top


Konspektai.com > Aplinka
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Akumuliatorių perdirbimo technologijos uždarosios akcinės bendrovės Žalvaris efektyvumo analizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 42
Tipas: Diplominis
Darbe esantys žodžiai: Paveikslų sąrašas. Įvadas. Baterijų ir akumuliatorių perdirbimas lietuvoje ir europoje. Atliekų perdirbimo, deponavimo samprata. Baterijų ir akumuliatorių perdirbimo situacija lietuvoje. Baterijų, akumuliatorių surinkimo ir perdirbimo situacija europoje. Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo teisinė bazė. Baterijos ir akumuliatoriai, jų žala aplinkai. Akumuliatorių baterijų priežiūra ir darbo apsaugos reikalavimai. Akumuliatorių perdirbimo technologijos uab „žalvaris“ efektyvumo analizė respondentų apklausos rezultatų požiūrių prasme. Įmonės veiklos charakteristika. Respondentų apklausos rezultatų analizė. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra ir šaltiniai. Santrauka. Santrauka užsienio kalba. Priedai. 1 priedas. Anketos pavyzdys. Kasdien didėjantys žmonių poreikiai sąlygoja vis intensyvesnį gamtos išteklių vartojimą. Tačiau aplinka žmonėms yra ne tik paslaugų tiekėjas. Čia šalinama viskas, kas žmonėms nebereikalinga, t.y. atliekos. Sparčiai vystantis pramonei, technologijoms, žemės ūkiui, vis didesnis pavojus keliamas aplinkai, žmogui. Viena iš pagrindinių sprendžiamų problemų yra atliekų surinkimas, tvarkymas bei perdirbimas. Vis didesni kiekiai susidaro tarp išeikvotų baterijų ir akumuliatorių atliekų, todėl šių atliekų perdirbimas svarbus yra tuo, kad bus sumažintas atliekų neigiamas poveikis aplinkai, sumažės tarša, tūris. Šios atliekos bus perdirbamos išgaunant į atskiras medžiagų rūšis, kurios grįš į pramonę ir bus tinkamos naujos produkcijos gamybai. Išeikvotas baterijas ir akumuliatorius būtina tvarkyti dėl to, kad nepatektų į sąvartynus ar pamiškes ir neskleistų į aplinką pavojingų medžiagų tokių kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas, nes nuo to priklauso mūsų gyvenamosios aplinkos ir mūsų pačių sveikata. Šioms atliekoms susimaišius su kitomis buitinėmis atliekomis, ima tirpti sunkieji metalai, kurie skverbiasi į gruntinius vandenis ir nuodija geriamojo vandens išteklius ir kita gyvąją gamtą.
0

Aplinkos ekonomika ir teisėparsisiųsti


Lapų skaičius: 30
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga. Svarbiausi tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga europos sąjungoje. Svarbiausi europos sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Aplinkos oro ir vandens išteklių naudojimas ir apsauga lietuvoje. Svarbiausi tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą lietuvoje. Gyvūnijos ir augalijos išteklių naudojimas ir apsauga lietuvoje. Svarbiausi tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą lietuvoje. Atliekų tvarkymas lietuvoje. Svarbiausi tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą lietuvoje. Lietuvos respublikos teisės aktų sistema. Ekonominių ir administracinių priemonių naudojimas aplinkosaugoje lietuvoje. Mokesčiai už gamtos išteklius ir taršą. Svarbiausi lietuvos teisės aktai. Aplinkos ekonominio vertinimo metodai. Kaštų ir naudos analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Aplinka suprantama kaip gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos. Švari ir sveika aplinka, neužteršta gamta yra didžiausias žmonijos turtas, tai būtina sąlyga žmonijos išlikimui ir egzistavimui. Nuo to, kaip mes saugome gamtą, naudojamės jos teikiamomis gėrybėmis, puoselėjame ir tausojame aplinką, priklauso mūsų visų ateitis. Todėl mes ją turime saugoti nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio ar padarinių. Norint rasti optimalią žmogaus ir gamtos sąveika, būtina geriau žinoti gamtos reiškinių dėsningumą, ugdyti ekologinį mastymą, kad būtų aišku, ką ir kaip reikia saugoti. Vertinant aplinkos kokybę, reikėtų atsižvelgti į pagrindinius aspektus – ekonominį (racionalų gamtos išteklių naudojimą), ekologinį ir socialinį (demografinius pokyčius). Vienas iš skiriamųjų aplinkos apsaugos politikos bruožų yra tas, kad aplinkos apsaugos politika daugiausia dėmesio skiria visuomenės ir gamtos tarpusavio santy¬kiams. Aplinkos apsaugos politika aprėpia daugelį šių santykių sudeda¬mųjų dalių: globalinėmis tapusias aplinkos problemas –klimato kaitą, biologinės įvairovės mažėjimą, atmosferos ozono sluoksnio plonėjimą, gyvosios ir negyvosios gamtos išteklių naudojimą ir apsaugą, įvairias oro, vandens, dirvožemio taršos formas, išteklių mažėjimą.
0

