Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 5 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Bendroji apskaitos samprata ir apskaitos principai.informacija valdymo sistemoje.apskaitos informacija ir jos vartotojai. Apskaitos informacijos vartotojai.apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai.apskaitininko profesija.bendrieji apskaitos principai. Finansinė atskaitomybė. Dvejybinis įrašas. Įkainojimas. Kalkuliavimas. Atskaitomybė. Apskaitos procesas ir jos organizavimas. Buhalterinės apskaitos sąskaitos. Dvejybinis įrašas buhalterinės. Apskaitos sąskaitose. Sąskaitų planas. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra. Apskaitos proceso nuoseklumas. Operacijų registravimas žurnaluose. Operacijų fiksavimas sąskaitose. Sąskaitų koregavimai. Įmonių prekybinės veiklos apskaita. Pardavimo apskaita. Atsargų apskaitos modeliai. Prekybinės ir kitos veiklos pajamų pripažinimas. Parduotų prekių savikaina. Uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaičiavimas ir jo paskirstymas. Ilgalaikio turto apskaita. Materialiojo ilgalaikio turto apskaita. Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita. Ilgalaikio finansinio turto apskaita. Trumpalaikio turto apskaita. Trumpalaikio turto esmė. Atsargų įkainojimas. Periodinė atsargų apskaita prekybos įmonėse. Atsargų apskaitos ypatumai perdirbimo įmonėse. Žaliavų ir medžiagų sąskaitos. Piniginio turto apskaita. Trumpalaikių skolų įmonei apskaita. | |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teorinė dalis. Balanso apibūdinimas. Balanso struktūra. Turtas. Įmonės kapitalas. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų esmė. Teorijos apibendrinimas. Uab “holiday inn vilnius” aprašymas. Uab „holiday inn vilnius“ apskaitos politika. Apskaitos organizavimas ir tvarkymas. Sąskaitų planas. Turto apskaita. Ilgalaikio turto apskaita. Ilgalaikio turto esmė. Ilgalaikio turto įsigijimo vertė. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita. Ilgalaikio turto nurašymo ir pardavimo apskaita. Po vienerių metų gautinų sumų apskaita. Trumpalaikio turto apskaita. Trumpalaikio turto esmė. Trumpalaikio turto įsigijimo vertė. Trumpalaikio turto nurašymas. Griežtos atskaitomybės apskaitos blankų apskaita. Kitų gautinų sumų apskaita. Investicijų ir terminuotų indėlių apskaita. Pinigų banke ir kasoje apskaita. Sukauptų pajamų apskaita ir ateinančių laikotarpių sąnaudų apskaita. Akcinio kapitalo apskaita. Rezervų apskaita. Mokėtinų sumų apskaita. Sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų apskaita. Pajamų apskaita. Sąnaudų apskaita. Inventorizacijos atlikimas. Klaidos apskaitos dokumentuose. Kursinio projekto rengimo nauda. Vadybininko specialybei. Išvados. Naudota literatūra. Priedai. Metinis balansas – tai finansinis dokumentas, kuriame parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai bei kt. Informacija per ataskaitinį laikotarpį t.y. Finansinius metus. Finansiniai metai prasideda sausio 1d. Ir baigiasi gruodžio 31d. Tai griežtos atskaitomybės dokumentas. Taigi, šio darbo tikslas - nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus metiniame balanse, taip pat kaip ta informacija yra klasifikuojama panaudojama uab „villon“ įmonėje, ir kaip ta informacija panaudojama įmonės vadyboje. Darbo uždaviniai. - pateikti aktualesnių sąvokų apibrėžimus. - apibūdinti pasirinktos įmonės statusą, veiklos pobūdį ir svarbesnius ekonominius rodiklius. - apibūdinti kaip vykdomi aprašomos temos reikalavimai praktikoje. Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl jam visose šalyse ir įvairiais laikotarpiais buvo skiriama labai daug dėmesio. Balansas atspindi apskaitos objektus, jų detalizavimą, todėl iš jo turinio galima spręsti apie apskaitos sistemos organizavimo principus. Sąvoka „balansas" yra kilusi iš lotynų kalbos ir reiškia svarstykles (bis - dukart, lanx - svarstyklių lėkštė). Įvairiose pasaulio šalyse vartojami įvairūs balanso pavadinimai, pvz., angliškai - balance she-et, prancūziškai - bilan, vokiškai - bilanz, ispaniškai - balance ir t.t. Tai visiškai suprantama. Sunkiau paaiškinti, kodėl ekonominėje literatūroje įvairiai traktuojama balanso sąvoka, įvairiai jis apibūdinamas. | |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Bendrieji apskaitos principai. Įmonės principas. Įmonės tęsiamos veiklos principas. Periodiškumo principas. Apskaitos pastovumo principas. Atsargumo (apdairumo) principas. Piniginio įkainojimo principas. Kaupimo principas. Palyginimo principas. Praktinė užduotis. Uab „raimeta“. Bendrasis žurnalas. Didžiosios knygos sąskaitos. Bandomasis balansas. Pelno (nuostolio) ataskaita (lt). Balansas (lt). Išvados. Literatūra. Siekiant užtikrinti, kad visi suinteresuotieji asmenys, susipažindami su finansinės atskaitomybės duomenimis būtų tikri, kad šiuos duomenis supranta taip, kaip juos traktavo atskaitomybės rengėjai, Tarptautiniuose apskaitos standartuose, Europos Sąjungos direktyvose, reglamentuojančiose buhalterinės apskaitos vedimą ir finansinės apskaitos parengimą, taip pat analogiškuose nacionaliniuose reglamentuose formuluojami Bendrieji apskaitos principai (BAP) – taisyklės, kuriomis vadovaujasi rengiant finansinę atskaitomybę. Nors minėtuose norminiuose aktuose šie principai kartais traktuojami šiek tiek skirtingai, vis dėlto iš esmės jie deklaruoja vienodas finansinės apskaitos vedimo ir atitinkamos atskaitomybės parengimo normas. Apskaitos principų visuotinumas arba bendrumas reiškiasi dviem požiūriais. Pirmas ir svarbiausias – šiuos principus pripažįsta ir vienodai traktuoja visi ar bent absoliuti dauguma žmonių. Kai kuriose valstybėse šie principai netgi neįteisinami įstatymiškai, nes manoma, kad visi apskaitininkai be griežto valstybinio reglamentavimo jais vadovaujasi kaip savaime suprantamais. Tai daryti juos verčia sveika nuovoka ir praktinis būtinumas bei apskaitininkų darbo patirtį. Kitas bendrumo aspektas – bendraisiais apskaitos principais vadovaujamasi vedant visų įmonių finansinę apskaitą nepaisant jų dydžio, nuosavybės formos, gamybos technologijų bei organizacinių ypatumų. Tai labai svarbu, nes, priimant finansinės apskaitos duomenis, sudaroma finansinė atskaitomybė, pagal kurią sprendimus priima daugelis esančių ir potencialių įmonės savininkų, kreditorių bei kitų kontrahentų. Beje, kai kuriose įmonėse pasitaiko išimčių (kartai kai kurių principų atsisakoma dėl optimalumo reikalavimo, norint supaprastinti palyginti sudėtingą buhalterinę apskaitą), tačiau tada apie tai pranešama visiems, kas naudojasi tokių įmonių apskaitos ar atskaitomybės duomenimis. | |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Įmonės pristatymas. Ūkinės operacijos. Bendrasis žurnalas. Didžioji knyga. Pelno (nuostolio) atasakaita. Balansas. Literatūra. Buhalterinė apskaita – tai analizė (interpretacija), klasifikacija ir finansinių operacijų registracija verslo apskaitos knygose Lietuvos Respublikos teisiniuose - norminiuose aktuose užfiksuota sąvoka, jog buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apskaita, tai viena pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei – finansinei veiklai valdyti. Apskaita, tai daugybė sričių, iš jų, mokesčių skaičiavimą, finansinių ataskaitų analizę, valdymo bei finansinę apskaitą apimantis terminas. Tai standartizuotas ekonominės informacijos identifikavimo, išmatavimo, registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir ataskaitų sudarymo procesas, teikiantis pagrindą tos infor-macijos vartotojams priimti gauta informacija pa-remtus sprendimus. | |
