top


Konspektai.com > Chemija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Aliuminisparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Aliuminis gaunamas elektrolizinant lydalą, kurio sudėtyje yra boksito ir Na3[AlF6]. Katodu yra yra grafitu išklotas elektrolizieriaus korpusas, o anodu anglinis strypas ant kurio išsiskiria deguonis bei susidarę anglies oksidai. Savybės. Junginiai. Žinoma eilė Al2O3 modifikacijų, iš kurių patvariausia Al2O3 - korundas.
0

Aliuminis ir jo reikšmė žmogaus veiklojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 19
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Aliuminis. Aliuminis gamtoje. Aliuminio istorija. Aliuminio oksidai. Aliuminio pritaikymas. Aliuminio hidroksidas. Aliumosilikatai. Aliuminatinis cementas. Aliuminio organiniai junginiai. Aliuminatai. Aliuminato pramonė. Aliumininimas. Aliuminio chloridas. Aliuminio rūdos. Aliuminio fluoridas. Aliuminio sulfatas. Aliuminio lydiniai. Aliuminotermija. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Pasirinkdama referato temą „Aliuminis ir jo reikšmė žmogaus veikloje“, noriu įrodyti aliuminio svarbą. Pavadinimas kilęs iš Vokietijos vidaus degimo variklių blokams. Miesto Diureno pavadinimo. Jame buvo pradėta pramoninė lydinio gamyba . Aliuminis plačiausiai paplitęs Žemėje. Aliuminis gerai praleidžia šilumą ir elektros srovę. Lengvas, minkštas, plastiškas, kalus, tąsus, lengvai poliruojamas, atspindintis šviesą. Sudėtis: >85% Al, ~14% Si; iki 2,8% Mg, iki 1% Mn, iki legiruojamas Cu, Mn, Zn, Be.6% Si, ~7%Zn. Kad būtų stipresnis, plastiškesnis. Savybės: lengvas, stiprus, dedama Na ir P, plastiškas, atsparus korozijai. Naudojimas: automobilių, mašinų , įv. prietaisų gamyba korpusams, lėktuvų detalėms. Daugelis aliuminio turinčių mineralų yra vertingi. Korundas kietumu prilygsta deimantui, todėl iš jo gaminami šlifavimo, galandimo įrankiai. Skaidrios spalvos korundo atmainos – rubinas ir safyras – yra brangaakmeniai. Kiti brangaakmeniai – smaragdas, akvamarinas, aleksandritas – yra aliuminio ir berilio mineralai. Cheminis ženklas – Al. Eilės numeris – 13. Atominė masė – 27. Atomo sandara: Iš III. grupės elementų plačiausiai paplitęs Žemėje aliuminis. Aliuminis yra sidabriškai baltos spalvos. Jis priklauso prie lengvųjų metalų – 2,7. Lydymosi temperatūra yra gana žema (6590C); aliuminio folija lengvai lydosi degtuko liepsnoje. Aliuminis gerai praleidžia šiluma ir elektros srovę: Jo elektrinis laidumas lygus maždaug 2/3 vario elektrinio laidumo. Aliuminis labai plastiškas. Iš jo galima temti vielą ir valcuoti folija. Cheminėse reakcijose aliuminis atiduoda tris išorinio sluoksnio elektronus ir virsta teigiamuoju jonu Al+3, turinčiu tris krūvio vienetus. Todėl aliuminio oksidacijos laipsnis jo patvariuose junginiuose yra +3.
0

Ametistasparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Graikai tikėjo, kad ametistas – svarbus ginklas kovoje prieš girtuoklystę. Tai silicio oksidas (SiO2), violetinė kvarco atmaina bei labiausiai vertinama šio mineralo atmaina. Ametisto spalvos varijuoja nuo blankiausiai alyvinės iki gilios purpurinės. Vertingiausias ametistas yra gilaus vidutinio violetiškumo su rožiniais atspalviais. Kilminga violetinė spalva padarė jį mėgstamą karalių bei aukštuomenės jau prieš tūkstančius metų. Kietumas pagal Moso skalę - 7. Radimvietės: Randamas Brazilijoje, Urugvajuje, Bolivijoje, Argentinoje, Afrikos šalyse. Siejamas su vandens stichija, trečiadieniu ir skaičiumi 8. Planeta – Saturnas.
0