Aplinkos informatikaparsisiųsti


Lapų skaičius: 39
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Aplinkos procesų modeliavimo taikymas. Vandenų taršos matematinis modeliavimas. Modeliavimo programų apžvaga. Visiplan programa. Rad Pro programa. Vs2tdi programos aprašymas. Išvados. Naudota literatūra. Aktualiausi gamtos reiškinių tyrimo uždaviniai, formuluojami matematikos kalba, retai sprendžiami analiziniais metodais. Pagrindinis gamtos apsaugos, energetikos, ekonomikos ir kitų sričių uždavinių tyrimų ir sprendimų būdas yra skaitiniai metodai. Jų taikymas labai praplėtė pažinimo ribas ir paspartino teorinių rezultatų diegimą praktikoje. Modeliavimo teorijoje visi uždaviniai sprendžiami realius objektus paverčiant modeliais. Tai dažniausiai atliekama identifikuojant tų objektų būdingiausius parametrus, turinčius įtakos sprendimo rezultatui, ir modelyje apibrėžiant tik juos, eliminuojant bet kurią perteklinę, balastinę, informaciją, kuri uždavinio sprendiniui neturi jokios įtakos. Vien objekto identifikavimo nepakanka. Pasirinkus modelį, kuris idealiausiai aprašo konkretų objektą, pagal tai, kurį būtent taršos šaltinį pasirinkome, papildomai tenka suvesti dar nemaža duomenų, kad šis modelis būtų išsamiai nusakytas. Modelis tai originalo atvaizdas, tapatus originalui pasirinktu struktūros lygmeniu arba pasirinktomis funkcijomis, tai:. Pavyzys, pagal kurį kas nors gaminama, kuriame tiriama. Dirbtinis daikto atkartojimas, panašus į maketą. Matematinė struktūra, atitinkant realų modeliuojamąjį objektą arba procesą. Gaminio tipas, rūšis, dizainas. Modeliuoti:. Kurti, daryti modelius. Tirti egzistuojančius arba kuriamus objektus, naudojantis jų modeliais. Modeliavimas tai procesų ir konstrukcijų, kurias nepatogu tyrinėti gamtinėmis sąlygomis, tyrimas naudojantis jų modeliais, vieno reiškinio savybių tyrimas tiriant tapataus reiškinio savybes. Pernašos procesų, vykstančių gamtoje ar mus supančioje aplinkoje, matematinis modeliavimas taikomas šilumos, oro, vandens bei įvairių teršalų srautams atmosferoje, hidrosferoje ir geosferoje nustatyti (Petraitis,...
0

Aplinkos kontrolės mokomoji praktika. Praktikos ataskaitaparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Tyrimas
Darbe esantys žodžiai: Studento praktinio mokymo sutartis. Įvadas. Darbo prietaisai.spektrofotometras.laboratorinis ph metras. Konduktometras.drumstomatis. Geriamo vandens tyrimai.šiaulių. Šiaulių rajono ežerų vandens kokybės tyrimai ir palyginimai su 2008 metų ataskaita. Azot. Bendro azoto kiekis vandens telkiniuose 20 bendro fosforo kiekis pavirsiniuose vandens telkiniuose 2006- nitritu kiekis vandens telkiniuose 2004-2008m. Amo amonio azoto kiekis vandenyje 2004-2008 m. Išvados. Įvadas: Praktika atlikiau šiaulių maisto ir vetarinarijos tarnybos laboratorijoje .Ji yra isikurusi Ragainės g. 80 . Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra akredituota pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimus. Akredituota mėsos, pieno, žuvies, vaisių, daržovių, prekybos ir viešojo maitinimo subjektų, pašarų tvarkymo subjektų valstybinė kontrolė įskaitant mėginių ėmimą. Akreditacijos sertifikatas. Kokybės politka Uždaviniai. Pagrindiniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniai yra šie:Vykdant socialiai atsakingą gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės ES politiką, užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių stebėseną ir kontrolę bei gyvūnų gerovę, likviduoti gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius, taikyti biologinės saugos priemones gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijai.Užtikrinti vykdomą maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus Istorija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo įkurta 2000 m., reorganizavus Valstybinę veterinarijos tarnybą ir jai pavaldžias veterinarijos įstaigas, Valstybinę higienos inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perėmė minėtų institucijų funkcijas ir vykdo maisto kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose „nuo tvarto iki stalo”.
0

