Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Sociologija
SociologijaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teorinė dalis. „visuomenė pagaliau ima pripažinti patyčių problemą“ www.vaikulinija.lt. „ar surasime priešnuodį nuo smurto viruso?“ edukologijos magistrė elvyra žeižienė. Atsakymas į klausimą „kaip kovoti su patyčiomis ir smurtu?“ www.vaikulinija.lt. „smurtas ir agresija“ emilija jablonskienė ir aušra budrikienė. „kartų konfliktas“ aurelija kripaitė , dienraštis „klaipėda“. „patyčios“ giedrė budvydienė , „kauno diena“. Švietimo ministerijoje aptartos agresijos mokykloje mažinimo priemonės. Kūrybinė – praktinė užduotis. Anketa. Klausimai diskusijai. Išvados. Teorinė dalis. „Vaikų linijos“ (8-800-11111) inicijuota kampanija „Nustok tyčiotis“, nukreipta prieš patyčias mokykloje, sulaukė visuomenės įvertinimo. Lietuvos televizijos žiūrovai, balsuodami akcijoje „Daugiau saulės, daugiau šviesos“, įvertino „Vaikų linijos“ pastangas stabdant patyčias iš vaikų mokykloje. „Tai išties labai džiugina ir rodo, kad visuomenė darosi neabejinga patyčių mokyklose problemai. Tik atkreipę visuomenės dėmesį į šį skaudų reiškinį, galėsimeiš tiesų kažką pakeisti“ , - teigė „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis. Jam buvo suteiktas Lietuvos šviesuolio titulas “Už drąsą stabdant stabdyti patyčias iš vaikų mokyklose, už „Vaikų liniją“, kuria tikima ir pasitikima“. Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Linas Slušnys džiaugėsi, kad asocijacijos tarpe yra prganizacija, kuri sugeba iškelti skaudžias vaikų problemas ir sėkmingai išjudina visuomenę jų sprendimui, „Manau, kad patiriamos patyčios yra viena pirmųjų bėdų, kuri sukelia ilgalaikius ir sunkiai pataisomus padarinuis mūsų vaikų sąmonėje“, sakė L. Slušnys.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Asmenybės samprata sociologijoje. “Žmogaus” ir “asmenybės” sampratos priskiriamos tam pačiam objektui, ir kasdieninėje kalboje vartojamos kaip sinonimai. Tačiau jų prasminių skirtumų šaknys glūdi žmonijos kultūroje. Pagrindiniai aktyvumo tipai sutampa su pagrindinėmis visuomenės gyvenimo sferomis – darbine, socialine – politine, dvasine, šeimos – buitine, laisvalaikio ir kt. Tuo būdu, asmenybės socializacija – tai sudėtingas jos tarpusavio sąveikos su socialine aplinka procesas, kurio išdavoje formuojasi žmogaus, kaip originalaus visuomeninių santykių objekto, savybės. Šiuo atveju žmogus, viena vertus, slėpė savąjį “Aš”, kita vertus – sutapatino save su tam tikra socialine grupe. klausimas – ar kiekvienas žmogus yra asmenybė? Ir jeigu žmogus pripažįstamas asmenybe – kokia iš šito nauda jam ir visuomenei?. Antrą požiūrį galima charakterizuoti kaip dialektinį – loginį. Asmenybės socialinis aktyvumas. Individo socializacija. Asmenybės konformizmas, atsakomybė ir įsitikinimai.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Hiperaktyvus (pernelyg aktyvus) vaikas. Hiperaktyvumo priežastys įvairios. Norint padėti vaikui, reikia padėti visai šeimai. Hiperaktyvių vaikų gydymas. Pagrindinės korekcinės veiklos kryptys. A) nuolatinė priežiūra ir disciplina. C) vaiko nedėmesingumo kompensavimas klasėje specialiomis priemonėmis. D) vaiko mokymas savistabos, savikontrolės būdų, adekvataus savo veiklos vertinimo. Vadovas mokytojui darbe su hiperaktyviais vaikais. Kitos rekomendacijos mokymo ir auklėjimo procese. Šeimos konsultavimas. Vaikas turi tuoj pat patirti savo elgesio pasekmes. Hiperaktyviam vaikui dažniau turi būti parodomos jo elgesio pasekmės. Naudoti paskatinimus, motyvuojant tinkamą elgesį. Skatinti teigiamą elgesį ir tik vėliau taikyti bausmes. Pastovumas, susijęs su laiku, vieta ir globėjais. Iš anksto planuoti problemiškas situacijas ir pasikeitimus. Nuolat prisiminkite, kad vaikas turi sutrikimą. Mokykitės atlaidumo. Hiperaktyvių vaikų problemos ir jų įveikimo būdai įvairiame amžiuje. Kūdikiai (0 – 1 metų amžiaus). Pradedantys vaikščioti kūdikiai ir ikimokykliniai vaikai. Mokyklinio amžiaus vaikai. Sutrikimo eiga ir prognozė. Hiperkineziniu sutrikimu. Ydingas ratas. Ydingas ratas. Savo elgesio ir. Pasekmių. Nesėkmė →žema savivertė→ nesėkmė→žema savivertė ir t.t. Vyraujantis teigiamas emocinis tonas. Santykiuose su vaiku pasiekimas. Skatinimas. Bausmės. Skatinimas. Bausmės Dažniau. Visą laiką. Įvairiose vietose ir aplinkoje. Kiekvieno iš globėjų. Numatyti veiksmų planą. Iš abiejų tėvų.
