtaka. Pasąmonės imlumas tokiam žinių perteikimui arba emociniam poveikiui proporcingas miegančiojo atsipalaidavimui. Idėjos ir Teorijos, kuriomis autorius pagrindžia savo atsakymus. Autoriaus atsakymų suderinamumas su studento turima asmenine patirtimi. MINI TYRIMAS TAIKANT ANKETINĖS. APKLAUSOS METODĄ. Tyrimas susideda iš aprašymo ir paaiškinimo. Aprašymas gali būti faktų, žmonių grupių, visuomenės. Tyrimo procesas turi tokias stadijas. Problemos parinkimas. Tyrimo planavimas. Duomenų kaupimas ir analizė. Išvados. II.DĖSTOMOJI DALIS. Tyrimas: 20 studentų, kurių amžius nuo 24 metų iki 40 metų,besimokančių aukštosiose mokyklose, neakivaizdiniame skyriuje, dirbančių Panevėžio rajono PK ir gautų duomenų analizė. PABAIGA. Esminiai klausimai keliami knygos autoriaus ir galimi atsakymai į autoriaus iškeltus klausimus bei taikyti tyrimo metodai, siekiant gauti atsakymus. Kinestika – neverbalinė komunikacija, kūno kalba. Tai priemonė, kuri padeda perteikti abstrakčiomis sąvokomis išreikštus pojūčius, pavz.: baimę, pyktį, užuojautą. Kūno kalbą galima suskirstyti į tris aspektus : mimiką, gestikuliaciją ir elgesį. Žmonių atsakymai į jiems pateiktus klausimus ne visada sutampa su jų elgesiu.
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Profesinės psichologo etikos pradžia. Sąžiningumas. APA etikos bendri principai. Hipokrato (460-377 pr.kr.) priesaika. Lietuvos psichologų etikos kodekso struktūra. Psichologo apibrėžimas. Psichologo veiklos teisinis pagrindas Lietuvoje. Psichologo veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje. Psichologu mokykloje ar pedagoginėje psichologinėje tarnyboje gali dirbti asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turintis psichologo kvalifikaciją (specialybę) ir ne žemesnį kaip psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją (ne mažiau kaip 200 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų). Psichologas – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis teisę teikti psichologijos pagalbą psichikos ligoniams. Profesinės psichologo etikos pagrindai: Žmogaus teisių ir orumo gerbimas.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Utilitarizmas yra viena reikšmingiausių dabartinės empiristinės etikos pakraipų. Utilitarizmas - etikos teorija, teigiamus poelgio padarinius laikanti jo dorumo kriterijumi. Utilitarizmo pradininku laikomas J. Benthamas (1748 –1832). Anot jo, pagrindinis veiksmų moralumo kriterijus yra nauda pačia plačiausia prasme. Jeremy Benthamas. J.S Millis. Dviejų veiksmų moralinė vertė nesiskiria, jeigu jų rezultatai tapatūs, o motyvacijos skirtingos. Vienas žmogus šoka gelbėti kito skatinamas pareigos, kitas - tikėdamasis atlygio. Pasekmių principas. Šis principas veiksmo kokybę ar poelgius vertina pagal padarinius, nepaisant paties turinio ir remiasi tų padarinių skaičiavimu. Naudingumo principas. Yra kriterijus, kuriuo vertinamos poelgio pasekmės – poelgio pasekmių naudingumas realizuojant savaiminę gėrybę. Hedonizmo principas. Utilitarizmas apibrėžia savaiminę gėrybę kaip žmogiškų poreikių bei interesų tenkinimą. Socialinis principas. Plėtodamas Hume ir Smith požiūrį, utilitarizmas atmeta egoistinį hedonizmą. Veiksmo padariniai, Milio manymu, turi būti naudingi. Tačiau naudingi ne tik pačiam veikiančiajam, o visiems su veiksmu susijusiems asmenims, iš jų ir pačiam moraliam veikėjui.. Deontologija – etikos šaka, sprendžianti pareigos problemą. Deontinė etika – etikos kryptis, kurioje moralinė kokybė (privalomumas arba draudžiamumas) laikoma nepriklausoma nuo jos padarinių. Immanuelis Kantas. KATEGORINIS IMPERATYVAS. I.Kantas pirmasis moralę atskiria nuo laimės. Anot jo, akivaizdu, jog gras elgesys ne visada užtikrina laimę.. Moraliniu požiūriu geras poelgis yra tik tada, kai jo paskata yra grynoji moralės principo, kaip tokio, forma. Deontologijos ir utilitarizmo palyginimas. Hipokrato priesaika lietuvių kalba...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
