top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Antikinė etikaparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Senovės išminčiai, pirmieji filosofai, siekė kuo daugiau žinoti ir pasiekti aukščiausią dorybę. Žmogus jų nuomone, privalo savo išvadas grįsti tvirtu žinojimu ir linkėjimu kitiems tik gera. Ikisokratikai . Talis (apie 624-547 m.pr.Kr.) ,Anaksimandras, Anaksimenas, Demokritas, Herakleitas. Sofistai Protagoras Gorgijas Prodikas Kristijas Trasimachas. Gr. Sophistes – gudruolis, išminčius,retorikos,politikos,filosofijos ir etikos mokytojas, sąmoningai naudojantis klaidingus samprotavimus, siekdamas pergalės. Teisingumo, kaip galios, samprata siejama su Trasimacos vardu. “teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam“. Sokratas. Sokratas kilęs iš neturtingų amatininkų šeimos. Pamėgtas jo užsiėmimas – kalbėti gatvėse. Savo oponentus dažniausiai klausinėdavo, pats neatsakydamas į klausimus, ir sugebėdavo jų lūpomis išgauti savo tiesą. . ARISTOTELIO ETIKA. Aristotelis buvo Platono mokiniu, bet vėliau jis pradėjo kritikuoti Platono idėjų teoriją. Aristotelio filosofijoje svarbesnis yra tas pasaulis, kuriame mes gyvename. Aristotelis parašė 3 etikos traktatus: Nikomacho etika, Eudemo etika ir Didžioji etika. Eudaimonia (palaima, laimė) – aukščiausias gėris. Būdo dorybės kaip jausmų vidurys. Laimei lemiantis dalykas yra dorovinis tobulėjimas. Dorybės būna dviejų rūšių – tai proto (intelekto) ir būdo dorybės. Aristotelio dorybes. Narsa. Saikingumas . Dosnumas ir iškilnumas. Didybė. Draugiškumas ir sąmojingumas. Teisingumas. Teorinė (sophia) ir praktinė (phoronesis) išmintis. Kontempliacija.
0

Epikūro etika (hedonizmas)parsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Dėl susidariusių aplinkybių (karai, užkariavimai, helenizmo epocha) pasikeičia gėrio/blogio, laimės ir etikos supratimas, atsiranda naujos etinės koncepcijos. Sokratas lieka etalonas, išminčius, bet S. aktyviai siekė gėrio, o Epikūras pasyviai vengė blogio, ragino šalintis aktyvios pozicijos. Hedonizmas. Ataraksija. Malonumai. Dorybės. Gyventi maloniai. Mirtis. STOIKAI. Dorybės. Savižudybė. Nusižudė daugybė Antikos (Graikijos ir romėnų) filosofų. Praktiškai, toje kultūroje buvo leidžiama rinktis, gyventi ar mirti.
0

Estetikaparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kanto estetika. Hegelio estetika. Schelingo estetika. Išvados. Naudota literatūra. Estetika yra filosofijos šaka, kuri nagrinėja estetinių reiškinių savitumą. Ir aiškina jų esmę ir kilmę. Estetikos sričiai priklauso visų pirma meno kūriniai, nes žmogaus padirbtų daiktų meniškumas reiškia ne ką kita, kaip estetinę jų vertę. Estetiką galima apibrėžti ir kaip grožio teoriją. Šiuo atveju žodis grožis suprantamas plačiausiąja prasme, kuri sutampa su estetine vertybe (estetiškumu) ir turi būti skiriama nuo siauresnės šio termino reikšmės, žyminčios tik tam tikrą estetinių vertybių rūšį. Terminas Estetika grožio teorijos prasme į filosofiją buvo įvestas Baumgarteno (1754 m.). Jis tuo norėjo pabrėžti, kad grožis tesireiškia juntamo pasaulio ribose.
0

