Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Aplinka
AplinkaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 13 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas - natūraliais komponentais. Dulkėmis. Mikroorganizmais, grybeliais. Žiedadulkėmis. Fitvaleksinais. Balzaminėmis augalų medžiagomis. Organinių medžiagų irimo komponentais. Nh3, co2, h2s, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt. Ir dirbtinės taršos komponentais. Pramonės dulkėmis. Dūmais. Kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) nox, so2, co, co. Aerozoliais. Visos šios medžiagos gali. Pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį - sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus. Ryški ekologine žala - susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio ph, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos. Gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti. Sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.
| |
Gyvūnija jos nykimo priežastys ir apsauga Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Žmogus sąmoningai arba nesąmoningai keičia gyvenamąją aplinką. Šalia įvairios paskirties pastatų būna aikštės , kiemai , darželiai , sodai. Daugelis buvusių laukinių augalų sodybiniuose sklypuose išnyksta , tačiau atkeliauja nauji , kuriems žmogaus veikla net naudinga. Prisodinama naudingų bei gražių dekoratyvinių augalų. Panašiai atsitinka ir su gyvūnais. Didesnė dalis gyvūnų pasitraukia nuo žmonių gyvenviečių arba tiesiog išnaikinami. Kitiems žmogaus artumas naudingas ir kartais šių gyvūnų laukinėje gamtoje net neaptinkami. Išnagrinėti evoliucijos dėsningumai leidžia daryti išvadą, kad evoliucija yra pažangus procesas. Tačiau morfofiziologiniu požiūriu progresyvios grupės nebūtinai būna progresyvios biologiniu požiūriu (t.y. Klestinčios). Pvz, morfofiziologiškai progresyvus neporakanopių žinduolių būrys (tapyrinių, raganosinių ir arklinių šeimos) yra ant išnykimo ribos. Mat morfofioziologinis tobulumas gali būti susijęs su prisitaikymu gyventi tam tikromis sąlygomis, o toms sąlygoms pasikeičiant, individų grupė jau nebegali prisitaikyti ir išmiršta. Šiuo metu pagrindinė dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastis yra neigiamas žmogaus veiklos poveikis gyvūnams, dėl kurio vienos rūšys visiškai išnyksta, kitos - virsta retomis ir nykstančiomis, trečių - sumažėja, kartais būna toks didelis, kad tenka imtis neatidėliotinų apsaugos priemonių. Negalutiniais duomenimis, iki dabar žemėje išnyko 150 paukščių rūšių ir porūšių, 106 žinduolių rūšys, apie 600 gyvūnų rūšių yra arti išnykimo ribos. Gerokai sumažėjo verslinių gyvūnų, dėl to apribota jų verslo apimtis. Daugelis rūšių, kurios praeityje buvo įprastos ir gausios, dabar yra retos ir nykstančios. Taip išnyko drontai, stelerio karvės; nyksta bizonai….
