top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Apsauga išjungiant maitinimą maksimalios srovės apsaugos įtaisuparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: 9 laboratorinis darbas. Apsaugos priemonių TN tinkle tyrimas. Apsauga išjungiant maitinimą maksimalios srovės apsaugos įtaisu. Darbo tikslas. Eksperimentinė grandinė su trifaziu asinchroniniu varikliu. 1 pav. Darbo eiga. 1 užduotis. Rezultatas. Papildomas įžeminimas, panaudojant PE gnybtą. 2 pav. 10 užduotis. Rezultatas. Pavojus kylantis dėl sugedusio PE laido. 11 užduotis. Rezultatas. 12 užduotis. 3 pav. Rezultatas. 13 užduotis. Pradžioje tiriama eksperimentinė schema pavaizduota 1 pav. , kurioje nėra trumpojo jungimo. Sujungti 1 pav. Schemą, kurioje trifazio asinchroninio variklio maitinimo U1 gnybtas jungiamas prie variklio per RL = 22 Ω laidų varžą. Taip pat PE laide įjungta RL = 22 Ω varža. Stende pavaizduotas FI išjungiklis užtrumpinamas. Prijungti laboratorinio stendo maitinimo laidą prie ~ 220 V, 50 Hz maitinimo šaltinio. Įjungti stendo (Netz / power, žalias) jungiklį ir pagrindinį bei schemos automatinius išjungiklius (automatus). Išmatuoti įtampas tarp variklio fazių gnybtų (U1, U2, U3) ir N laido bei UΔ gedimo įtampą tarp E žemės ir PE gnybto sujungto su variklio korpusu. Variklio žvaigždės jungimo schemoje fazinės įtampos gaunamos lygios 23 V (230 V). Gedimo įtampa lygi E žemės potencialui ir lygi 0 V, nes variklyje nėra gedimo. Eksperimentinėje stendo schemoje sudaryti visiško trumpojo jungimo grandinę, sujungiant lizdą po RL varžos prie variklio U1 gnybto su variklio korpusu ir išmatuoti UΔ gedimo įtampą bei stebėti, ar automatinis išjungiklis išjungs maitinimo įtampą. U∆ =. V (. V). Užrašyti pastebėjimus. Išmatuota gedimo įtampa siekia apie 11, 5 V (115 V). Automatinis išjungiklis nepaveikia, todėl gedimas gali tęstis neribotą...
0

Apsaugos įžeminimo tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Laboratorinio darbo ataskaita. 1 užduotis. 2 užduotis. 1 pav. Įžeminimo įrenginio varžos matavimo schema. 3 užduotis. 2 pav. Įžemiklių išdėstymo schema grunto savitąjai varžai nustatyti. Išvados. Apsaugos įžeminimo tyrimas. Išmokti nustatyti įžeminimo ir savitąją varžas. Įžeminimo įrenginio varžos skaičiavimas. L, cm. Hv, cm. H, cm. A, cm. D, cm. B, cm. Įžemiklių išdėstymas. 4, 5, Pagal pastato kontūrą. Skaičiuoju vamzdinio ar strypinio įžemiklio varžą rv, Ω. Čia: l –įžemiklio ilgis, cm. Skaičiuoju ekvivalentinį skersmenį dekv, cm. Čia: b-kampainio juostos plotis, cm. Skaičiuoju jungiamosios horizontaliosios juostos įžeminimo varžą rj, Ω. Čia: L-įžemiklio juostos ilgis L=1, 05=1, 05·600·4=2520 cm. Skaičiuoju įžemiklių grupės įžeminimo varžą rv, ω. Čia: n-įžemiklių skaičius. Skaičiuoju jungiamosios juostos įžeminimo varžą Rj, Ω. Skaičiuoju reikalingą vertikalių su horizontalia juosta varžą R, Ω. Gautas rezultatas neatitnka leistiną reikšmę (4 Ω), kad tenkinti sąlygą reikia padidinti įžemiklių skaičių arba kesti kontūrą. Nubraižyti įžeminimo įrenginio varžų matavimo schemą. 2 Įžeminimo įrenginio išmatuota įžeminimo varža R=4, 5Ω. 3 Palyginti įžeminimo įrenginio apskaičiuotą ir išmatuotą varžas. Apskaičiavus įžeminimo įrenginio varžą, gavom R=4, 31 Ω, o išmatavus, gauta R=4, Gauta nedidelę paklaida, galėjusi atsirasti dėl skaičiavimo paklaidų ir dėl aparato paklaidos, kuri lygi 0,. Netenkina elektrosaugos sąlygos, nes yra daugau už. 4 Išmatuotą įžeminimo įrenginio varžos reikšmę palyginti su normine didžiausia leistina įžeminimo įrenginio varža (4 Ω). Nustatyti ar šis įžeminimo įrenginys tenkina elektrosaugos sąlygas. Išmatuota varža (R=4, 5) yra didesnė už norminę didžiausią leistiną įžeminimo įrenginio varžą (R=4). Dėl šios priežasties įrenginys netenkina elektros saugos sąlygų. 1 nubraižyti įžemiklių išdėstymo schemą. 2 Išmatuota įžemiklio varža R’ = 9, 1 Ω · 5 = 45, 5 Ω. 3 Apskaičiuota grunto savitoji varža ρsk = 101, 34...
0