Lapų skaičius: 74 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Mokslas – Sąžiningumas - Nepriklausomybė. Buhalterinė apskaita. Ūkinis įvykis. Ūkinė operacija. Buhalterinės apskaitos tikslai. Finansinė apskaita. Valdymo apskaita. Finansinės ir valdymo apskaitos ryšys. Apskaitos reglamentavimas. LR buhalterinės apskaitos įstatymas. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. LR įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas. Apskaitos standartai. Įmonės principas. Veiklos tęstinumo principas. Periodiškumo principas. Pastovumo principas. Piniginio mato principas. Kaupimo principas. Užduotis. Palyginimo principas. Neutralumo principas. Turinio svarbos. Informacijos reikšmingumas. Sąskaitos ir dvejybinis įrašas. dvejybiniu įrašu. sąskaitų korespondencija. Lukas Pačiolis. Dokumentai ir registrai. Buhalterinės apskaitos. Įstatymas. Apskaitos dokumentas. Apskaitos registras. registras. | |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Atsargos ir jų vaidmuo įmonei. Atsargų apskaitos metodai. Periodiškai apskaitomų atsargų metodas. Nuolat apskaitomų atsargų metodas. Atsargų apskaitos metodų taikymas skirtingais atsargų įkainavimo modeliais. Fifo modelis. Lifo modelis. Vidutinių kainų modelis. Atsargų apskaitos metodų palyginimas. Praktinė dalis. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Įvadas. Keičiantis rinkos sąlygoms, prekių ir žaliavų kainos nuolat keičiasi. Vienos ir tos pačios prekės gali būti perkamos skirtingomis kainomis vienu metu. Įmonė dažniausiai nežino, kiek pati sumokėjo už vieną ar kitą parduotą prekę. Todėl svarbus įmonės uždavinys - kiek įmanoma tiksliau nustatyti parduotų prekių savikainą ir sandėlyje likusių prekių vertę. Tam reikia nustatyti, kokia tvarka (eiliškumu) buvo parduotos tos skirtingų kainų prekės, o priklausomai nuo įmonės veikos pobūdžio ir nuo turimų atsargų specifikacijos yra nustatomas atsargų apskaitos metodas - nuolat arba periodiškai. Dažnai yra tiesiog neįmanoma tiksliai nustatyti, už kiek buvo nupirkta per ataskaitinį laikotarpį parduota prekė. Todėl prekių judėjimo sąvoka reiškia fizinį prekių judėjimą įmonės veiklos metu, o sąvoka kainos judėjimas prekių įsigijimo išlaidų priskyrimą ataskaitinio laikotarpio metu parduotų prekių savikainai arba sandėlyje likusių atsargų vertei. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų metodą, visos įsigytos atsargos registruojamos debetuojant Pirkimų sąskaitą. Parduodant prekių atsargas registruojamas tik pajamų uždirbimas. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje būtina inventorizuoti įmonėje esančias atsargas. Taikant nuolat apskaitomų atsargų metodą visos įsigytos ir sumažėjusios atsargos iš karto registruojamos tam tikroje Atsargų sąskaitoje. Kiekvieną kartą pardavus prekes registruojamos ne tik uždirbtos pajamos, bet ir parduotų prekių savikaina. Kursiniame darbe aprašyti nuolat ir periodiškai apskaitomų atsargų būdai, atsargų judėjimo atspindėjimas tam tikrose... | |
Atsiskaitymai su tiekejais ir pirkėjais Lapų skaičius: 30 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos. Metodika. Atsiskaitymų operacijų samprata, būdai ir formos. Atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaita. Atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais pateikimas. Atskaitomybėje. Įmonės veiklos charakteristika. Pagrindiniai įmonės veiklos rodikliai. Atsiskaitymų apskaita uab „ridakesta“. Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita. 2 pav. Prekių pardavimo būdai įmonėje. 3 pav. Prekių grąžinimo priežastys. Atsiskaitymų su tiekėjais apskaita. Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaita. Atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais. Apskaitos tobulinimas. Skolų įmonei apskaitos. Kortelė. Išvados. Naudota literatūra. Rinkos ekonomikos sąlygomis tiekiama produkcija ir paslaugos yra prekės, už kurias pirkėjas turi mokėti tiekėjui. Kuomet pirkėjas gauna iš tiekėjo prekių arba pasinaudoja jo paslaugomis, tarp jų susidaro atsiskaitymų santykiai, t.y. atsiranda pirkėjo pareiga sumokėti tiekėjui atitinkamą pinigų sumą ir tiekėjo teisę tą sumą gauti. Esamus atsiskaitymų santykius rodo įsiskolinimas. Jis gali būti dvejopas:[1, p. 51-52] • kitų įmonių, t.y. pirkėjų, įsiskolinimas įmonei, kuris rodomas atsiskaitymų su pirkėjais apskaitai skirtų sąskaitų debete ir vadinamas debitoriniu pirkėjų įsiskolinimu; • įmonės įsiskolinimas kitoms įmonėms, t.y. tiekėjams, kuris rodomas atsiskaitymų su tiekėjais sąskaitų kredite ir vadinama kreditoriniu įsiskolinimu tiekėjams. Rinkos ekonomikos sąlygomis tiekiama produkcija ir paslaugos yra prekės, už kurias pirkėjas turi apmokėti tiekėjui. Kai pirkėjai gauna iš tiekėjo prekių arba pasinaudoja jo paslaugomis, tarp jų susidaro atsiskaitymų santykiai. Atsiskaitymai – tai grynųjų pinigų mokėjimo ar lėšų pervedimo veiksmas, kuriuo įvykdomas mokėtojo piniginis įsipareigojimas gavėjui. Literatūroje galim rasti daug įvairių atsiskaitymo būdų ir formų. Atsiskaitymo būdams priskiriami: atsiskaitymai grynais, negrynais, prekėmis ar paslaugomis: formoms: atsiskaitymai čekiais , vekseliais, bankiniu pavedimu, išankstinis apmokėjimas, apmokėjimas dalimis, faktoringas ir pan. Kadangi būdas – tai kelias, kuris pasirenkamas atsiskaityti vienai šaliai su kita, o forma kokiu būdu tuo keliu einama. atsiskaitymo būdams galima priskirti: išankstinį, visišką ar dalinį apmokėjimą, kreditinį atsiskaitymą, faktoringą, lizingą; formoms – grynaisiais, negrynaisiais, prekes ar paslaugas keičiant į panašios kilmės ir vertės prekes arba paslaugas. | |
Atsiskaitymų už PVM apskaitą UAB Banga electronics Lapų skaičius: 32 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pridėtinės vertės mokesčio apskaitos teoriniai pagrindai. Pridėtinės vertės mokesčio samprata ir reikšmė. Pridėtinės vertės mokesčio elementai. Uab „banga electronics“ apibūdinimas. Bendra informacija. Uab „banga electronics“ pridėtinės vertės mokesčio analizė. Atsiskaitymų už pvm pirminė ir suvestinė apskaita uab „banga electronics“. Gautino ir mokėtino pvm pirminė apskaita. Gautino ir mokėtino pvm suvestinė apskaita. Pridėtinės vertės mokesčio atskaita ir jos tikslinimas. Pvm atskaitomybės sudarymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Pagrindinis netiesioginis mokestis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų laisvosios rinkos šalių, yra pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM). Pridėtinės vertės mokestį išrado M.Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greit būtų įgyvendintas ir daugelyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu. Specialistai mano, kad galutinai mokestį įvesti galima maždaug per dvejus metus. Šio mokesčio populiarumą lemia tai, jog kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam labai parankus. PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui Nr. I-345. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751, kuris įgyvendino visas pagrindines Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą PVM nuostatas, tačiau į įstatymą nebuvo perkelti reikalavimai, kurių taikymas įmanomas tik Lietuvai esant Europos Sąjungos nare ir bendrosios rinkos dalimi. 2004 m. sausio 15 d. buvo priimtasLietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1960, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką, nuostatas. Aktualią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje. | |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Audito planavimo vieta audito sistemoje. Audito strategija ir taktika. Audito sistemos elementai. Audito standartas "planavimas". Audito planas ir programos. Auditoriaus darbo planavimas. Bendrasis audito planas ir jo veiksniai. Auditorius gali įgyti žinių apie verslą iš šių pagrindinių šaltinių. Apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų supratimas. Rizika ir reikšmingumas. Audito programa. Atsargų audito programa. Išvados. Literatūra. Rinkos ekonomikos sąlygomis audito svarba ir vaidmuo nuolat auga, nes nuolat auga poreikis turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Auditas labai svarbus rinkos ekonomikos elementas, nes be audito negali būti perspektyvi jokia veikla, jos nekontroliuojant susidaro didesni nuostoliai, negu tie, kurie atsiranda pažeidus kitas valdymo sistemos funkcijas. Auditas yra vienas iš svarbiausių ir patikimiausių ekonominės informacijos šaltinių. Jo teikiama informacija yra tikra, tiksli, objektyvi, turi didelę reikšmę įmonės vidaus kontrolės sistemai stiprinti, vidaus rezervams atskleisti, geriau planuoti ir prognozuoti įmonės veiklą. Rinkos ekonomikos sąlygomis auditas yra būtinas: siekiant patikrinti finansinę atskaitomybę, ar ji teisingai parengta; norint įsitikinti įmonės finansinės būklės tikrumu ir jos veiklos patikimumu; sprendžiant turtinius ginčus tarp įmonių; vykdant operacijas, susijusias su turto padalijimu; bankrutuojant įmonei; siekiant geriau sutvarkyti apskaitą, vidaus kontrolę, patobulinti valdymo sistemą. | |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Klaida ir apgaulė, jų esmė ir skirtumai. Atsakomybė už atskleistas ir neatskleistas klaidas ir apgaules. Klaidų klasifikavimas. “auksinės“taisyklės apgaulei nustatyti. “ledkalnio“ teorijos esmė. Klaidų ir apgaulių reikšmingumo lygiai. Klaidų ir apgaulių aprašymas. 11 – asis nacionalinis audito standartas „Apgaulė ir klaida“ sako, kad planuodamas ir atlikdamas auditą, vertindamas ir atsiskaitydamas už audito rezultatus, auditorius turi atsižvelgti į reikšmingų informacijos iškraipymų, galinčių atsirasti finansinėje atskaitomybėje dėl apgaulės ir klaidų , riziką. Informacijos iškraipymai finansinėje atskaitomybėje gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Skiriamasis apgaulės ir klaidos bruožas yra tai, ar veiksmas, dėl kurio iškraipyta finansinė atskaitomybė, yra tyčinis, ar netyčinis. Terminas „klaida“ siejamas su netyčiniu apsirikimu sudarant finansinę atskaitomybę, tokiu kaip: • aritmetiniai suklydimai tvarkant apskaitą; • neteisingas faktų interpretavimas ir jų nepastebėjimas; • tinkamų apskaitos principų nesilaikymas dėl nežinojimo ir kiti įvairūs apsirikimai. Terminas „apgaulė“ siejamas su vieno ar keleto vadovų, darbuotojų ar trečiųjų šalių tyčiniais veiksmais, dėl kurių finansinė atskaitomybė yra klaidingai pateikiama. Apgaulė apima: • dokumentų ir įrašų falsifikavimą, manipuliavimą jais ar jų keitimą; • neteisėtas turto pasisavinimą - tai įmonės turto vagystė, kurią dažniausiai įvykdo darbuotojai, pasisavindami palyginti mažas ar nereikšmingas sumas. Tačiau su tuo gali būti susiję ir vadovai, kurie paprastai gali lengviau neteisėtai nuslėpti ar išeikvoti tokiais būdais, kuriuos sunku atskleisti. Turtas gali būti neteisėtai pasisavinamas daugybe būdų, įskaitant: • įplaukų išgrobstymą (pavyzdžiui, neteisėtai pasisavinant gautinų sumų dalį arba nukreipiant nurašytų sąskaitų įplaukas į asmenines banko sąskaitas); • materialiojo turto ar intelektinės nuosavybės vagystę (pavyzdžiui, atsargų vagystes, skirtas asmeniškai naudoti arba parduoti, likučių vagystę siekiant perparduoti, suokalbį su konkurentu atskleidus technologinius duomenis už užmokestį); • veiksmus, priverčiančius įmonę mokėti už negautas prekes ir paslaugas (pavyzdžiui, mokėjimą fiktyviems tiekėjams, atsidėkojimo mokestį, kurį tiekėjai moka už pirkimą atsakingiems įmonės agentams, atsilygindami už kainų padidinimą, išmokos fiktyviems darbuotojams); ir • įmonės turto naudojimą asmeniniams tikslams (pavyzdžiui, įmonės turto užstatymą, siekiant gauti asmeninę paskolą ar paskolą susijusiai šaliai). • dokumentais ar įrašais patvirtintų operacijų ignoravimą ar nuslėpimą; |