| |
Kietų atliekų deponavimo aikštelės projektavimas Lapų skaičius: 62 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Teorinė dalis. Įvadas. Numatomų atliekų kiekių skaičiavimas. Atliekų sąvartyno vietos parinkimo pagrindimas. Sąvartyno talpumo skaičiavimas. Sąvartyno elementų projektavimas. Atliekų deponavimo aikštelės projektavimas. Deponavimo aikštelės sekcijų išdėstymas. Aikštelės dugno įrengimas. Aikštelės pildymo atliekomis principai. Filtrato surinkimo sistemos įdiegimas. Susidarančių metano dujų surinkimo sistemos įrengimas. Aikštelės uždengimas. Sąvartyno infrastruktūrinių priemonių įgyvendinimas. Infrastruktūrinių priemonių skirtų bendram sąvartyno įrengimo. Pasirengimui sukūrimas. Aptarnaujančios teritorijos sukūrimas. Mechanizmų ir aptarnaujančio personalo parinkimas. Sąvartyno eksploatavimas. Sąvartyno valdymas. Pasiūlymai dėl ploto panaudojimo po deponavimo. Aikštelės uždarymo. Ekonominiai skaičiavimai. Aplinkosauginiai reikalavimai. Darbo ir gaisrinės saugos reikalavimai. Išvados. Literatūros sąrašas. Grafinė dalis. 1 brėžinys. Deponavimo aikštelės planas su ūkine zona. 2 brėžinys. Atliekų deponavimo aikštelės pjūvis. 3 brėžinys. Deponavimo aikštelės planas. Pažangių technologijų, švaresnės gamybos ir taršos prevencijos metodų diegimas įvairiose gamybos šakose įgalina taupiau naudoti gamtos išteklius ir stabdyti atliekų susidarymą. Nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekiai per pastarąjį dešimtmetį lietuvoje žymiai sumažėjo. Metiniai nepavojingų atliekų kiekiai sumažėjo daugiau nei tris kartus ir jų kiekis vienam žmogui yra beveik du su puse karto mažesnis nei vidutiniškai es šalyse. Norint sužinoti bendrą susidarančių atliekų kiekį, reikia apskaičiuoti vienetinę buitinių atliekų susidarymo normą (vbasn). Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn) priklauso nuo. Buitinių atliekų susidarymo vietos. Šaltinio charakterio. Geografinės padėties. Vietinių sąlygų. Klimato. Atliekų rūšies. Kitų faktorių. Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn) parodo gyventojų produktų suvartojimo lygį. Vienetinės buitinių atliekų susidarymo normos (vbasn) skaičiavimas. Vbasn = n / ρ, m3/ (žm.metus). Čia. N – atliekų kiekis, vidutiniškai susidarantis vienam gyventojui kėdainių rajone, n = 365 kg. Ρ – atliekų tankis sąvartyne, ρ = 900 kg/m. Vbasn = 365/900=0,41 m3/ (žm.metus). Vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn), kėdainių rajono gyventojų skaičius pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Užduoties sąlygos. Rajonas gyventojų skaičius vbsan, m3/(žm.metus). Kėdainių 460 , vienetinė buitinių atliekų susidarymo norma (vbasn) kiekvienais metais didėja 2 - 6 % pagal tūrį ir 0,2 – 0,6 % pagal svorį. Vbasn priklauso nuo šalies ekonomikos, nuo bvp ir jo augimo. Bvp augimas yra skirstomas. Lėtas, kai kasmet auga 2 %. Vidutinis,kai kasmet auga 4 %. Didelis, kai kasmet auga 6 %. Komunalinių atliekų sudėtį galima nustatyti pagal šiuos bendruosius rodiklius. Pastaraisiais metais lietuvoje plėtėsi gaminių bei paslaugų rinka, išaugo vartojimas. Esama atliekų tvarkymo sistema nėra pajėgi užtikrinti kasmet didėjančio atliekų kiekio sutvarkymo saugiu aplinkai ir ekonomiškai efektyviu būdu. Todėl esama sistema turi būti peržiūrima, modernizuojama, panaudojant tiek aplinkai, tiek gyventojams priimtinas atliekų tvarkymo technologijas. Lietuva, rengdamasi stojimui į europos sąjunga, imasi įvairių priemonių, siekdama perkelti europossąjungos reikalavimus į savo teisinę bazę. Šiuo metu lietuvos įstatymuose jau pateikti aiškūs reikalavimai atliekų tvarkymui. Vietinės atliekų tvarkymo sistemos šių reikalavimų neatitinka, todėl turi būti sukurta nauja atliekų tvarkymo sistema. Pagrindiniai regioninio atliekų tvarkymo tikslai. Pritaikyti atliekų tvarkymo sistemą, atsižvelgiant į pokyčius, sąlygojamus rinkos ekonomikos ir planuojamo stojimo į europos sąjungą. Parengti aplinkosaugos požiūriu priimtiną ir ekonomiškai efektyvią atliekų tvarkymo sistemą, atitinkančią nacionalinių ir tarptautinių standartų bei įstatymų nustatytus reikalavimus. Padidinti atliekų tvarkymo efektyvumą ir už prieinamą mokestį teikti viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