Anglis Cparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: C (anglis). Augmenija ir gyvūnija sudaryta iš anglies jungi-nių ir jų irimo produktas yra akmens anglis, nafta ir kalkinės dujos. Svarbiausi gamtiniai anglies junginiai yra angliavandeniliai ir įvairūs karbo-natai. Ore yra apie 0,03% CO2, kurį augalai sugeba perdirbti į gliukozę ir O2 Savybės. Žinoma eilė C modifikacijų: grafitas yra tamsiai pilkos spalvos metalinio blizgesio minkšta medžiaga, kurios kristalai yra sluoksninės sandaros todėl grafitas lengvai skyla į žvynelius. Deimantas yra skaidri labai kieta medžiaga, laužianti šviesos spindulius kristalinė medžiaga. Junginiai. Deguoninai C junginiai. CO2 – bespalvės, nedegios dujos dujos, susidarančios degant C O2 pertrkliuje. Vandenyje tirpsta šarminių metalų cianidai. Cianido jonas kaip ligandas įeina į daugelio d metalų kompleksus.
0

Baltymaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 25
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Baltymai – iš aminorūgščių sudarytos makromolekulės. Baltymai įeina į ląstelių ir audinių sudėtį, jų pagalba formuojami ląstelių ir audinių griaučiai, reguliuojama normali organizmo veikla, kovojama su infekcijomis, atliekamos sudėtingos cheminės reakcijos ir kita. Baltymai yra labai plačiai išplitę gyvojoje gamtoje ir sudaro gyvybės pagrindą. Fiziologiniu požiūriu baltymai yra svarbiausi natūralūs stambiamolekuliai junginiai, nors DNR, sauganti genus, taip pat yra natūralus gigantiškas polimeras. Baltymų sandara yra labai paini ir jų struktūrinių variantų skaičius nepaprastai didelis. Pavyzdžiui, pagal savo struktūrą baltymų yra fibrilinių, globulinių, elastingų, tirpių ir netirpių, kristalinių bei amorfinių.
0

Bazėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 24
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Terminą ,,Bazė” prancūzų mokslininkas G.Ruelis pavartojo 1744m. Šarminės prigimties medžiagoms pavadinti.Prie bazių jis priskyrė ir šarmus. Sudėtinės medžiagos, sudarytos iš metalo atomo ir vienos ar kelių hidroksilo grupių vadinamos bazėmis Pagal tirpumą : Tirpios, Mažai tirpios, Netirpios(vandenyje). Pagal lakumą : Lakios, Nalakios. Pagal savybes : Šarmus, Netirpius hidroksidus, Amfoterines.
0

Bioorganine chemijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 202
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1. Organinių junginių struktūros ir reaktingumo teoriniai pagrindai
2. Alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai
3. Alkoholiai, fenoliai, eteriai, tioliai ir sulfidai
4. Aldehidai, ketonai ir jų dariniai
5. Karboksirūgštys ir jų funkciniai dariniai
6. Lipidai
7. Aminorūgštys, peptidai ir baltymai
8. Angliavandeniai (sacharidai)
9. Biologiškai svarbūs azoto junginiai.
2

Chemijos 2 Labaratoriniai darbaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: 1 DARBAS LABORATORINIŲ DARBŲ TECHNIKA Pipete pamatuojama 10 mL 1N metalo druskos ( CuSO4, CoCl arba NiCl2),supilama į stiklinę ir įpilama 20mL pipete pamatuoto 1N NaOH tirpalo (imamas NaOH perteklius).Tirpalas sumaišomas ir filtruojamas į 100mL matavimo kolbutę.Nuosėdos ant filtro perplaunamos distiliuotu vandeniu,ir filtratas surenkamas į tą pačią matavimo kolbutę.Baigus plauti nuosėdas,jos išmetamos,o filtratas praskiedziamas distiliuotu vandeniu iki brūkšnio ir gerai sumaišomas.Išplauta pipete,skirta NaOH matuoti,pamatuojama 10mL gauto tirpalo,supilama į kūginę kolbutę,įlašinama 1-2 lašai indikatoriaus metiloranžo ir titruojama 0,1 HCl tirpalu.Titravimas kartojamas 3 kartus.Titravimo duomenys surašomi į lentelę: 2 DARBAS NaCl KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS KONDUKTOMETRINIU METODU NaCl koncentraciją nustatysime Konduktometru arba laidumo matuokliu kitap vadinamu SEL (savitasis elektros laidis).
0

