Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Edukologija
EdukologijaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Aktyvūs ugdymo metodai gamtamoksliniame ugdyme 6-7 klasėse Lapų skaičius: 73 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Santrauka. Summary. Įvadas. Teoriniai tyrimo pagrindai. Gamtamokslinis ugdymas pagrindinėje mokykloje. Gamtamokslinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje turinys. Gamtamokslinio ugdymo integracija. Teoriniai mokymo metodų taikymo pagrindai. Mokymo metodų samprata ir reikšmė. Mokymo metodų klasifikacija ir apžvalga. Aktyvūs ugdymo metodai. Aktyvaus ugdymo metodų, taikomų gamtamoksliniame ugdyme - klasėse, tyrimas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Mokinių apklausos razultatai. Mokytojų apklausos rezultatai. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra. Priedai. . Mokymas nėra vien sausų faktų perdavimo procesas. Gyvenimo pokyčiai sąlygoja ugdymo idėjų kaitą, vyksta naujų efektyvesnių mokymo ir mokymosi teorijų bei metodų paieškos. Todėl šis tyrimas man naudingas tuom, kad galėsiu atsirinkti gamtamokslinio ugdymo tobulinimo būdus, galėsiu atsirinkti ir išanalizuoti kurie ugdymo metodai padėtų mokiniui parodyti problemų esmę, argumentuoti, diskutuoti ir įtikinti savo tiesa, kad mano teikiama informacija sudomintų ir skatintų pačius mokinius aktyviai studijuoti. S. Daukanto vidurinės mokyklos gamtamokslinių dalykų mokytojų nuomonė apie tinkamiausius mokymo(si) metodus (N = 8). Diskusija mokomojo dalyko tema ir mokinių atliekami bandymai, eksperimentai labai patinka visiems S. Daukanto vid. mokyklos respondentams. Mokytojams labai patinka mokyti mokinius patariant, parodant (prižiūrima praktika), patinka ir mokinių veikla gamtoje - stebėjimas.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Dialogo metodas. Dialoginio metodo sampratos. Dialogų tipai. Tipiškiausios dialogo kompozicijos. Dialogo formos. Klausimų formulavimo taisyklės. Atsakymų formulavimo taisyklės (mažiau apibrėžtos). Metodų paskirtis. Dialoginio metodo sampratos. Dialogo metodas. Fenomenologinė refleksija kaip veiksmas (A.Blekley). Metodai mokant fenomenologinės refleksijos. Taikant minėtus metodus, svarbus yra ne galutinis užsibrėžtas tikslas, o ugdytinio autentiškos laikysenos ir mąstymo formavimas.
| |
Edukologija - paskaitų paruoštukė Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Edukologija. Raida. Klasifikacija. Ugdymo filosofijos samprata, objektas, tikslai Filosofija, teorija, ideologija ugdyme. Ugdymo teorijos ir praktikos atitikmens problema. Idealistinis ugdymas ir jo kritika. Kritika. Realistinis ugdymas ir jo kritika. Kritika. Religinis (neotomistinis) ugdymas ir jo kritika. Rytų ir Vakarų ugdymo sistemų palyginimas. Pragmatzimo pasaulėžiūra ir ugdymas XIXa. Egzistencionalistinis ir Fenomenologinis mokymas. Fenomenologinis. Pedagoginis Paradoksas. Kritika. Analitinis ugdymas Kad Kaip. Skirtingų ugdymo sistemų metodai, jų ypatumai. Šiuolaikinės ugdymo technologijos: grupinis mokymas, žaidimai, metaforinis ir analitinis metodai. Dialogų, klausimų atsakymų formulavimas. Moralės ir charakterio formavimo aktualijos postmodernioje visuomenėje. Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas dalyvaus ES Švietimo tarybos posėdyje. Moksliniai tyrimai ir švietimas. Lietuvos švietimo gairės ir Lisabonos strategija. Edukologijos samprata, mokslo raida ir klasifikacija.