| |
Racionalus vandens išteklių panaudojimas Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teorinė dalis. Vandens apsaugos problemos. Darbo tema :racionalus vandens išteklių naudojimas. Darbo aktualumas: šių dienų gyvosios gamtos, taip pat ir žmonijos, egzistavimo pagrindas yra vanduo. Jis sudaro apie 70 procentų gyvųjų organizmų svorio, yra visų svarbių biologinių procesų terpė. Vanduo yra daugelio gamybos procesų sudedamoji dalis bei verslo veiklos sričių objektas. Vanduo vis intensyviau naudojamas įvairiose energetikos, chemijos pramonės, žemės ūkio technologiniuose procesuose. Pastaruoju metu integruotas vandens išteklių valdymas grindžiamas prielaida, jog vanduo yra neatskiriama ekosistemos dalis, gamtos turtas ir socialinė bei ekonominė gėrybė, kurios kiekį ir kokybę nulemia jo vartojimo pobūdis. Tyrimo problema: vandens išteklių tausojimo būtinybė. Tyrimo objektas: vandens ištekliai. Tyrimo tikslas: išanalizuoti vandens išteklių tausojimo būtinybę poreikį bei galimybes. Tyrimo uždaviniai. Aptarti vandens išteklių tausojimo būtinybę. Apžvelgti vandens išteklių papildymo bei tausojimo galimybes. Aptarti vandens išteklių atnaujinimo galimybes. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė. Anketinė apklausa. Vandens ekologinė reikšmė biosferai labai didelė. Jis sudaro 70% gyvųjų organizmų svorio, yra terpė visiems svarbiems biologiniams procesams. Vanduo – nepakeičiamas žmonių bei gyvosios gamtos egzistavimo pagrindas. Taip pat vanduo yra ir daugelio gamybos procesų sudedamoji dalis bei verslo sričių objektas. Vanduo vis intensyviau naudojamas įvairiose energetikos, chemijos pramonės, žemės ūkio technologiniuose procesuose, todėl nutekamieji vandenys iš pramonės įmonių ir žemės ūkio gamybinių įrengimų labiausiai užteršia upių, ežerų, jūrų vandenį kenksmingomis medžiagomis, ardančiomis natūralų biologinį ciklą bei natūralią organizmų aplinką, kenkia žmonių sveikatai ir kelia pavojų gyvybei.
| |
Radioaktyvių atliekų saugojimas bei laidojimas. Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pavojingų ir radioaktyvių atliekų utilizavimas. Radioaktyvių atliekų saugojimas bei laidojimas. Ignalinos AE atliekų utilizavimo, saugojimo bei laidojimo problemos 1. Pavojingos atliekos. 1.1Atliekų pavojingumą lemiančios. 2. Radioaktyvios atliekos. 2.2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai. 3. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų sąsaja. 4. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema. 5. Radioaktyviųjų atliekų klasifikavimas branduolinės energetikos objektuose. 6. Radioaktyvių atliekų laidojimas. 7. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai, saugyklos ir kapinynai. 8. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų specialusis laidojimo punktas. 9. Radioktyvių atliekų laidojimo perspektyvos. 10. Radiacinės saugos centro veikla reguliuojant radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. branduolinės energetikos objektuose. 11. Pavojingų atliekų tvarkymo ypatumai. Išvados. Literatūra. Ignalinos AE yra didžiausias potencialus radioaktyviosios taršos šaltinis Lietuvoje. Kietosios radioaktyviosios atliekos, susidarančios elektrinės eksploatavimo metu, rūšiuojamos pagal radioaktyvumą ir saugomos specialiose saugyklose. Elektrinės eksdplotacijos metu per metus susidaro apie 2100 m3 įvairių radioaktyvių atliekų (nevertinant panaudoto branduolinio kuro), iš kurių 1100 – 1200 m3 yra kietosios atliekos, laikinai saugomos Ignalinos AE teritorijoje esančiuose saugyklose – gelžbetoniniuose pastatuose 155, 155/1, 157 ir 157/1. VATESI išduotoje Ignalinos AE 1-ojo bloko eksplotavimo licencijoje viena iš sąlygų yra ta, jog turi būti atlikta detali eksplotuojamų kietų radioaktyviųjų atliekų saugyklų saugos analizė.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Nubraižau betoninę užtvanką veikiančias horizontalias vandens slėgio epiūras ir vertikalius slėgio kūnus. Skaičiuoju horizontaliąsias ir vertikaliąsias vandens slėgio jėgas ir jų pridėties taškus. Skaičiuoju horizontaliąsias vandens slėgio jėgas ir jų pridėties taškus (2 pav.)Jėgos dydis lygus slėgio epiūros tūriui. Iš kairės užtvankos pusės veikianti vandens slėgio jėga.