Estetikos darbasparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Grožio kriterijus. Estetika ir gyvasis menas. Jutiminis ir analizinis estetikos suvokimas. Estetikos paskirtis. Etikos samprata. Išvados. Literatūros sąrašas. Estetika yra filosofijos šaka, kuri nagrinėja estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę bei reikšmę. Žinoma, toks apibrėžimas yra grynai formalaus ir provizorinio pobūdžio. Jis tik nurodo, kad estetika yra sava¬rankiškas mokslas, turįs savitą objektą. O šis objektas yra viskas, kam priskiriama estetinė vertė. Estetikos sričiai priklauso visų pirma meno kūriniai, nes žmogaus padirbtų daiktų meniškumas reiškia ne ką kita, kaip estetinę jų vertę. Bet estetinę vertę gali turėti ir visokie gamtos reiškiniai: peizažas, saulėlydis, žmogaus išvaizda, gyvulių lytys, drugių ir gėlių spalvingumas. Tai, kuo reiškiasi estetinė objektų vertė,- vis tiek ar tai būtų meno kūriniai, ar gamtos reiškiniai,- paprastai mes vadina¬me grožiu. Dėl to estetiką galima apibrėžti ir kaip grožio teoriją. Šiuo atveju žodis grožis suprantamas plačiausiąja prasme, kuri sutampa su este¬tine vertybe (estetiškumu) ir turi būti skiriama nuo siauresnės šio ter¬mino reikšmės, žyminčios tik tam tikrą estetinių vertybių rūšį. Pavyzdžiui, karikatūra gali būti meninio pobūdžio, nors ji ir iškreipia žmogaus iš¬vaizdą, išryškindama kaip tik tai, kas joje negražu. Taip pat ir paveikslo estetinė vertė nemažėja dėl to, kad jis vaizduoja negražų arba net bjaurų žmogų. Taigi galima sakyti: estetikos savarankiškumas remiasi tuo, kad grožis (plačiausiąja prasme) yra savita vertybė, kuri iš esmės skiriasi nuo visų kitų vertybių, sąlygojančių žmogaus kultūrinį gyvenimą bei veiklą - ekonominių, dorovinių (gėrio), teorinių (tiesos). Koks yra grožio savitumas, turi išaiškinti estetinių reiškinių analizė. Vieną jo esminę ypatybę rodo pats terminas „estetika“; jis yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia 1) tai, kas priklauso juntamų daiktų sričiai; 2) mokslą, tyrinėjantį šią sri¬tį.
0

Estetinis pasaulio suvokimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas Šiame rašto darbe susipažinsime su estetiniu pasaulio suvokimu. Sužinosime kas yra estetinis objektas, plačiau aptarsime meno bei mimezio sąvokas, bei kaip meno pagalba mes suvokiame pasaulį. Menas – tai pagrindinė estetinė pasaulio suvokimo priemonė. Darbe yra aptariamos I. Kanto, V. Sezemano, H. G. Gadamerio, Aristotelio, Platono bei kitų filosofų mintys apie meną, bei estetinį pasaulio suvokimą. Estetinė patirtis, estetinis suvokimas ir suvokėjas yra vienas svarbiausių bendrųjų estetikos aspektų. Tarkime, kad egzistuoja specifinis suvokimo būdas, kurį galima pavadinti estetiniu. Pavyzdžiui, kokį nors objektą galima suvokti moksliškai, taip pat ekonomiškai, politiškai ir kt. Tarp įvairių suvokimo būdų yra ir toks, kurį įvardijome kaip estetinį. Kuo jis skirsis nuo kitų? Kuo estetinis suvokimas yra specifiškas? Pasak XVIII amžiaus pabaigos filosofo Imanuelio Kanto, išskirtinė estetinio suvokimo ypatybė yra nesuinteresuotumas. Anot filosofo, žmogus pirmiausia yra morali būtybė, tai reiškia, kad jis sugeba kitus žmones suprasti ne kaip priemones savo tikslams pasiekti, bet kaip savaime vertingus ir nepakeičiamus. Be to, žmogus ne tik kitus žmones, bet ir gamtą sugeba suprasti kaip savaime vertingą , nepakeičiamą, unikalią. Toks supratimas yra galimas, kai vertiname gamtą nesuinteresuotai. Kitaip nei karvė, kuri žolę pievoje supranta tik kaip maistą, žmogus turi galimybę išsivaduoti iš praktinio požiūrio ir pasižiūrėti į pievą be jokio intereso. Būtent toks daiktų suvokimas ir yra estetinis. Didžiąją laiko dalį žmonės aplinkinį pasaulį suvokia per savo intereso ir naudos prizmę: taip žiūrėdamas į mišką gali skaičiuoti, kokios naudos suteiks mediena;
0

Etikaparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. I. Etikos samprata. II. Socialinė etika. 1) socialinio gyvenimo būdas. 2) sociologija ir etika. 3) socialinės pedagogikos paskirtis ir objektas. III. Socialinės pedagogikos etikos ištakos. 1) socialinės pedagogikos raida. 2) socialinės pedagogikos idėjos Lietuvoje. 3) liaudies pedagogika – socialinės etikos dalis. IV. Socialinio pedagogo etika. Reziumė. Literatūros sąrašas. Yra situacijų, kai profesiniame ar asmeniniame gyvenime, palyginti nesunku nuspręsti, kas teisinga, kas ne. Tačiau kartais tai nėra lengva. Kiekvienas atvejis nepakartojamas, todėl posūkis ar sprendimas kaip vienoje ar kitoje situacijoje derėtų pasielgti, kas kartą gali būti vis kitoks. Daugelis problemų, iškylančių tiek pavieniam žmogui, tiek bendruomenei yra be galo sudėtingos. Norint kalbėti apie socialinio pedagogo, žmogaus, kuris susiduria ypač dažnai su nepakartojamais atvejais ir privalo pagal situaciją ieškoti sprendimo, etikos ištakas, svarbu plačiau aptarti tris dalykus: etika, sociologija ir pedagogika, jų raidą ir sanglaudą tarpusavyje. Gyvenime keičiasi ne žmonių prigimtis, bet jų santykių padariniai, t.y. žmonių santykių socialiniai reiškiniai, lemiantys skirtingą socialinį gyvenimą, tam tikrą gyvenimo būdą. Referate bus šiek tiek aptariama socialinio gyvenimo būdas, kaip siejama ir ką tiria etika ir sociologija. Šimtus metų mąstytojai kūrė teorijas apie tai, kaip įvairiose gyvenimo situacijose daryti etinius sprendimus, todėl net ir šiais laikais kai kada atsižvelgiama į senųjų mąstytojų nuomones. Etikos samprata
Specialistai iki šiol ginčijasi, ar etika iki šiol apima visą žinių apie moralę kompleksą, ar ribojasi tik moralinės privalomybės, moralinių imperatyvų ( liepimų, reikalavimų) formavimu ir teigimu.
0

Etika 1parsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Etikos mokslo objektas. Rūšys. Etika – tai mokslas apie moralę, nagrinėjantis (objektas-) moralinių (dorovinių) dalykų esmę, kilmę, individų mąstyseną, dorumą, poelgius, žmonių socialinių santykių moralinį vertinimą. Etikos mokslas yra specifinis, nes apima keletą kitų mokslų: Filosofinė-teorinė etika, empirinė-aprašomoji. Filosofinė-teorinė etika – nesusijusi su normų kūrimu, jų netiria ir nekuria. Į tai ką ji tyrinėja negalima atsakyti faktais. Tyrimo metodas – interpretacija. Skiriama į: 1) Individualioji etika – nagrinėjanti vidinį dorinio veikimo mechanizmą, kaip sąveikauja moralė, dorovė, sąžinė, dorybė, vertybė ir kt. 2) Visuomeninė etika – jos pagrindas: papročiai, tradicijos, kurie sudaro tam tikro elgesio modelius visuomenėje, kuriuos mes vadiname normomis. Jos įdiegtos tautoje ar šeimoje ir formuoja tolesnį elgesį. TEORIJŲ tipai. Moralinio veiksmo vertinimas. 1) RACIONALISTINĖ (idealistinė) pozicija. PLATONAS: Kiekvieno žmogaus sąžinė jam yra toji vienintelė vieta, kur tiesiogiai ir konkrečiai išgirstama Dievo valia. Jis žino. kad būtent sąžine Dievas jį pašaukia būti atsakingu ir kategorinį sąžinės reikalavimą jis laiko „Dievo balsu“. “Dievo reikia klausyti daugiau negu žmonių“ - taip suprantamas sąžinės balsas kaip Dievo balsas bei ženklas. sąžinės veikimo principai, funkcijos. DORYBĖ: kilmė, rūšys, paskirtis. ARISTOTELIS. vertybės samprata. Individualios vertybės ir visuomen. normos. Prigimtinių poreikių ir moral. normų priešprieša. filosofinė etika. struktūra, esmin. sąvokos. Vidinis dorinio veikimo mechanizmas. moralės kilmės problema. 2) Empiristinė pozicija. 3) reliatyvistinė pozicija. Moralinė sąmonė. Valia ir Intelektas (Sąžinė) Rūšys, f-jos. vertybės kilmė.
0