| |
Edukologijos įvadas namų darbai Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ugdymo samprata. Tikslas. Įsisavinti terminus, ugdymo funkcijas bei sąvokas. Įvertinti ugdymo pobūdį įvairiais laikotarpiais. Planas. Ugdymo samprata. Ugdymas – patirties perdavimas. Ugdymas – visuomeninis reiškinys. Užduotis. Terminų „ugdymas“, „funkicija“, „aspektas“, „sąvoka“, „kategorija“ aptarimas. Kokios funkcijos, jūsų manymu, išsamiau atskleidžia, apibūdina ugdymo procesą? Pagrįskite savo nuomonę. Daugiaprasmė ugdymo sąvokos samprata ir jos vartojimo realiame gyvenime variantai. Apibūdinkite ir palyginkite ugdymo pobūdį įvairiais laikotarpiais. Apibūdinkite ir įvertinkite priežastis, dėl kurių ugdymas tapo visuomeniniu reiškiniu. Ugdymo tikslas ir uždaviniai – ugdyti visybišką žmogų. Palyginkite įvairių autorių ugdymo tikslų skirstymo kriterijus, pobūdį. Suraskite panašumus ir skirtumus. Pateikite konkrečių pavyzdžių, kokius ugdymo tikslus suformuluosite vedant renginį ar pamoką, pagrįskite savo pasirinkimą. Muzikos pamoka klasėje. Renginys „pasakų skrynelė“. Išnagrinėkite savo gyvenimo siekius pradinėje, pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje. Ko jūs šiandiena siekiate? Išsikelkite trumpalaikį konkretų tikslą ir numatykite konkrečios veiklos etapus (uždavinius). Psichologiniai ugdymo pagrindai. Ugdymo mokslo dalykas ir raida. Apibūdinkite: ugdymas – mokslas ir menas. Jūsų manymu, kuris įvykis liudija ugdymo mokslo pradžią. Ugdymo mokslo objektų pagrindimas. Kokios sąvokos jums atrodo svarbiausios, ar reikia jas skirstyti į kokias nors grupes? Išvardinkite jums svarbiausias pedagogikos sąvokas, atskleiskite jų turinį. Nubraižykite sąvokų lentelę, ją paaiškinkite.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Edukologijos samprata, mokslo raida ir klasifikacija. Mokslo raida. Lietuvos klasifikacija:. Lietuvos švietimo sistema ir švietimo įstatymas. Švietimo lygmenys, programos ir mokyklų tipai. Švietimo lygmenys pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Švietimo lygmenys pagal Tarptautinę standartizuotą švietimoklasifikaciją (ISCED ). Švietimo programos. Mokyklų tipai. Ugdymo filosofijos samprata, objektas, tikslai. Filosofija, teorija, ideologija ugdyme. Ugdymo teorijos ir praktikos atitikmens problema. Galimybes jas spręsti. Idealistinis ugdymas ir jo kritika. Realistinis ugdymas ir jo kritika. Religinis (neotomistinis) ugdymas ir jo kritika. Rytų ir Vakarų ugdymo sistemų palyginimas. Pragmatizmo pasaulėžiūra ir ugdymas. Egzistencialistinis ir fenomenologinis ugdymas. Pateikite tokio ugdymo pavyzdžių. Šio ugdymo privalumai ir problemos. Analitinis ugdymas. Ar galima „žinojimą, kad“ redukuoti į „žinojimą kaip“?. Bihevioristinis ugdymas ir jo kritika. Biheviorizmas Lietuvos mokykloje. Šiuolaikinės ugdymo technologijos: grupinis mokymas, žaidimai, metaforinis ir analitinis metodai. Grupinis mokymas. Žaidimai. Metaforinis ir analitinis metodai. Dialogas, klausimų-atsakymų formulavimas. Moralės ir charakterio formavimo aktualijos pomodernioje visuomenėje. Lietuvos švietimo gairės, Lisabonos strategija. Atviro koordinavimo metodas. Strategijos įgyvendinimo pažanga. Užimtumas. E-valdžia savivaldos lygmenyje. Edukologija – mokslas apie žmogaus ugdymą ir ugdymąsi, apimantis ne tik mikroedukacinę terpę, kurioje vyksta tiesioginė ugdomoji sąveika (ugdomasis poveikis – ugdomojo reakcija), bet ir makroedukacinę terpę – švietimo sistemas, įvairias jų edukacines, socialines, vadybos problemas. Lietuvoje veikia šių tipų profesinio mokymo įstaigos. Švietimo tikslai yra šie. Filosofija. Pagrindinis filosofijos objektas. Filosofijai tenka spręsti šiuos uždavinius. Realizmo koncepcijos pagrindą sudaro tokie teiginiai. Kinų tradicijos. Konfucianizmas. Daosizmas. Pradininkai. Heidegeris. Kierkegoras. Sartras. Mokytojo-mokinio santykiai. Atmosferos sukūrimas. Šiuolaikinė paradigma. Metaforinio mąstymo metodas. Tipiškiausios dialogo kompozicijos. Erotemų formulavimo taisyklės. Kiti dialogo ypatumai. Atsakymų formulavimo taisyklės. Valstybinės švietimo strategijos – metų nuostatos. Paskirtis ir bendrosios nuostatos. Socialinės politikos darbotvarkės pažanga. Lisabonos strategija ir vietinis lygmuo. Užimtumo skatinimas vietiniame lygmenyje. Lisabonos tikslų įgyvendinimas per struktūrinius fondus.