Apsaugos TT tinkle testavimas ižeminimo varžaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Apsaugos TT tinkle testavimas: įžeminimo varža. Darbo tikslas. Didžiausios leistinos RE įžeminimo varžos nustatymas. Darbo eiga. 1 užduotis. RE įžeminimo varžos matavimas. 2 užduotis. Rezultatas. Atsargiai! Pavojus!. RE įžeminimo varžos testavimas. 3 užduotis. Rezultatas. Klaidos, matuojant įžeminimo varžą. 4 užduotis. Rezultatas. 5 užduotis. Rezultatas. 11 laboratorinis darbas. 6 laboratoriniame darbe, tiriant TT elektros tinklo apsaugą, atjungiant maitinimo įtampą maksimalios srovės apsaugos įtaisu parodyta, kad apsaugos priemonės, remiantis norminiais reikalavimais, veikia tik tuomet, kai RE įžeminimo varža yra maža ir gedimo įtampa tarp įžemintų laidininkų ir žemės elektrodo, tekant išjungimo (gedimo) srovei maksimalios srovės įtaiso grandinėje, būtų mažesnė už maksimalią leistiną (limituotą) UL įtampa. Tai reiškia, turi būti vykdoma ši sąlyga. 7 ir 8 laboratoriniuose darbuose parodyti specialieji efektai, atsirandantys įžeminimo elektrode, priklausomai nuo žemės grunto savybių ir bendrieji apsaugos metodai. Atsižvelgiant į galimus pavojus gedimo atveju, atsirandančius uždarojo kontūro atitinkamų rezistorių (pvz. Laikant vandens vamzdį, kaip įžeminimo elektrodą, įterptus plastmasinius vamzdžius ar didelės išjungimo srovės išjungiklius), yra svarbu turėti atitinkamus šios grandinės laidininkus. Būtinos apsaugos sąlygos nustatomos standartiniais matavimais. Kaip tai daroma, kaip matuojamos varžos smulkiau nagrinėjama šiame laboratoriniame darbe. 1 pav. Parodytoje schemoje pavaizduotas įžemintas trifazis asinchroninis elektros variklis prijungtas prie elektros tinklo. Variklis įžemintas, prijungiant jo korpusą prie vandens vamzdžio. Schemoje panaudoti automatiniai išjungikliai, turintys šiuos pagrindinius parametrus: B tipo išjungimo charakeristika, 1 A (10 A) nominalioji srovė, 50 A išjungimo srovė, išjungimo laikas ne daugiau 5 s. Atliekant eksperimentus, stende pavaizuotas FI išjungiklis turi būti...
0

Apsaugos TT tinkle testavimas kontūro varžaparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Apsaugos TT tinkle testavimas: Kontūro varža. Darbo tikslas. Uždarojo kontūro pilnutinės varžos nustatymas. 1 pav. Darbo eiga. 1 užduotis. Rezultatas. Kontūro ZL pilnutinės varžos matavimas. 2 pav. Rezultatas. L pilnutinę varžą. 3 užduotis. 4 užduotis. Rezultatas. 10 laboratorinis darbas. 1 pav. Pateikta trifazė elektros grandinė, kurios maitinimo išjungimo sąlygos yra nustatytos specialiuoju matavimo metodu, surandant kilpos tarp L1 fazės ir PE arba PEN laidų varžą. Išjungimo sąlygoms patikrinti, reikia išmatuoti ZL kontūro pilnutinę varžą ir nustatyti didžiausią jos vertę. Stende pavaizduotas FI išjungiklis turi būti užtrumpintas. Surasti ZL vertę automatiniam išjungikliui, turinčiam B tipo išjungimo charakteristiką, kurio IN = 1A (10A), o ID išjungimo srovė lygi 50A. Zl ≤. Ω. Zl ≤. Ω. Lygiai taip pat, kaip ir TN elektros tinkle, naudojant apsauginį maitinimo išjungimą maksimalios srovės įtaisu, kontūro varža neturi viršyti tam tikros maksimalios vertės. Kontūro trumpojo jungimo srovė arba išjungimo srovė atsiranda, įvykus visiškam trumpajam susijungimui neapsaugotoje srovei laidžioje įrenginio dalyje arba fazėje. Kontūro pilnutinė varža skaičiuojama taip. Gaunama didžiausia leistinoji varža yra 4, 6 Ω. Kontūro varža netiesiogiai nustatoma, naudojant du voltmetrus ir ampermetru matuojant srovę sistemoje. Sistema neatjungiama nuo maitinimo šaltinio. Ji gali būti visiškai normaliai eksploatuojama ir prijungta prie likusios sistemos dalies. Matavimai turi būti atliekami atsakingai, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams. Vėliau tai bus aptarta smulkiau. Matavimai atliekami taip. Matuojama įtampa tarp L1 fazės ir PE (PEN ≥ 10 mm2, CU) laidininko, kai pvz. , variklis dirba be apkrovos. Išmatuojama U1 neapkrauto variklio įtampa, o srovė grandinėje laikoma lygi nuliui. Tarp L1 fazės ir PE (PEN ≥ 10 mm2, CU) laidininko įjungiama nedidelė varža, kurios dydis turi būti toks, kad pradėtų tekėti...
0