| |
Teršalų sklaidos atmosferoje kursinis projektas Lapų skaičius: 54 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Išsami lietuvos ir užsienio literatūros apžvalga. Aplinkosauginės – ekonominės problemos nagrinėjamame sektoriuje. Gamtonauda. Atmosferos teršalų sklaida atmosferoje. Mokesčių už atmosferos teršimą skaičiavimas. Oro valymo įrenginio parinkimas ir skaičiavimai. Aplinkos poveikis statiniams. Ekonominiai skaičiavimai. Galutinės išvados ir rekomendacijos. Naudotos literatūros sąrašas. Priedai. Kursiniame projekte yra visapusiškai nušviesta tekstilės pramonės specifika, aplinkosauginės bei ekonominės problemos. Taip pat įvertinta pasirinktos analizei įmonės ab “alytaus tekstilė“ aplinkosauginė būklė. Jai suformuluoti aplinkos būklės gerinimo tikslai bei uždaviniai. Projekte yra pateikta literatūros apžvalga, kurioje atsispindi gamtinių išteklių tekstilės pramonėje valdymas, jų resursų apžvalga; pasirinktos nagrinėti audinių marginimo šakos ypatumai, aplinkosauginės problemos, pateikti jų sprendimo pavyzdžiai, remiantis pasauline patirtimi. Remiantis pateikta apžvalga bei konkrečia užduotimi, suformuluotos didžiausios aplinkosauginės problemos audinių marginimo srityje, bei suformuoluoti kursinio projekto tikslai, kuriais sekant, buvo prieita prie daugelio išteklių valdymo, teršalų ir jų sklaidos sumažinimo, įrenginių eksploatavimo problemų sprendimo. Pirmas kursinio etapas skirtas tekstilės pramonės naudojamų gamtinių išteklių analizei. Ivertinta, ar ištekliai naudojami racionaliai, bei parengtos rekmendacijos išteklių racionaliam naudojimui. Apskaičiuojami mokesčiai norit išsaugoti neužterštą įmonės nuotekomis upės dalį. Ketvirtame projekto skyriuje įvertinti įmonės išmetami teršalai, naudojant “varsa“ programinį paketą apskaičiuota jų sklaida aplinkos ore. Remiantis gautais rezultatais įvertintas gyvenamosios zonos užterštumas įmonės išmestais teršalais ir nustatyta ar jis neviršyja leistių normų. Įvertinus įmonės įtaką aplinkos oro užterštumui, įvertinta, ar neviršyjamos teršalų išmetimo normos. Pateikta įmonės išmetamų teršalų suvestinė, bei pagal galiojančius tarifus apskaičiuoti mokesčiai už teršimą, įvertinant didesnio,nei leistina teršimo periodus, bei baudos.