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Grupinis mokymas. Grupinio darbo samprata . Grupinio darbo privalumai. Socializacija . Kritiškumas ir refleksija. Daugiaprasmė refleksijos samprata:. Veiksmo refleksija (pagal J. Dewey). Refleksija veiksme (pagal D.A. Schon). Refleksija kaip veiksmas (pagal A.Bleackley). Patirties perdavimas. Vertybių formavimas(is). Grupės raidos etapai. Grupių sudarymas. Vaidmenys. Akademiniai. Socialiniai. Vertinimo nuostatos. Veiklos taisyklės, principai. Taisyklės. Pagrindiniai. principai. Veiklos tvarka. Būtini elementai. Atmosferos sukūrimas. Metodai. Žaidimai. Klasikinė paradigma. Šiuolaikinė paradigma. Šiuolaikinė samprata. Postmoderni samprata.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Uždaviniai. Įvardinti kas yra reinkarnacija. Susipažinti su trimis pagrindiniais reinkarnacijos principais, ir platesnis susipažinimas su trečiuoju vadinamuoju „karmos“ principu. Išsiaiškinti kaip karma suprantama budizme. Aprašyti kas yra karma. Aprašyti prisikėlimą pagal krikščionybę ir reinkarnacijų doktriną. Metodai. Religinių vadovėlių analizė. Metodinių tekstų analizė. Darbas paskaitų metu. Reinkarnaciją tikėjo antikos graikai, platonas rėmėsi šia teorija savo sielos nemirtingumo koncepcijoje. “kas žino ar gyvenimas nėra mirtis, o mirtis – gyvenimas?” (platonas “georgijus”). Platonas – idealistinės filosofijos europoje pradininkas. Giliamintėje jo sistemoje graikų filosofiniai apmąstymai pasiekė, ko gero, nepraaugtas aukštumas. Jis sukūrė visą apimančią būties sistemą “mokymą apie idėjas”. Atskyręs du pasaulius – idėjų ir realų daiktų pasaulį, ir atskleisdamas idėjų pasaulį žmogaus sąmonėje, teigia, kad aukštesniojoje dieviškoje sąmonėje glūdi visos būties idėjos. Pasaulis – tai dieviškojo proto amžinų idėjų harmonija. Žmogus, kaip aukščiausia gyvybės forma, sujungia savyje protą ir idėjas su kūniškaisiais reiškiniais ir kartu su pasauliu nuolat kinta, pereidami iš vienos būties formos į kitą.
| |
Neįgalių asmenų integracija Lietuvoje ir Švedijoje Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Tikslas: Palyginti neįgalių asmenų integraciją Lietuvoje ir Švedijoje. Uždaviniai. 1. Apžvelgti mokslininkų mintis apie negalės ir integracijos sampratą. 2. Pristatyti Švedijos ir Lietuvos švietimo sistemas. 3. Palyginti neįgaliųjų ugdymo procesus šiandieninėje Lietuvoje ir Švedijoje. 4. Pateikti išvadas. Turinys. 1. Negalės ir integracijos samprata mokslininkų akimis. 2. Švedijos ir Lietuvos švietimo sistemos. 3. Neįgaliųjų ugdymas šiandieninėje Lietuvoje ir Švedijoje. 4. Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas Europos šalių kontekste. 5. Išvados. Sąvokos. Žmogus su negale – apibūdinamas kaip asmuo, kuris dėl įgimtos ar įgytos fizinės ar protinės negalės iš dalies arba visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio arba socialinio gyvenimo, atlikti savo pareigų bei naudotis teisėmis, kurias suteikia įstatymai. Negalė – tai bet koks sutrikimas, sindromas, liga, trauma ar pakenkimas, kuris atima, sumažina arba apriboja asmens galimybę užsiimti kasdiene veikla ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu. Sutrikusi raida, vystymosi sutrikimas – taikoma vaikams, turintiems psichomotorinio ir emocinio vystymosi sutrikimų, pvz., protinis atsilikimas, Vaikų cerebrinis paralyžius ir autizmo sutrikimai. Pabrėžtina, jog tai ne ligos, o būklės arba ypatumai, juos reikia ne gydyti medicinos būdais, o vykdyti ugdymo ir reabilitacijos programas. Sutrikusio intelekto asmenys – vaikai ar suaugę, turintys skirtingo laipsnio protinę negalę. Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) – terminas, naudojamas specialiajame ugdyme, pabrėžiant, jog visi vaikai su negale turi ne tik visiems bendrų, bet ir išskirtinių, specifinių poreikių.