| |
Lietuva šių dienų pasaulyje: politika, ūkis, visuomenė Lapų skaičius: 238 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pasaulyje. Naujausi Lietuvos istorijos puslapiai. Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje. Lietuvos ūkio raida. Oficialioji informacija. ir kita medalio pusė. Verslo grimasos. Lietuvos kaimo problemos. Lietuvos politika. Politinės partijos ir jų veikla. Lietuvos visuomenė. Emigracija – Lietuvos kasdienybė?. Teisė ir teisingumas. Lietuvos žiniasklaida. Švietimo ir profesinio rengimo problemos. Žmonių ištekliai. Miesto strategija. Strateginio valdymo naujovės. Tautos genijus – Bernardas Brazdžionis. Jonas Paulius II: Europos istorijoje blogiui nustatytos ribos. Kinija - nauja globalinės dinamikos ašis. Naftos amžiaus pabaiga. Ar Baltarusija tikrai toli?. Kaip bus išspręsta K. miesto problema?. Suskilę slavai. Ko „išsidirbinėja“ tie prancūzai?. Užsienio reikalų ministras ragina nutildyti. Lietuvoje priešiškos propagandos ruporus iš Rusijos. Vežėčių traukimas į skirtingas puses?. Apie tris europinės sąmonės šaltinius. Strasbūro teismas iš vidaus. Karūnos spindesys. Sunkiai išgyvendinamas stalininės sovietinės istorijos paveldas. JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją. dėl Baltijos šalių sovietinės okupacijos. Vyriausybės ataskaita - 2004. Kaimas - be ryšio. Rusijos grėsmės Lietuvai - didesnės nei bet kada. Lietuvos ūkis pagal Eduardą Vilką - be pudros ir iliuzijų. Lietuvą valdo biurokratinis aparatas, o ne politikai. Darbdaviai dažnai neįvertina darbuotojų poreikio būti pastebėtiems. Ką daryčiau kitaip?. Aludarių reklama. Išlaidos viršija pajamas? Ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. Ar bendruomenės nušvies Lietuvą?. Kaimo plėtros tyrimų integralumo problema. Geriausia prezidento kalba. Prisitaikėlio valanda. 2005 m. politikoje: politinės atsakomybės stoka. Pavojingos tendencijos bado akis. Kurkime valstybės tikslų sąjungą. Darbo partija turtingiausia, vargingiausi - liberaldemokratai. Užsitęsusios liberalų ir liberalcentristų skyrybos. Lapė vištidėj, arba už ką balsuotų ketvirtadalis apklaustųjų. Dieve mano, kur aš gyvenu?. Vasarinis bambėjimas. Diagnozė: pirkimo manija. Lietuviai girtavimu gąsdina Europą. Apie girtuoklius. Telšiškiai pelnėsi iš antklodžių ir šildytuvų. Refeodalizacija arba “Lietuvos žmonės”, “valdžios vyrai” ir “kunigaikštienės”. Tas saldus žodis “Uspaskich”. Rėkti - tai tylėti. Valstybė tuštybės zonoje. Makiavelizmas ir jo karikatūros Lietuvoje. Krizė Lietuvoje - dėl asocialios lyderystės kerų. Pokolonijinės sąmonės grimasos. Terorizmas, megapoliai ir lietuviai. Lygybės principas. Kapinėse siautėję paaugliai patyrė avariją. Garsenybė ir įvaizdis arba Viešojo žmogaus krizė. Politinės kosmetikos kaina. Regionų atspindžiai: kriminalai, verslas ir sportas. Gyvenimas pseudoįvykių pasaulyje. Ar gresia Lietuvai vieno žodžio laisvė?. Kunigas A. Narbekovas: „Tiesa negali atostogauti“. Romas Sakadolskis: “Atvažiavau į Lietuvą nepensininkauti”. Mokslas ir studijos: ar reforma įgaus formą?. Švietimo politika - be telkiančios pusiausvyros. Ar turėsime po 10 metų Lietuvoje universitetų? Besitraukianti Lietuva. pavyzdžiai, kuriais nereikėtų sekti. Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus. Mintys apie Šiaulių įvaizdį.
