Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Sauga
SaugaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Avarijos ir katastrofos gamyboje Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Avarijų ir katastrofų priežastys. Avarijų ir katastrofų prevencija. Ekstremalių situacijų prevencijos lietuvos respublikoje tvarka. Prevencinių priemonių nustatymo ir jų įgyvendinimo pagrindai. Gelbėjimo darbų organizavimas. Gelbėjimo ir kiti neatidėliotini darbai. Svarbiausi gelbėjimo darbai nelaimės židiniuose. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Avarijas sukelia technikos įrenginiuose sukauptos galingos jėgos. Didžiuliai greičiai, aukštai pakelti kroviniai, didelis slėgis, aukšta temperatūra, elektros įtampa, cheminės ar branduolinės jėgos gedimo metu tampa nebevaldomos ir pradeda veikti stichiškai — viskas laužoma, griaunama, žudoma. Avarijų įmanoma išvengti. Svarbiausia maksimaliai sumažinti jų tikimybę. Tačiau ta tikimybė didėja dėl statybos trūkumų, įrenginių senėjimo ir susidėvėjimo, nepakankamos priežiūros. Visi nukrypimai nuo normalios padėties, paklaidos ir trūkumai kaupiasi, didėja, paskui pakanka tik menkos ar visai atsitiktinės priežasties, ir avarija įvyksta.
| |
Civilinė sauga įvadinė instrukcija Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinės saugos įvadinė instrukcija. I. Bendroji dalis. II. Pagrindinės sąvokos. III. Ekstremalios situacijos. IV. Gyventojų perspėjimas ir informavimas. Oro pavojus! Tai signalas apie tiesioginę priešo aviacijos užpuolimo grėsmę. VI. Gyventojų apsaugos priemonės. Pavyzdys. VII. Ekstremalių situacijų galimos pasekmės ir darbuotojų veiksmai. 1.1 Gaisras. 1.2 Cheminė avarija. 1.3 Radioaktyvus užteršimas. 1.4 Pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai. 1.5 Žemės drebėjimas. 1.6 Kitos ekstremalios situacijos. VII. Evakuacijos tvarka. Civilinės saugos valdymas įmonėje. X. Gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje. V. Civilinės saugos signalai. Dėmesio visiems! Radiacinis pavojus! Cheminis pavojus! Uragano pavojus! Potvynio pavojus! Katastrofinis užtvindymas! Oro pavojaus atšaukimas! Įvadinis instruktavimas - pirminis minimalus civilinės saugos žinių suteikimas kiekvienam darbuotojui, priimant jį į darbą. Civilinės saugos priemonės yra privalomos visoms valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, visiems ūkio subjektams bei visuomeninėms organizacijoms ir visiems gyventojams. Civilinės saugos organizavimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymas. Civilinė sauga - tai veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai, veiksmus jai susidarius ir padarinių šalinimą, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams. Ekstremali situacija - padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius.
| |
Gaisro ir sprogimo pavojaus technologiniuose prosesuose įvertinimas Lapų skaičius: 31 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Technologinio proceso aprašymas. Sprogimo ir gaisro pavojų gamyboje sukeliančių medžiagų savybės. Aparatų gaisrinio pavojingumo ir sprogimo pavojaus laipsnio įvertinimas. Rektifikacinė kolona. Rektifikacijos proceso priešgaisrinės profilaktikos ypatumai. Rektifikacijos proceso priešgaisrinė profilaktika. Galimi uždegimo šaltiniai rektifikacinėje kolonoje. Ugnies plitimo ribojimas rektifikaciniuose įrenginiuose. Benzino siurblys. Priešgaisrinės profilaktikos priemonės. Benzino rezervuaras. Prevencijos priemonės. Galimų uždegimo šaltinių analizė. Galimi gaisro plitimo keliai. Gatavų produktų (benzino) siurblinės kategorijos prognozavimas. Profilaktikos priemonės mažinančios gaisro ir sprogimo pavojų. Bendros išvados. Literatūra. Viena iš aktualiausiu problemų technologiniuose procesuose yra gaisrinės saugos problema. Projektuotojai, technologai ir gaisrinės saugos specialistai, norėdami užtikrinti technologijos saugumą ir užkirsti kelią avarijoms, turi kruopščiai išnagrinėti daug tokios gamybos bendrųjų ir konkrečių normatyvinių dokumentų.Be to privalu, iš karto numatyti ir įgyvendinti gamybinio, technologinio bei organizacinio pobūdžio priemones ir būdus, kurie leidžia tą gaisro arba sprogimo ar gaisro kilimo pavojų iš esmės sumažinti. Gamybos technologinė schema yra viena iš pagrindinių technologinio projekto dalių.Gamybos proceso pagrindinis dokumentas ( be technologinės schemos ) yra technologinis reglamentas.Be jo negali vykti jokia gamyba. Šiuose dokumentuose turi būti išdėstyti bent minimaliūs gaisrinės saugos reikalavimai, pagrįsti galiojančiais bendraisiais ir konkrečiais normatyviniais dokumentais.