| |
Rizikos grupės vaikų socializacija bendrojo lavinimo mokykloje Lapų skaičius: 14 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Rizikos grupės vaikų socializacijos samprata mokslinėje literatūroje. Rizikos grupės vaikų socializacijos samprata. Rizikos grupės vaikų socializacijos klasifikacija. Rizikos grupės vaikų socializaciją įtakojantys veiksniai. Rizikos grupės vaikų socializacijos problemos. Nepilnamečių nusikalstamumas. Mokyklos nelankymas. Išvados. Literatūra. Paveikslai. 1 paveikslas. Vaiko socializavimo šeimoje modeliai 2 paveikslas. Bronfenbrenner‘io aplinkos įtakos modelis. 3 paveikslas. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos. 4 paveikslas. Mokyklos nelankančių mokinių skaičius. Temos aktualumas. Socializacijos sąvoka sociologijoje, intensyvios raidos sąlygomis, tapo viena aktualiausių šiandienos problemų. Ypač dažnai su nesėkmingos ar nevisiškai sėkmingos socializacijos problema susiduria rizikos grupės vaikai, kurių bendravimas su kitais asmenimis yra nesklandus, pilnas prieštaravimų ir neigiamų emocijų. Socialiniuose pranešimuose apie žmogaus socialinę raidą lietuvoje (gyvenimo lygis ir žmogaus pasirinkimo galimybės, 1996–2001, socialinis pranešimas, 1999–2001) bei oficialiuose statistikos departamento prie lietuvos respublikos vyriausybės leidiniuose (lietuvos vaikai, 2001, www.std.lt) pažymima, kad nuo 1990 m. Daugiau kaip du kartus padaugėjo nusikaltusių nepilnamečių. Nedorų suaugusiųjų ir bendraamžių jie įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtuokliavimą, narkomaniją.
| |
Senatvės pensijų organizavimo būdai Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pagrindinis organizavimas. Senatvės pensijos skyrimo sąlygos. Senatvės pensijai reikalingas amžius ir stažas.amžius. Valstybinio socialinio draudimo stažas. Socialinio pensijų draudimo stažo rūšys. Įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Įgytas dirbant savarankiškai. Minimalus ir būtinasis socialinio draudimo stažas. Asmens dalyvavimas pensijų kaupime. Senatvės pensija. Pagrindinė pensijos dalis. Papildoma pensijos dalis. Senatvės pensijos apskaičiavimo formulė. Priedas už stažo metus. Senatvės pensijos mokėjimas, išvykusiems gyventi į kitą valstybę. Aplinkybės, darančios įtaką senatvės pensijos dydžiui ir/ ar mokėjimui. Išansktinės sentavės pensijos. Išankstinių senatvės pensijų skyrimas. Išankstinių senatvės pensijų dydžiai. Valstybinės socialinio draudimo neįgalumo pensijos. Išvados. Literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Pasak garsaus Lietuvos dainininko Marijono Mikutavičiaus dainos teksto Lietuvoje yra trys milijonai gyventojų, iš kurių kiekvienais metais kažkuriai daliai žmonių ateina laikas gauti senatvės pensiją. Besikeičiantis socialinis, ekonominis, politinis gyvenimas daro įtaką visoms visuomenės gyvenimo sritims, keičia kiekvieno žmogaus gyvenimą. Lietuvos Vyriausybė kuria įstatymus kurie turi padėti Lietuvos piliečiams socialiniame gyvenime. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę gauti senatvės pensiją jei jam suėjo 62 metai bei 6 mėnesiai (vyrams) arba 60 metų (moterims) ir jis yra pradirbęs pensijų įstatymę nustatytą laiką.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