| |
Lietuvos gyventojų skaičius, jo kitimas Lapų skaičius: 20 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos gyventojų skaičius, jo kitimas. Vidutinis gyventojų lygis. Gyventojų skaičius pagal gyvenamąją vietą. Šalies gyventojų sudėtis pagal amžių. Šalies tautinės mažumos. Šalies gyventojų skaičiaus kitimo priežastys. Mirtingumas ir žemas gimstamumo lygis. Emigracija. Gyventojų skaičiaus kitimo tempai. Gyventojų skaičiaus prognozavimas. Šalies gyventojų skaičiaus ir emigracijos ryšys. Naudotos formulės. Išvados. Literatūra. Šiame darbe apžvelgiamos pagrindinės šalies gyventojų skaičiaus, jo kitimo ir sudėties pagal amžių charakteristikos 2002-2006m. Laikotarpiu. Viena iš pagrindinių lietuvos problemų yra nuolatinis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Vidutiniškai šalyje dėl jaunimo emigracijos, žemo gimstamumo lygio, kuris nebeužtikrina kartų kaitos, per metus sumažėja apie 18 tūkst. Gyventojų. Mažėjant šalies gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi. Prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius ir toliau mažės. Statistikos departamento skaičiavimais 2050 m. Lietuvoje gyvens 2881,1 tūkst. Gyventojų ir kas trečias bus pagyvenęs. Šio darbo tikslas – šalies gyventojų statistinė analizė. Darbo metodika – literatūros ir internetinių tinklapių analizavimas.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Motinos ir vaiko sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos sistemos uždaviniai. Socialinės garantijos. Akušerinės-ginekologinės pagalbos specializacija. Akušerinės pagalbos organizavimas. Ginekologinės pagalbos organizavimas. Medicininės apžiūros. Kova su abortais. Pagrindinė dokumentacija. Pagrindiniai moterų konsultacijos ir stacionaro veiklos rodikliai. Reglamentuojantys teisės aktai. Prioritetai. Siūlomos strategijos. Iniciatyvos. Socialinės garantijos. Kasmetinės atostogos. Atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai. Papildomos nemokamos atostogos vaikui prižiūrėti. Akušerinės ir ginekologinės pagalbos specializacija. Akušerinė pagalba. Ginekologinė pagalba. BPG teikiama ginekologinė pagalba. Moterų konsultacija. Profilaktiniai patikrinimai. Kovos su abortais socialiniai aspektai. Lietuvoje 2001 metais. Pagrindiniai abortų rodikliai.
| |
Šeima kaip socialinė institucija Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Šeima vadinasi giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas susivienijimas žmonių, surištų bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą; šeimos nariai dažnai gyvena viename name. JAV šis apibrėžimas apima daug įvairių būdų. Vakarų Airijos valstiečių šeimų, Trobriandų salų bei Izraelio šeimyninio gyvenimo ypatumų tyrimai byloja, jog vienoje bendruomenėje niekinami papročiai laikomi norma kitoje bendruomenėje. Sociologai ir antropologai lygina šeimos struktūrą skirtingose bendruomenėse pagal 6 parametrus: šeimos formą, santuokos formą, valdžios pasiskirstymą, partnerio pasirinkimą, gyvenamąją vietą bei turto paveldėjimo kilmę ir būdą. Šeimos forma. Išplėsta šeima. Santuokos forma. Branduolinio (nuklearinio) būdo šeima. Valdžios tipai. Daugelis šeimos sistemų, kai išplėstos šeimos laikomos norma, būna patriarchalinės. Partnerio pasirinkimas. Gyvenamosios vietos pasirinkimas. Kilmė ir turto paveldėjimas. Literatūra.