Chemijos egzamino konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Chemijos objektas. Santykis su kitais mokslais. Analizinės chemijos objektas. Analizinė chemija ir kiti gamtos mokslai. Cheminiai analizės metodai: cheminiai, fizikiniai ir fizikocheminiai. Sausa ir šlapia analizė. Pirocheminė analizė. Charakteringos katijonų reakcijos. Dalinė (frakcinė) ir sisteminė analizė. Grupiniai reagentai. Rūgščių-šarmų katijonų analizės metodas. Reakcijų jautrumas ir selektyvumas. Specifinės reakcijos. Reakcijos jautrumo ir selektyvumo padidinimo būdai. Elektrolitinė disociacija. Disociacijos laipsnis. Disociacijos konstanta. Pakopinė disociacija. Silpni ir stiprūs elektrolitai. Ryšys tarp disociacijos laipsnio ir disociacijos konstantos. Ostvaldo tirpalų praskiedimo dėsnis. Cheminių reakcijų greitis. Katalizė. Katalizatoriai. Faktoriai, turintys įtakos reakcijos greičiui. Cheminė pusiausvyra. Pusiausvyros konstanta. Pusiausvyros poslinkis. Le šateljė principas. Masių veikimo dėsnis. Matematine išraiška. Jonų aktyvumas. Aktyvumo koeficientas. Tirpalų joninė jėga. Liuiso-rendelo dėsnis. Vandens joninė sandara. Vandenilinis rodiklis ph. Tirpalų ph apskaičiavimas stiprių rūgščių ir stiprių šarmų, bei silpnų rūgščių ir silpnų bazių tirpaluose. Tirpalai. Koncentracijų reiškimo būdai. Ekvivalentas. Buferiniai tirpalai. Buferinis imlumas. Buferinio veikimo supratimas. Kaip jų pagalba palaikoma pastovi ph reikšmė, pridedant rūgšties ar šarmų. Buferių imlumas. Buferių taikymas analizėje. Ph ir poh apskaičiavimas buferiniuose tirpaluose. Koloidiniai tirpalai. Nuo ko priklauso koloidų patvarumas. Koloidų susidarymo būdai. Koloidinių dalelių sandara: branduolys, micelė, granulė. Liofiliniai ir liofobiniai koloidai. Koloidų geliai. Koloidų peptizacija. Hidrolizė. Hidrolizės laipsnis ir konstanta. Hidrolizės silpninimo ir stiprinimo būdai. Taikymas analizėje. Daugiabazių bazių ir daugiaprotonių rūgščių druskų hidrolizė. Druskų, sudarytų iš silpnos rūgšties ir stiprios bazės, silpnos bazės ir stiprios rūgšties, silpnos bazės ir silpnos rūgšties hidrolizės laipsnio ir konstantos apskaičiavimas. (h+), ph ir poh apskaičiavimas nh4cl, ch3coona, ch3coonh4 tipo druskų tirpaluose. Bendras supratimas apie tūrio analizę. Tūrio analizės technika. Titravimas. Įvairūs titravimo variantai. Ekvivalentinis ir titravimo pabaigos taškas. Ekvivalentinio taško nustatymo būdai. Standartiniai ir titruotieji tirpalai. Standartiniai rūgščių ir šarmų tirpalai (mokėti apskaičiuoti jų koncentraciją ir kaip juos ruošti). Ekvivalentinio taško nustatymo būdai redokso, nusodinimo ir kompleksonometrijos metoduose. Jų indikatoriai. Standartinių ir titruotųjų tirpalų ruošimas redokso, nusodinimo, kompleksonometrijos metoduose. Permanganatometrijos, jodometrijos, nusodinimo ir kompleksonometrijos metodų atlikimo principas. Metodų indikatoriai. Kompleksinių junginių panaudojimas.
0

Chemijos laboratoriniai darbai Vilniaus Gedimino Technikos Universitetasparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Metalo hidroksido kiekio nustatymas titrimetriniu būdu. Elektrocheminė metalų korozija. Vandens kietumo kiekybinis nustatymas. Tirpalų savybės. Svėrimas – chemijos laboratorijoje naudojamos įvairaus tikslumo svarstyklės: techninės – mažiau tikslios, analitinės bei elektroninės – tikslesnės. Skysčių tūrio matavimas – Skysčių tūriai matuojami įvairiais matavimo indais: apytikriai matuojama matavimo cilindrais bei menzūromis, tiksliai – įvairios talpos matavimo kolbomis, pipetėmis, biuretėmis. Titravimas – tai žinomos koncentracijos tirpalo (titranto, darbinio tirpalo) pilimas iš biuretės į analizuojamąjį tirpalą, kol pasiekiamas ekvivalentinis taškas. Taip nustatoma analizuojamojo tirpalo koncentracija.
6
« PradžiaAnkstesnis123456SekantisPabaiga »

Paieška


bottom