Aplinkos,darbų ir civilinė saugaparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Identifikuosiu profesinės rizikos šaltkalvio darbo vietoje veiksnius, kurie gali veikti darbuotojus. Profesinės rizikos veiksnys. Cheminiai veiksniai. Fizikiniai veiksniai. Ergonominiai veiksniai. Fiziniai veiksniai. Biologiniai. Psichosocialiniai. Profesinės rizikos nustatymo kortelė. Mokesčio už aplinkos taršą skaičiavimas.
0

Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus?parsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Šiuolaikinis žmogus gyvena degtukų dėžutės tipo name kartu su dar šimtu tokių kaip jis. Kas rytą jis kamščiuose juda į darbą ar mokslą, kas savaitę apsipirkinėja didžiuliuose prekybos centruose, o savaitgalius leidžia prekybos ir pramogų sostinėse. Jis keistai žiūri į užsieniečius ir kai kuriuos tautiečius, kurie, nešini turistiniais žemėlapiais, ieško kažkokių Merkinės ar Panemunės dvarų, klausia, kur rasti kažkokio šv. Kazimiero bažnyčią. Kam jų reikia? Kam atstatinėti, prižiūrėti senamiesčius ir dvarus su jų parkais, išleisti tam begales pinigų sunkmečio akivaizdoje? Issaugoti istorijos pavelda svarbu, nes senamiesčiuose ir senuose dvaruose galima sakyti gyvena tautos istorija. Istoriją kai kuriais aspektais galima palyginti su tradicija, jos pažinimu ir puoselėjimu. Pasak garsaus civilizacijų istoriko A. J. Toinbio, be tradicijos nebūtų civilizacijos, ji tiesiog išnyktų. Jei, tarkim, po dešimties metų gyvensianti karta nebemokės nė vienos lietuvių liaudies dainos, nebežinos, kad Merkines ar Panemunes dvaru griūvėsiai yra kadaise čia gyvenusių protėvių palikimas, kils didelis pavojus mūsų šaliai: juk taip pat sėkmingai galima pamiršti ir savo šalies istoriją, ir kaip vadinasi tavo šalis, ir kokia tavo tautybė bei kalba. Saugodami bei perduodami savo senuosius pastatus, tokius kaip Gedimino, Kauno pili ir istorijas apie juos vaikams, jaunimui, perduosime ypatingą palikimą kitoms kartoms savo šalies gyvavimo tęstinumą. Be to, pažindami savo istoriją ne teoriškai, o per realybėje egzistuojančius statinius, kuriuose veikia muziejai, jauni žmonės pažins ir save. Tai jiems padės susivokti juos supančiame pasaulyje bei atrasti save. Tokią informacija gavę vaikai, jaunuoliai geriau prisimins istorinius faktus, kuriuos sužinojo per ekskursijas po senuosius dvarus ir senamiesčius. Ekskursijos padės ne tik įsisavinti istorinius faktus, bet ir suprasti tokius lietuvių...
0

Atmosferos oro užterštumasparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas - natūraliais komponentais. Dulkėmis. Mikroorganizmais, grybeliais. Žiedadulkėmis. Fitvaleksinais. Balzaminėmis augalų medžiagomis. Organinių medžiagų irimo komponentais. Nh3, co2, h2s, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt. Ir dirbtinės taršos komponentais. Pramonės dulkėmis. Dūmais. Kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) nox, so2, co, co. Aerozoliais. Visos šios medžiagos gali. Pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį - sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus. Ryški ekologine žala - susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio ph, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos. Gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti. Sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.
2