| |
UAB Vienybė aplinkosauginės dalies analizė Lapų skaičius: 63 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Panašaus pobūdžio įmonių apžvalga lietuvoje ir pasaulyje. Gamtos išteklių naudojimo tendencijos. Naujų, mažiau teršiančių technologijų paieškos ir pasiekimai. Švarios gamybos ir subalansuotos plėtros vystymas. Įmonės ir jos veiklos aprašymas. Bendros žinios apie įmonę. Įmonės poveikis aplinkai (oro tarša, vandens tarša, fizinė tarša, atliekos, dirvožemio tarša. Įmonės įdiegtos aplinkos taršą mažinančios priemonės. Įmonės įdiegtos naujovės aplinkosaugos srityje. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria įmonė (ekonominės, vadybinės ir pan.) Aplinkosaugos srityje. Ekonominė dalis. Įmonės mokesčių už gamtos išteklius skaičiavimas. Įmonės mokesčių už taršą iš stacionarių šaltinių skaičiavimas. Įmonės mokesčių už taršą iš mobilių taršos šaltinių skaičiavimas. Įmonės mokesčių už pakuotes skaičiavimas. Įmonės mokesčių už apmokestinamuosius gaminius skaičiavimas. Aplinkosauginių mokesčių dalis įmonės mokesčių sistemoje. Vadybinė dalis. Įmonės aplinkosauginė strategija. Organizacinė pavaldumo schema įmonėje. Įmonės finansinių rodiklių ( pelno, balanso) skaičiavimai. Įmonėje įdiegti (diegiami) standartai. Išvados. Literatūra. Viena svarbiausių gyvybės atsiradimo ir vystymosi žemėje prielaidų — ją supantis dujų sluoksnis.kasdieninėje kalboje labai dažnai jį vadiname paprastai ir suprantamai — atmosfera, oras. Tai didelis ir sunkus dujų kiekis, sveriantis 5,15xl015 tonų. Tiesa, palyginus šią didžiulę masę su žemės mase, ji tesudaro tik 0,000001 pastarosios svorio dalį. Žemutinio atmosferos sluoksnio, kuriame sukaupta apie 80% oro masės, storis svyruoja nuo 8 km poliarinėse platumose iki 18 km ekvatoriaus zonoje. Vienoje knygoje buvo pateiktas toks vaizdingas žemės ir jos atmosferos palyginimas: žemė prilyginta apelsinui, o atmosferos sluoksnis — rūkoma jam popieriui, į kurį įvyniotas šis oranžinis vaisius. Žemutinį atmosferos sluoksnį, kuriame sukaupta pagrindinė oro masė, priimta vadinti troposfera, aukštesnysis sluoksnis, kurio storis siekia iki 55 km — tai stratosfera. Nors ji ir kur kas didesnė, tačiau oras čia, žinia, retesnis ir bendras jo kiekis tesudaro kiek daugiau nei penktadalį žemės atmosferoje esančio oro. Štai po tokiu oro sluoksniu ir vyksta visi svarbūs mūsų žemės procesai. Šis sluoksnis sulaiko daugiau nei pusę saulės energijos, pasiekusios atmosferą. Atmosfera visiškai sugeria gama spindulius, kurie žudomai veiktų gyvybę mūsų planetoje. Tarp atmosferos ir žemės paviršiaus vyksta labai svarbi visai gyvybinei veiklai šilumos, dujų ir vandens apykaita. Kiekvienas iš 6 mlrd. Žemės gyventojų per parą sukvėpuoja po 15—20 kg oro. Galima drąsiai tvirtinti, kad tai — svarbiausias mūsų gyvybinės veiklos komponentas.