| |
Geležinkelio ruožo vidutinis II remontas Lapų skaičius: 16 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Aiškinamasis raštas. Darbų apimtys vykdant vidutinį remontą. Geležinkelio sankasoskersinis profilis. Medžiagų parinkimas remontuojamo kelio ruožui. Naudojamų mechanizmų sąstatų schemos. Technologinės kortelės sudarymas remontuojamam kelio ruožui. Technologinė kortelė. Kalendorinio darbų vykdymo grafiko sudarymas. Kalendorinio darbų vykdymo grafikas. Darbų sauga. Naudotos literatūros sąrašas. Šiame kursiniame projekte atliekamas vidutinis antras kelio ruožo remontas. Šio remonto metu šalinamos liekamosios deformacijos balaste pilnai jį išvalant, papildant nauju arba pakeičiant visą. Šio remonto metu taip pat keičiami defekitiniai pabėgiai, tvarslės ir sąvaržos, nusidėvėję bėgiai, kelias ištaisomas plane ir išilginiame profilyje, atstatomi geometriniai balasto prizmės parametrai, atliekamas sankasos remontas. Vidutiniam antramam remontui atlikti naudojami mažo ir vidutinio našumo mechanizmai. Remonto metu taikomas kompleksinis darbų organizavimo principas, nes visus darbus reikia suspėti atlikti per suteiktą “langą”. Pagrindiniai vidutinio pirmojo remonto darbai yra tokie. Defektinių bėgių pakeitimas. Defektinių pabėgių keitimas. Sąvaržų ir tvarslių keitimas. Balasto keitimas, planiravimas ir plūkimas. Kelio ištiesinimas plane ir profilyje. Balasto prizmės geometrinių parametrų atstatymas. Sankasos remontas. Parenkamos brigados nemechanizuotiems darbams atlikti ir žmonių skaičius jose. Apskaičiuojama kokių ir kiek mechanizmų bei įrankių reikės. Sudaroma technologinė kortelė vidutiniam antram remontui atlikti, pateikiamas kalendorinis darbų atlikimo grafikas. Kortelėje nurodomas laikas, per kurį turi būti atlikti visi darbai tame ruože.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Černobylis iki katastrofos ir po. Černobilio avarijos pasekmės. Užterštumas. Radiologiniai matavimai užterštoje zonoje. Padariniai. Černobilis šiandien. Išvados. Literatūros šaltiniai. Černobylio avarija- pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Černobylio atominė jėgainė buvo pastatyta Pripetės mieste, 16 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto. Elektrinėje buvo keturi reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros energijos; jie buvo pastatyti 1977—1983 metais. Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją.Ta naktis isliko atminty ne tik Pripetes miesto gyventojams bet ir visam pasauliui. Tačiau pasaulis apie tai sužinojo tik po kelių dienų. Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrinės specialistai, atkreipė dėmesį į pavojų žalius pavojaus signalus monitoriuose.Tą dieną prietaisai rodė neįtikėtinai didelį radiacinį užterštumą. Iš pradžių buvo manyta, kad įvyko avariją Forsmorko reaktoriuje. Tačiau tyrimai parodė, kad to negali būti. Bet prietaisai rodė, kad radiacinis fonas keturis kartus didesnis už leistiną. Sugriuvęs ketvirtasis reaktorius iki šiol neša mirtis, ir ligas, o žmonės susijęs su Černobylio katastrofa iki šiol jaučia jos pasėkmes.
