Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Chemija
ChemijaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Aliuminis gaunamas elektrolizinant lydalą, kurio sudėtyje yra boksito ir Na3[AlF6]. Katodu yra yra grafitu išklotas elektrolizieriaus korpusas, o anodu anglinis strypas ant kurio išsiskiria deguonis bei susidarę anglies oksidai. Savybės. Junginiai. Žinoma eilė Al2O3 modifikacijų, iš kurių patvariausia Al2O3 - korundas.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: C (anglis). Augmenija ir gyvūnija sudaryta iš anglies jungi-nių ir jų irimo produktas yra akmens anglis, nafta ir kalkinės dujos. Svarbiausi gamtiniai anglies junginiai yra angliavandeniliai ir įvairūs karbo-natai. Ore yra apie 0,03% CO2, kurį augalai sugeba perdirbti į gliukozę ir O2 Savybės. Žinoma eilė C modifikacijų: grafitas yra tamsiai pilkos spalvos metalinio blizgesio minkšta medžiaga, kurios kristalai yra sluoksninės sandaros todėl grafitas lengvai skyla į žvynelius. Deimantas yra skaidri labai kieta medžiaga, laužianti šviesos spindulius kristalinė medžiaga. Junginiai. Deguoninai C junginiai. CO2 – bespalvės, nedegios dujos dujos, susidarančios degant C O2 pertrkliuje. Vandenyje tirpsta šarminių metalų cianidai. Cianido jonas kaip ligandas įeina į daugelio d metalų kompleksus.
| |
Lapų skaičius: 202 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1. Organinių junginių struktūros ir reaktingumo teoriniai pagrindai 2. Alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai 3. Alkoholiai, fenoliai, eteriai, tioliai ir sulfidai 4. Aldehidai, ketonai ir jų dariniai 5. Karboksirūgštys ir jų funkciniai dariniai 6. Lipidai 7. Aminorūgštys, peptidai ir baltymai 8. Angliavandeniai (sacharidai) 9. Biologiškai svarbūs azoto junginiai.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Chemijos objektas. Santykis su kitais mokslais. Analizinės chemijos objektas. Analizinė chemija ir kiti gamtos mokslai. Cheminiai analizės metodai: cheminiai, fizikiniai ir fizikocheminiai. Sausa ir šlapia analizė. Pirocheminė analizė. Charakteringos katijonų reakcijos. Dalinė (frakcinė) ir sisteminė analizė. Grupiniai reagentai. Rūgščių-šarmų katijonų analizės metodas. Reakcijų jautrumas ir selektyvumas. Specifinės reakcijos. Reakcijos jautrumo ir selektyvumo padidinimo būdai. Elektrolitinė disociacija. Disociacijos laipsnis. Disociacijos konstanta. Pakopinė disociacija. Silpni ir stiprūs elektrolitai. Ryšys tarp disociacijos laipsnio ir disociacijos konstantos. Ostvaldo tirpalų praskiedimo dėsnis. Cheminių reakcijų greitis. Katalizė. Katalizatoriai. Faktoriai, turintys įtakos reakcijos greičiui. Cheminė pusiausvyra. Pusiausvyros konstanta. Pusiausvyros poslinkis. Le šateljė principas. Masių veikimo dėsnis. Matematine išraiška. Jonų aktyvumas. Aktyvumo koeficientas. Tirpalų joninė jėga. Liuiso-rendelo dėsnis. Vandens joninė sandara. Vandenilinis rodiklis ph. Tirpalų ph apskaičiavimas stiprių rūgščių ir stiprių šarmų, bei silpnų rūgščių ir silpnų bazių tirpaluose. Tirpalai. Koncentracijų reiškimo būdai. Ekvivalentas. Buferiniai tirpalai. Buferinis imlumas. Buferinio veikimo supratimas. Kaip jų pagalba palaikoma pastovi ph reikšmė, pridedant rūgšties ar šarmų. Buferių imlumas. Buferių taikymas analizėje. Ph ir poh apskaičiavimas buferiniuose tirpaluose. Koloidiniai tirpalai. Nuo ko priklauso koloidų patvarumas. Koloidų susidarymo būdai. Koloidinių dalelių sandara: branduolys, micelė, granulė. Liofiliniai ir liofobiniai koloidai. Koloidų geliai. Koloidų peptizacija. Hidrolizė. Hidrolizės laipsnis ir konstanta. Hidrolizės silpninimo ir stiprinimo būdai. Taikymas analizėje. Daugiabazių bazių ir daugiaprotonių rūgščių druskų hidrolizė. Druskų, sudarytų iš silpnos rūgšties ir stiprios bazės, silpnos bazės ir stiprios rūgšties, silpnos bazės ir silpnos rūgšties hidrolizės laipsnio ir konstantos apskaičiavimas. (h+), ph ir poh apskaičiavimas nh4cl, ch3coona, ch3coonh4 tipo druskų tirpaluose. Bendras supratimas apie tūrio analizę. Tūrio analizės technika. Titravimas. Įvairūs titravimo variantai. Ekvivalentinis ir titravimo pabaigos taškas. Ekvivalentinio taško nustatymo būdai. Standartiniai ir titruotieji tirpalai. Standartiniai rūgščių ir šarmų tirpalai (mokėti apskaičiuoti jų koncentraciją ir kaip juos ruošti). Ekvivalentinio taško nustatymo būdai redokso, nusodinimo ir kompleksonometrijos metoduose. Jų indikatoriai. Standartinių ir titruotųjų tirpalų ruošimas redokso, nusodinimo, kompleksonometrijos metoduose. Permanganatometrijos, jodometrijos, nusodinimo ir kompleksonometrijos metodų atlikimo principas. Metodų indikatoriai. Kompleksinių junginių panaudojimas.