| |
Lapų skaičius: 42 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Anotacija. Nuotekų debitų nustatymą. Skaičiuojamieji debitai valymo įrenginių projektavimui. Nuotekų užterštumo skaičiavimas. Mechaninis nuotekų valymas. Biologinis valymas. Antriniai nusodintuvai. Cirkuliacinio aktyviojo dumblo kiekis. Dumblo apdorojimas. Dumblo sausinimas. Nuotekų dezinfekavimas. Išleistuvas į atvirą vandens telkinį. Išvados. Literatūra. Grafinė dalis. Nuotekų valymo įrenginių išdėstymo schema. Mechaninio pirminio valymo įrenginio brėžinys. Biologinio nuotekų valymo įrenginio brėžinys su aeravimo sistema. Darbe suprojektuota 12 800 gyventojų buitinių nuotekų valymo įmonė su biologiniu ir mechaniniu valymu. Nustatėme vidutinį ir maksimalų valyklos našumą. Antrame skyriuje nustatėme nuotekų debitus: vidutinį paros, didžiausią paros, vidutinį valandos, vidutinį sekundinį, maksimalų valandos, maksimalų sekundės. Trečiame skyriuje apskaičiavome skaičiuojamuosius debitus valymo įrenginių projektavimui. Nuotekos valomos biologiškai, dumblas valomas mechaniškai ir sausinamas. Skaičiuojamieji nuotekų debitai: vidutinis paros, didžiausias paros, vidutinis valandos, maksimalus valandos, vidutinis sekundinis, maksimalus sekundės. Ketvirtame skyriuje apskaičiavome nuotekų užterštumą: suspenduotų medžiagų kiekį, biocheminį deguonies suvartojimą, užterštumą pagal cheminį deguonies suvartojimą, teršalų masė pagal suspenduotas medžiaga, teršalų masė pagal biocheminį deguonies suvartojimą. Nustatyta, kad tai nuotekų, pritekėjimo pobūdis yra nežymus. Išleistuvo į atvirą vandens telkinį paskirtis valytų nuotekų išleidimas į priimtuvą (paviršinį vandens telkinį). Parenkamas krantinis neužliejamas išleistuvo tipas. Neužliejamą kranto tipo išleistuvą sudaro išleidimo žiotys, vamzdžio linija, kurie įrengiami m aukščiau maksimalaus vandens lygio. Trečiame skyriuje apskaičiavome skaičiuojamuosius debitus valymo įrenginių projektavimui. Nuotekos valomos biologiškai, dumblas valomas mechaniškai ir sausinamas. Parinktos dvejos grotos. Grotų tikslas pašalinti kietąsias medžiagas iš nuotekų srauto. Grotos statomos dvejos: darbinės ir rezervinės. Grotų plyšio tarpas yra 16 mm. Sulaikyti. Nešmenys iš grotų šalinami juostiniu transporteriu į specialius konteinerius.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Nykstantys žinduoliai. Žmogaus atsakomybė. Grėsmė žinduoliams. Introdukcija ir natūralios aplinkos naikinimas. Nykstantys paukščiai. Padėtis įvairiose srityse. Gelbėjimo priemonės. Žmonės privalo padėti. Nykstančios rūšys. Laukinių rūšių vertingumas. Nykstantys augalai. Ką gi daryti?. Niokojantis žmogus. Perpildyta planeta. Nykstantys miškai. Žmogus — besaikis medžiotojas ir teršėjas. Kuriantis žmogus. Apsauga ir medžioklė. Gyvenamų vietų išsaugojimas. Gyvybinė gamtos apsaugos paskirtis. Zoologijos ir botanikos sodai. Zoologijos sodų plėtojimas. Švietimas ir moksliniai tyrimai. Safari parkai. Literatūra. Rūšių išmirimas — gana natūralus pro¬cesas: iškastinės liekanos rodo, kad Žemėje yra gyvenę daug tūkstančių gyvūnų rūšių, kurių dabar nebėra. Žmogus neprisidėjo prie jų išmirimo. Tačiau per paskutinius kelis šimtmečius gyvūnų išmirimas gerokai paspartėjo Tik nedaugelis šių rūšių pasiekė natūralią savo evoliucijos baigtį. Evoliucinė pažanga jų nepalietė, ir jos pamažu nyksta, neįstengdamos nuolat konkuruoti su geriau prisitaikiusiais gyvūnais.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