Etika 2parsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etikos kodeksus, tačiau tik retkarčiais užsimename apie moralės kodeksus. Kai kas sąvokas moralu, nemoralu taiko tik seksualumo sričiai (pavyzdžiui: pornografija, obsceniškumo standartai: pornografija demoralizuoja visuomenę), o etiška, neetiška taiko aptarinėdami verslo ir profesinių bendruomenių elgesį savo narių bei savo klientūrų atžvilgiu (pavyzdžiui: verslo projektų vagystės). Taigi, pirma išsiaiškinkime, ką šios sąvokos reiškia ir koks yra judviejų ryšys. Moralu, amoralu, immoralu, nemoralu. Teisių diskurso reikšmė ir vaidmuo. Prigimtinės ar žmogaus teisės. Koreliatyvumo tezė buvo ginčijama. Pirmiausia, egzistuoja tokios pareigų prupės, kurios nenumato jas atitinkančių teisių, ir atvirkščiai. Taip gali būti todėl, kad ne visos pareigos yra moralinės pareigos griežtąja to žodžio prasme (prisiminkim B. Gerto moralės apibrėžimą). Kai kurias jų pagimdo mūsų asmeniniai idealai, pavyzdžiui, mūsų įsitikinimas savo pareiga teikti labdarą badaujantiems Somalio vaikams ar nuo karo nukentėjusiems Kosovo gyventojams. Joelis Feinbergas taip pat pastebi, kad egzistuoja daugybė moralinio ir juridinio pobūdžio pareigų, kurios nėra logiškai susijusios su kitų asmenų teisėmis. Taip yra dėl tos priežasties, kad “pareigos” sąvoka yra vartojama reikšti bet kokį (kiekvieną) privalomą veiksmą, kurio reikalauja kitų žmonių teisės, įstatymai, aukštesnė valdžia, sąžinė ar dar kas nors. Teisės ir motyvai. “Teisingumo” sąvokos reikšmė moralės diskurse. Distribucinis teisingumas. Teisingumo principai. Roberto Nozicko teorijos bendriausius bruožus ir libertarinės teorijos kritiką – savarankiškai. Egalitarinis liberalizmas. Teisingumo paskirstymas utilitarizmo ir deontologinių etikos teorijų požiūriu. J. Rawlso teisingumo koncepcija. Deontologinė ir utilitarinė etika. etikos. Moralės buvimas viešąja sistema reiškia, jog ji liečia tuos žmonių elgesio aspektus, kurie turi poveikį kitiems žmonėms. Moralė yra visus racionalius asmenis liečianti (saistanti) viešoji sistema, vadovaujanti tiems jų elgesio aspektams, kurie turi kokį nors poveikį kitiems žmonėms ir kurios tikslas yra blogio minimizavimas (gėrio standartai) ir kurios branduolį sudaro moralės taisyklės. Svarbiausias moralės filosofijos uždavinys yra moralės taisyklių analizė, siekiant įsitikinti ar jos sudaro visus racionalius asmenis saistančios viešosios sistemos branduolį, ir tuomet nustatyti, ar ta viešoji sistema yra tokia, kad visi nešališki racionalūs asmenys reikalautų jos laikytis. preskripcija yra moralinio sprendinio, principo ar idealo būtinoji sąlyga. moralumas. Amoralu. Immoraliu. Nemoralus. metaetika. analitine etika. teisė nebūtinai yra moralės pagrindas. Veikiau priešingai – moralė eina iki įstatymo, o teisė sankcionuoja moralę – t.y. teisė paverčia moralę kodeksu, kurio laikymąsi užtikrina atpildo ir bausmių sistema. juridines teises. moralines teises. Etinio minimalizmo. Minimalizmo kritika. Teisių ir pareigų atitikimas. Koreliatyvumo tezė. Teisių ir pareigų atitikimas moralinio minimalizmo požiūriu., teisės paprastai (o galbūt ir visuomet) yra teisės ne tik į tam tikrus kito veiksmus ar susilaikymą nuo jų, bet ir į tam tikras motyvacijos formas. Teisės pažeidimas, bent jau kuriais atvejais, reiškia deramos (moralinės) motyvacijos stoką, ar motyvacinio defekto turėjimą. skirstomos prievolės. skirstomos privilegijos. Lyginamasis teisingumas. Formalus teisingumo principas. paskirstymo. perskirstymo. racionalumą, arba protą. tik teisinga visuomenė. teisingumui. gėrio. liberalų negatyvus požiūris į valstybės intervenciją į privačią (namų ir šeimos) sferą. valstybės intervencijos į viešąją (pilietinę ar politinę) sferą klausimu išsiskiria vadinamųjų klasikinių, ar libertarinio tipo, ir gerovės, ar egalitarinio tipo liberalų pozicijos. Veiksmų utilitarizmas. Taisyklių utilitarizmas.
7