| |
Skirtingų visuomenės sluoksnių požiūris į organų donorystę bei žinios apie transplantaciją Lapų skaičius: 22 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įžanga.3. Sąvokų žodynas.5. 1. Organų donorystė bei transplantacija. 1.1 Organų donorystė. Transplantacijos istorija pasaulyje ir Lietuvoje bei. jos taikymas šiuolaikinėje medicinoje.7. 1.2 Recipientų ir donorų santykis bei transplantacijos patikimumas.9. 1.3 Bendras noras įveikti šią problemą.12. 2. Visuomenės požiūrio į organų donorystę bei žinių apie transplantaciją. sociologinis tyrimas. 2.1 Darbo tyrimo kontingento formavimas.14. 2.2 Anketos paaiškinimas ir tyrimo procedūra.14. 2.3 Tyrimo duomenys bei rezultatų analizė.15. Išvados.20. Literatūros sąrašas.21. Priedas.22. Įžanga. Temos naujumas ir aktualumas. Kiekvienas metais kelioms dešimtims Lietuvos žmonių nusišypso laimė “gimti” antrąjį kartą. Dažniausiai tai įvyksta visai jiems nepažįstamų žmonių dėka. Žmonių, kurie nusprendė padovanoti kitiems gyvenimo dovaną, kurie buvo išreiškę savo valią tapti organų ir audinių donorais. Bet laukiančiųjų transplantacijos operacijų sąrašai vis dar labai ilgi. Tyrimo problema. Potencialių donorų trūkumas ir recipientų skaičiaus didėjimas. Uždaviniai. Ištirti požiūrį į organų donorystę. Nustatyti žmonių žinias šia tema. Ištirti veiksnius, kurie lemia piliečių pasirinkimą tapti donorais. Hipotezės. Potencialių donorų skaičius mažėja dėl informacijos stokos visuomenėje apie donorystę. Taip pat piliečių pasyvumas ir įvairūs įsitikinimai nulemia donorų trūkumą.
| |
Socialinė gyventojų apsauga ir socialinis draudimas (1) Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių aprūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Socialinio draudimo istorija 1926-1940m. Socialinis draudimas sovietiniu laikotarpiu. Socialinis draudimas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. SD principas. Socialinio draudimo rūšys. Privalomasis SD. VSD privalomai draudžiami šie asmenys. Asmenys, privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Savanoriškas sveikatos draudimas. Savanoriškas socialinių pensijų draudimas. Savanoriškas SD ligos ir motinystės pašalpom. SD struktūra ir funkcijos. VSDF valdybos teritoriniai skyriai. VSDFV Užsienio pensijų skyrius. Karinių ir joms prilygintų struktūrų VSD Lietuvos teritorinis skyrius. Pensijos. Senatvės pensija. Nedirbančio pensininko senatvės vidutinė pensija, Lt. Mokslininkų pensija. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų SD. Draudimas susirgus. Ligos pašalpa nemokama,jeigu. VSDF biudžetas. VSDF biudžetas. VSDF biudžeto įmokos. VSDF biudžeto išlaidos. Fondo rezervas ir kasos apyvartos lėšos. Pensijinio amžiaus žmonių skaičius. Pašalpa skiriama, jeigu laikinas nedarbingumas atsirado dėl.
| |
Socialinė gyventojų apsauga ir socialinis draudimas (2) Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Darbingumas – tai žmogaus sugebėjimas atlikti įprastą darbą be pakenkimo sveikatai. Darbingumo pažeidimas gali būti laikinas, ilgalaikis ir pastovus. Darbingumo ekspertizė. Medicininė darbingumo ekspertizė – tai žmogaus darbingumo tyrimas norint nustatyti įvairiomis ligomis sergančių, traumos ištiktų ligonių nedarbingumo laipsnį, pobūdį bei trukmę. Medicininė darbingumo ekspertizė taip pat tiria sergamumo bei invalidumo priežastis, nustato ligonių bei neįgaliųjų įdarbinimo, perkvalifikavimo bei darbo organizavimo principus, sprendžia socialinius klausimus, susijusius su neįgaliųjų žmonių darbingumo grąžinimu ir materialine valstybės parama. Laikinasis nedarbingumas (taisyklės, instrukcija). Pažymėjimų davimas dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų. Pažymėjimų davimas sergančiam šeimos nariui slaugyti. Pažymėjimų davimas epideminių situacijų atvejais. Gydytojų atsakomybė. Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka. Pirma invalidumo grupė. Antra invalidumo grupė. Trečia invalidumo grupė. Invalidumo priežastys (2). Invalidų reabilitacija. Valakampių reabilitacijos centras.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