| |
Lapų skaičius: 42 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Anotacija. Nuotekų debitų nustatymas. Skaičiuojamieji debitai valymo įrenginių projektavimui. Nuotekų užterštumo skaičiavimas. Mechaninis nuotekų valymas. Biologinis valymas. Antriniai nusodintuvai. Cirkuliacinio aktyviojo dumblo kiekis. Dumblo apdorojimas. Dumblo sausinimas. Nuotekų dezinfekavimas. Išleistuvas į atvirą vandens telkinį. Išvados. Literatūra. Kursiniame darbe yra suprojektuota 13000 gyventojų miesto biutinių nuotekų valymo įmonė su mechaniniu ir biologiniu valymu. Vidutinis šios valyklos našumas yra m3 / d, o maksimalus – 510 m3 / d. Nuotekų valyklos teritorijoje be technologinių įrenginių nuotekoms valyti bus administracinis pastatas su laboratorija, gamybinės patalpos, trys siurblinės, grotinė, katilinė, orapūtės, chloratorinė, dumblo sausinimo cechas. Nuotekos iš šulinių nukreipiamos į mechaninį valymą. Čia jos atvedamos lataku, pirmiausiai nukreipiamos per grotas su mechaniniu nešmenų šaltiniu. Sulaikomi nešmenys ( 1 t / d) patenka į konteinerius. Po to jie išvežami į savartyną. Grunto dalelėms sulaikyti naudojamos horizontaliosios smėliagaudės. Čia nuotekos atiteka lataku. Sulaikytas smėlis (0,42 m3 / d) iš smėliagaudžių šalinamas hidroelevatoriais į smėlio sausinimo aikšteles, iš kur išvežamas į savartyną. Kursiniame darbe yra suprojektuota buitinių nuotekų valymo įmonė su biologiniu ir mechaniniu valymu 13000 gyventojų. Vidutinis šios valyklos našumas yra 405 m3 / d, o maksimalus – 510 m3 / d. Antrame skyriuje buvo nustatyti nuotekų debitai:. Vidutinis paros qd.vid = 378 m3 / d, didžiausias paros qd.max = 476 m3 / d, vidutinis valandos qh.vid = 15 m3 / h, vidutinis sekundinis qs.vid = 4 l / s, maksimalus valandos qh.max = 20 m3 / h, maksimalus sekundės qs.max = 5 l / s.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: 1.Elektos srovės poveikis žmogaus organizmui, jį nulemiantys faktoriai, apsauga. 2.Apsauga nuo žaibo. Statinė elektra. 3.Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reglamentavimas. 4.Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje. 5.Potencialiai pavojingi įrenginiai (PPĮ) ir darbai. 6.Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė ir socialinė partnerystė. 7.Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas. 8.Darbuotojų ir darbdavių atsakomybė pažeidus DSS reikalavimus. 9.Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. Nelaimingų atsitikimų tyrimas. 10. Darbo ir poilsio laikas. 11.Ergonomika. 10 fizinių ir 10 pažinimo principų. 12.Degimas ir sprogimas, degių medžiagų savybės. 13.Pastatų atsparumas ugniai ir jo padidinimas. 14.Gaisrų gesinimo būdai, medžiagos ir priemonės. El. srovė žmogų veikia trejopai: 1)terminis poveikis, kai tekant el. srovei per gyvus audinius jie įkaista; 2)elektrolitinis poveikis, t.y. tekant el. srovei per skysčius (kraują, limfą), juose esančios medžiagos suskyla į jonus; 3)biologinis poveikis, kai tekant el. srovei raumenys susitraukia nepriklausomai nuo žmogaus valios, noro. Pagr. traumos dėl el. srovės poveikio: įvairūs nudegimai, el. žymės, ženklai, akių uždegimas ir pan. Elektros žymės – kai po tam tikro laiko atsiranda žymės, gali atsiverti ilgai gyjančios žaizdos. Poveikio priežastys: elektros srovės pagrindiniai parametrai.