Etiketo esmėparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Mokėti kultūringai elgtis – ypatingas menas. Jis didina pasitikėjimą, padeda bendrauti, visur atveria duris. Kul- tūringas elgesys sukuria gerą savijautą, palankius žmonių tarpusavio santykius. Ir priešingai. Nemokėdami tinkamai elgtis visuomet jaučiamės suvaržyti,ne laisvi, dažnai išsišokstame. Blogiausia, kad tokį mūsų elgesį visi pastebi. Juk neįmanoma nuo žmonių akių nuslėpti savo nekul- tūringumą. Jis visur išlenda.
0

Etiketo svarba šiuolaikiniam darbuotojuiparsisiųsti


Lapų skaičius: 34
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Etikos kodekso ir etiketo sampratos. Etiketo paskirtis. Aprangos etiketas. Etiketas moterims. Moterų aprangos etiketas. Spalvos. Aksesuarai. Etiketas vyrams. Vyrų aprangos etiketas. Kostiumas ir jo atributai. Aksesuarai. Tinkamas elgesys. Dalykinis bendravimas telefonu. Vizitinės kortelės. Tarptautinis tarnybinis etiketas. Priėmimai. Tyrimas. Trumpa tyrimo charakteristika. Anketos apibūdinimas. Apklausos rezultatai. Išvados. Naudota literatūra. Priedai. Priedas. Anketa. Priedas. Apklausos rezultatai (skaitinė informacija). Priedas. Apklausos rezultatai (grafinė informacija). Daugeliui žmonių žodis „etiketas“ reiškia baltas pirštines, dubenėlius pirštams plauti, vaikų reveransus ir kitas subtilias manieras, kadaise buvusias deramo elgesio požymiais. Tačiau nedaugelis žmonių žino, iš kur kilęs šis bauginantis žodis, reiškiantis įprastų taisyklių visumą, reguliuojančią viešąjį elgesį. Dar Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Manoma, kad iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas, tinkamai pasirenkama apranga.
0
« PradžiaAnkstesnis12345SekantisPabaiga »

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557