Atliekų tvarkymasparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Atliekų tvarkymo metodai. Sąvartynai. Deginimas. Žaliavų išgavimas. Perdirbimas. Biologinis perdirbimas. Pirolizė ir dujinimas. Atliekų tvarkymas lietuvoje. Stiklas. Popierius. Metalai. Plastikas. Atliekų rūšiavimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Atliekų tvarkymas – paprastai nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų (atliekų) surinkimas, pervežimas, apdirbimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl sveikatos, estetinių ir kitų priežasčių. Per paskutiniuosius dešimtmečius didesnis dėmesys taip pat skiriamas pastangoms sumažinti atliekų poveikį gamtai ir natūraliai aplinkai. Darbo objektas: Atliekos ir jų tvarkymas. Darbo tikslas: Išnagrinėti, kaip tvarkomos atliekos. Darbo uždaviniai: 1.Išsiaiškinti atliekų tvarkymo metodus. 2.Išsiaiškinti kaip Lietuvoje perdirbamos atliekos. 3.Išsiaiškinti kaip rūšiojamos atliekos Kokie atliekų tvarkymo metodai taikomi, priklauso nuo atliekų pobūdžio, aplinkinių žemių panaudojimo bei prieinamo žemės ploto. Pavyzdžiui, Australijoje, kurioje bendras gyventojų tankis yra santykinai mažas, atliekos daugiausiai šalinamos sąvartynuose, tuo tarpu Japonija pagal plotą yra mažesnė šalis su didesniu gyventojų tankiu, todėl šioje valstybėje labiau įprasta atliekas deginti, nes nepakanka ploto sąvartynams.
0

Atominių elektrinių avarijos, apsauga nuo terorizmo grėsmės Vakarų Europojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Černobilis, branduolinis košmaras. Avarijos aukos. Pragare. Viskas dar ateityje. Atominių elektrinių sauga. Branduolinė energetika nėra saugi. Branduolinė energetika yra teroristų taikinys. Apsauga nuo terorizmo vakarų europos šalyse. Černobilio avarija – pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Sovietų vadovybė bandė nuslėpti šią katastrofą, o vėliau smarkiai sumažinti jos mastus. Černobylio atominė jėgainė buvo pastatyta Pripetės mieste, 16 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto. Elektrinėje buvo keturi reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros energijos; jie buvo pastatyti 1977–1983 metais. Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją. Tačiau pasaulis apie tai sužinojo tik po kelių dienų. Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrinės specialistai, atkreipė dėmesį į pavojų, žalius pavojaus signalus monitoriuose.
0

Avarijos ir katastrofos gamybojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Avarijų ir katastrofų priežastys. Avarijų ir katastrofų prevencija. Ekstremalių situacijų prevencijos lietuvos respublikoje tvarka. Prevencinių priemonių nustatymo ir jų įgyvendinimo pagrindai. Gelbėjimo darbų organizavimas. Gelbėjimo ir kiti neatidėliotini darbai. Svarbiausi gelbėjimo darbai nelaimės židiniuose. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Avarijas sukelia technikos įrenginiuose sukauptos galingos jėgos. Didžiuliai greičiai, aukštai pakelti kroviniai, didelis slėgis, aukšta temperatūra, elektros įtampa, cheminės ar branduolinės jėgos gedimo metu tampa nebevaldomos ir pradeda veikti stichiškai — viskas laužoma, griaunama, žudoma. Avarijų įmanoma išvengti. Svarbiausia maksimaliai sumažinti jų tikimybę. Tačiau ta tikimybė didėja dėl statybos trūkumų, įrenginių senėjimo ir susidėvėjimo, nepakankamos priežiūros. Visi nukrypimai nuo normalios padėties, paklaidos ir trūkumai kaupiasi, didėja, paskui pakanka tik menkos ar visai atsitiktinės priežasties, ir avarija įvyksta.
10