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Degimas ir sprogimas. degių medžiagų savybės. Gaisru gesinimo būdai, medžiagos ir priemonės. Gaisrinės saugos organizavimas. Pastatų atsparumas ugniai jo padidinimas. Žmonių evakuacija iš pastatų. Automatinės gaisru gesinimo sistemos, gaisrinė signalizacija ir ryšiai. Teisiniai darbuotoju saugos ir sveikatos dokumentai. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje. Potencialiai pavojingi įrenginiai. Atsakomybės formos, pažeidus darbuotojų saugos reikalavimus. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, instruktavimas, atestavimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė ir socialinė partnerystė(23-26). Darbo ir poilsio laikas(44). Potencialiai pavojingas įrenginys –PPĮ. Nelaimingų atsitikimų tyrimas. Apsauga nuo žaibo. Statinė elektra. Ergonomika. 10 fizinių ir 10 pažinimo principų.Degimas - tai elementų cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir/arba šviesa. Pagr. degios medžiagos gamtoje: H2,C ir dar šiek tiek siera. Tam kad vyktų degimas būtinos tokios sąlygos: turi būti pakankamai O2, daugiau kaip 15 %; turi būti užsidegimo impulsas arba koks nors šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis), turi būti degi medžiaga tam tikroje būsenoje(pvz. Įkaitusi iki tam tikros temperatūros). Deginimo būdai:1.pliupsnis, kai degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinys užsidega nuo atviros liepsnos šaltinio ir užgęsta. Dega ne ilgiau kaip 5s. Pliupsnio temp. yra pati žemiausia temp, kuri charakterizuoja degių medžiagų pavojingumą gaisro požiūriu. Tai vad. lengvai užsiliepsnojantys skysčiai mažiau kaip 27C temp.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1.Apsauga nuo žaibo. Statinė elektra. Statinė elektra. 2.Degimas ir sprogimas, degių medžiagų savybės. 3.Gaisrų gesinimo būdai, medžiagos ir priemonės. Priemonės. 4. Pastatu atsparumas ugniai jo padidinimas. Sauga. 8.Teisiniai darbų saugos dokumentai. 9. Darbdaviu ir darbuotoju pareigos DSS srityje. Pavojingi darbai pavojingi irenginiai. 14.Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. 9. Darbdaviu ir darbuotoju pareigos DSS srityje. 10. Darbuotoju saugos ir sveikatos kontrole ir socialine partneryste. 11. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, instruktavimas ir atestavimas. 14.Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. 6. Automatinės gaisrų sistemos. 7.Ergonomika. Pagr. ergonom. principai. ES direktyvų derinimas. PĮ. Pavojingas darbas. 10. Darbuotoju saugos ir sveikatos kontrole ir socialine partneryste. 11. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, instruktavimas ir atestavimas. 12. Atsakomybės formos pažeidus Darbuotoju Saugos reikalavimus. 13. Darbo ir poilsio laikas. Nelaimingus atsitikimus. 4. Atsakomybės formos pažeidus Darbuotoju Saugos reikalavimus. Žaibas –elektros išlydis, atsirandantis tarp žemės ir debesų arba tarp debesų. Žaibas turi terminį, griaunamąjį ir elektromagnetinį poveikį. Žaibuojant negalima bėgti, dirbti su elektros įrenginiais, elektros prietaisais, stovėti šalia didelių pastatų, medžių. Apsaugai nuo žaibų naudojami žaibolaidžiai: jie gali būti strypiniai, tinkliniai, lyniniai. Žaibolaidį sudaro: 1.žaibo priėmiklis 2.atrama 3.žaibo nuvediklis 4.įžeminimo įrenginys. Tokio žaibolaidžio apsaugos zona – kūgis, kurio aukštis h ir spindulys r. Šio kūgio erdvėje apsauga yra ne mažesnė kaip 95%.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