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Saulės elementai, pagaminti naudojant galio arsenidą, yra daug efektyvesni už silicio saulės elementus. Dar visai neseniai galis būdavo naudojamas tik gaminant aukštai temperatūrai matuoti skirtus termometrus. Dabar galio junginys su arsenu - galio arsenidas (GaAs) - yra viena iš pagrindinių mikroelektronikos pramonės medžiagų. Viena iš įdomiausių galio arsenido savybių - jo gebėjimas paversti elektros energiją į šviesą. Šviesos diode šviesą skleidžia galio arsenido kristaliukas. Įvairių prietaisų šviečiančios "lempelės" yra ne kas kita, kaip šviesos diodai. GaAs naudojamas miniatiūriniuose lazeriuose, skirtuose kompaktinių diskų skaitymui arba informacijos perdavimui šviesolaidžiais.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Geležis yra ketvirtasis pagal paplitimą Žemės plutos elementas – Žemės plutoje jos yra 4,7% masės. Gryna geležis sutinkama labai retai. Kai kurie meteoritai sudaryti iš geležies. Grynos geležies aptikta Mėnulio grunte. Manoma, kad daugiausiai geležies (kartu su nikeliu) yra Žemės branduolyje. Geležies gavimas. Cheminės savybės. Reaguojant praskiestai azoto rūgščiai su geležimi susidaro įvairių produktų. Įkaitinta geležis reaguoja su vandens garais. Geležies oksidai ir hidroksidai. Jų savybės. Geležis sudaro tokius oksidus: FeO, Fe2O3 ir mišrųjį Fe3O4. Jei gaunami oksiduojant geležį arba skaidant karbonatus, hidroksidus, nitratus, sulfatus. Fe2O3 – amfoterinių savybių turintis oksidas (vyrauja bazinės savybės). Istorinė apžvalga. abiausiai įtikima, kad pirmą kartą žmogus susipažino su meteoritų geležimi.
| |
Geramanis Ge Alavas Sn Švinas Pb Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ge ir Sn būdingi oksidacijos laipsniai +2,+4, Pb +2. Tai palyginus mažai paplitę gamtoje elementai. Ge išgaunant iš gamtinių dujų šis pervedamas į oksidą ir redukuojamas. Junginiai. Germanas gaunamas iš germanidų. Plačiausiai naudojamos dr. yra tirpūs švino nitratas ir švino acetatas. Visi švino junginiai yra nuodingi. Panaudojimas. Ge plačiai naudojamas kaip puslaidininkis. Sn padengiama skarda. Plačiai naudojami Sn lydiniai bronzos. Kuomet Ge, Sn ir Pb tiesiogiai reaguoja su halogenais, tuomet pasigamina SnCl4.
| |
I B grupės elementai Cu, Ag, Au (varis, sidabras, auksas) Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: I B grupės elementai Cu, Ag, Au. Šie metalai gamtoje randami gryni, o taip pat sulfidų pavidalu. Vario kiekis rūdose būna paprastai ~ 1%, jos turi būti sukoncentruojamos ir po to Cu gaunamas pirometalurginiu būdu. Savybės. Junginiai. Ag halogenidai jautrūs šviesai ir naudojami fotografinių medž. gamybai. Ag(I) j. lengvai redukuojami iki miltelių pavidalo Ag ir tam tikrose sąlygose Ag išsiskiria blizgančio veidrodinio sluoksnio pavidalu.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: IA grupės metalai yra gana minkšti. Lydymosi temperatūros, tankiai maži. Temperatūros grupėse kylant aukštyn didėja, tankiai - mažėja. IIA grupės metalų fizikinės savybės: kietesni už šarminius metalus, lydymosi temperatūra aukštesnė, tankiai didesni. IA ir IIA grupių metalų elektroninė sandara yra tokia, kad norėdami įgyti artimiausių intertinį dujų elektroninį apvalkalą, jie turi atiduoti savo valentinius elektronus. IA ir IIA grupių metalų oksidai ir hidroksidai turi bazinių savybių (išskyrus Be, kurio hidroksidas yra amfoterinis). Chloro junginiuose didėjant Ch oksidacijos laipsniui, deguoninių Ch rūgščių stiprumas ir rūgščių bei druskų terminis stabilumas didėja, o oksidacinės savybės silpnėja. Svarbiausios iš stipriųjų rūgščių yra druskos, sieros ir azoto rūgštys. Tirpaluose jos visiškai jonizuojasi. Stipriosios rūgštys reaguoja su metalų oksidais, hodroksidais, kai kuriomis druskomis (mainų reakcijos).
| |
Litis Natris Kalis Rubidis Cezis (Li Na K Rb Cz) Lapų skaičius: 2 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Na ir K labai palpitę, o likusieji reti. Li sutinkamas aliumosilikatų ir aliumofosfatų pavidalu. Gavimas. Li gaunamas elektrolize iš išlydyto chlorido. Na elektro-lizinant Na ir Ca chloridų lydalą, o taip pat NaOH lydalą. Na nusė-da ant Fe katodo, o ant Ni anodo. Savybės. Panaudojimas. Li naudojamas stiprių ir lengvų Mg, Al junginių sudėtyje.taip pat ličio aliumo hidridui gauti LiAlH4. Junginiai. Hidridai – baltos kristalinės medž. LiH naudojamas lengvam H2 gauti. Oksidai. Hidroksidai. Deguoninių rūgščių druskos. Žinomos neutralios ir rūgščios daugiabazių rūgščių druskos.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