Civiline ir darbo saugaparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Elektrotechninis personalas ir jam keliami reikalavimai. Profesinė liga ir jos tyrimas. Profesinė liga. Ligos, su keltos cheminių veiksnių. Pramoninės dulkės - aerozoliai. Fizikiniai veiksniai. Ligos susijusios su fizine įtampa. Darbai, susiję su alergizuojančiomis medžiagomis. Kancerogeninės medžiagos. Darbuotojų teisės. Darbuotojai turi teisę. Darbuotojų pareigos. Darbuotojų pareigos. Išvados. Prižiūrėti elektrotechninius įrenginius, dirbti su jais gali tik elektrotechnikos personalas, gerai suvokiantis elektros srovės pavojingumą, mokantis saugiai dirbti ir prireikus suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektros srovės asmenis. Kadangi įvairūs darbai elektros srovės pavojingumo atžvilgiu yra nevienodi, todėl ir elektrotechnikos personalo kvalifikacijai keliami nevienodi reikalavimai. Darbo aplinkoje yra tokių veiksnių, kurie, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, žaloja sveikatą ir gali būti bendros ar profesinės ligos priežastis. Tokie veiksniai vadinami kenksmingais darbo aplinkos veiksniais arba kenksmingais profesiniais veiksniais. Profesinė liga - tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Į šią sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai, profesinėmis laikomos taip pat ligos komplikacijos, liekamieji požymiai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokieji padariniai. Profesinė liga gali būti nustatyta darbuotojui, dirbančiam ar jau nedirbančiam kenksmingomis darbo sąlygomis.
0

Civilinė saugaparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Individualios apsaugos priemonės. Kitos kvėpavimo organų ir odos apsaugos priemonės. Individualių apsaugos priemonių laikymas ir priežiūra. Kolektyvinės apsaugos priemonės (apsauginiai statiniai slėptuvės). Išvados. Pagal 1949 metų Ženevos Konvencija nurodoma , kad civilinė sauga- tai kompleksas priemonių gyventojams karo arba gaivalinių bei stichinių nelaimių metu, tampat įvykus avarijai arba katastrofai gamyboje apsaugoti. Ekstremaliomis situacijomis labai didelis vaidmuo tenka individualioms ir kolektyvinėms apsaugos priemonėms. Individualių ir kolektyvinių priemonių paskirtis apsaugoti gyventojus nuo radioaktyvių, cheminių medžiagų, kad jų nepatektų į žmogaus organizmą ir ant odos. Individualios apsaugos priemonės skirstomos į kvėpavimo organus ir odą apsaugančias priemones. Kolektyvinės apsaugos priemonės tai įvairios slėptuvės jos yra skirstomos į atskiras ir įkomponuotasias. Individualiosios apsaugos priemonės yra šios: dujokaukės, respiratoriai, paprasčiausios kaukės, marlės ir vatos raiščiai ir t.t. Patikimiausia kvėpavimo organų apsauga yra dujokaukė. Pagal veikimo principus dujokaukės yra skirstomos į filtruojančias ir izoliuojančias. Šio referato tikslas yra susipažinti su individualiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Suprasti jų naudą įvykus ekstremaliai situacijai.
2

Civilinė sauga įvadinė instrukcijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Civilinės saugos įvadinė instrukcija. I. Bendroji dalis. II. Pagrindinės sąvokos. III. Ekstremalios situacijos. IV. Gyventojų perspėjimas ir informavimas. Oro pavojus! Tai signalas apie tiesioginę priešo aviacijos užpuolimo grėsmę. VI. Gyventojų apsaugos priemonės. Pavyzdys. VII. Ekstremalių situacijų galimos pasekmės ir darbuotojų veiksmai. 1.1 Gaisras. 1.2 Cheminė avarija. 1.3 Radioaktyvus užteršimas. 1.4 Pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai. 1.5 Žemės drebėjimas. 1.6 Kitos ekstremalios situacijos. VII. Evakuacijos tvarka. Civilinės saugos valdymas įmonėje. X. Gyventojų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje. V. Civilinės saugos signalai. Dėmesio visiems! Radiacinis pavojus! Cheminis pavojus! Uragano pavojus! Potvynio pavojus! Katastrofinis užtvindymas! Oro pavojaus atšaukimas! Įvadinis instruktavimas - pirminis minimalus civilinės saugos žinių suteikimas kiekvienam darbuotojui, priimant jį į darbą. Civilinės saugos priemonės yra privalomos visoms valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, visiems ūkio subjektams bei visuomeninėms organizacijoms ir visiems gyventojams. Civilinės saugos organizavimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymas. Civilinė sauga - tai veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai, veiksmus jai susidarius ir padarinių šalinimą, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams. Ekstremali situacija - padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius.
8
« PradžiaAnkstesnis1234567SekantisPabaiga »

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557