Atmosferos taršos mažinimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Atmosfera. Atmosferos taršos mažinimo priemonės. Visuotinio klimato atšilimas arba „šiltnamio efektas“. Ozono sluoksnis. Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Išvados. Literatūra. Per pastaruosius keletą dešimtmečių atmosferos užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tą užterštumą, kaip žinoma, įtakojo technikos vystimasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, didelis automobilių pagausėjimas ir t.t. Atmosferos tarša žemei jau padarė daug žalos: ozono skylių Antarktidoje atsiradimas, „šiltnamio efektas“, dėl kurio pakilo visos žemės temperatūra vienu laipsniu, kas daro įtaka, kai kurių augalų išnykimui, žmonių sveikatos pablogėjimui, retų gyvūnų rūšių išnykimui. Darbo tikslas: Išanalizuoti atmosferos taršos mažinimo būdus. Darbo uždaviniai: •išsiaiškinti kas yra atmosfera, jos sudedamosios dalys; •išnagrinėti kaip galima sumažinti atmosferos taršą.
0

Atsinaujinantys energijos ištekliai ir saulės energijos panaudojimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Tyrimas
Darbe esantys žodžiai: Atsinaujinantys energijos ištekliai ir saulės energijos panaudojimas. Anotacija. Įvadas. Teorinis tyrimo pagrindimas. Lietuvos atsinaujinančių išteklių dalis bendrame energijos suvartojime. Saulės energijos panaudojimas. Fokusiniai. Plėveliniai kolektoriai. Karšto vandens ruošimo sistema: saulės kolektorius; tūrinė vandens talpa; 3)papildomas šildytuvas; siurblys; dušas. Rezultatai. 2008 m. Energijos suvartojimas Lietuvoje. Lietuvoje namų ūkių būstuose sunaudojamos energijos pasiskirstymas. 2009 m. Energijos Lietuvos būstuose sunaudojimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Summary. Raktažodžiai: atsinaujinantys energijos ištekliai, saulės kolektorius. Visame pasaulyje augant energijos suvartojimui vis labiau didėja susidomėjimas alternatyviais energijos šaltiniais ir prietaisais ją išgauti. 2011 kovo 15-19 dienomis vykusioje parodoje ISH-2011 Frankfurte prie Maino kas antras stendas buvo susijęs su atsinaujinančia energetika. Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių didžiausią potencialą turi saulės spinduliavimo energija. Jos kiekis, pasiekiąs žemę per 40 minučių, lygus pasaulyje per metus sunaudojamų visų energijos rūšių kiekiui. Atsinaujinančių išteklių energija energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija. Lietuvoje 2011 balandžio 19 d. Priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir...
0

Best practices in flood protectionparsisiųsti


Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: What is flood. Types of flood. Causes of floods. Natural causes. Human causes. Managing the risk of floods. Eu action programme. Features of action programme. Member states working together. The coasts and benefits. Objectives. Position of the european parliament on the assessment and management of flood risks. Flood risk management plans. European reseach policy. Flood hazard maps: type and content. Impacts. Economic. Social. Conclusions. Literature. A flood is an overflow of an expanse of water that submerges land. The EU Floods directive defines a flood as a temporary covering by water of land not normally covered by water. In the sense of "flowing water", the word may also be applied to the inflow of the tide. Flooding may result from the volume of water within a body of water, such as a river or lake, which overflows or breaks levees, with the result that some of the water escapes its usual boundaries. While the size of a lake or other body of water will vary with seasonal changes in precipitation and snow melt, it is not a significant flood unless such escapes of water endanger land areas used by man like a village, city or other inhabited area. Floods can also occur in rivers, when flow exceeds the capacity of the river channel, particularly at bends or meanders. Floods often cause damage to homes and businesses if they are placed in natural flood plains of rivers. While flood damage can be virtually eliminated by moving away from rivers and other bodies of water, since time out of mind, people have lived and worked by the water to seek sustenance and capitalize on the gains of cheap and easy travel and commerce by being near water. That humans continue to inhabit areas threatened by flood damage is evidence that the perceived value of living near the water exceeds the cost of repeated periodic flooding.
0
« PradžiaAnkstesnis1234567SekantisPabaiga »

Paieška


bottom