Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Lietuvių kalba
Lietuvių kalbaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tingintiems skaityti visą „ altorių šešėly“ - trumpas konspektukas 2-3 dalies. 1. Liudas atvyksta i kalnynu parapija. Atremontuojamas jam vikariatas. Klebonas Platūnas ir vikaras 1 vikaras Stripaitis nebuvo patenkinti jo, kaip 2 vikaro atvykimu. Platūnas- klebonas, užsiėmęs ūkiu. Stripaitis- vikaras, užsiėmęs 2 koop. parduotuvėm „ Žagre“ ir „ Laime“. Julė- klebonijos šeimininkė davatka. 2. Atvyksta Vasaris su tėvu ir iškart pajunta, kad jis nelaukiamas. Sekančia diena j is suzino, kad laikys laidotuves su pamokslu( aisku jis to nemoka) ir nutaria nesikisti i „ Zagres“ reikalus. Žiodelis- Kunigo Stripaičio priešas vis prašantis, kad tas sušauktų kooperatyvo susirinkima ir ismoketu jiems pinigus. 3. Sunkiai atlaike misias, nes vis klydo. Nepatiko jam nešvari bažnyčia. Klausėsi išpažinčių ( davatkos net iš kito kaimo pas ji atvaziuodavo). Kažkoks Piktupiu Andrius is tu, kurie ejo ispazinciu neprileido prie Komunijos, bet jis nuejo. Aisku ir vel jis apie tai galvoja.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Baltai - grupė indoeuropiečių (toliau – ide.) tautų ir genčių, kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ar tarmėmis. Tai lietuviai, latviai(latgaliai), prūsai, jotvingiai,skalviai, nadruviai, galindai, kuršiai, žiemgaliai,latgaliai, sėliai. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose baltus aisčių vardu 1 a. paminėjo romėnų istorikas Tacitas. 2 a. geografas Klaudijus Ptolemajas minėjo galindus ir sūduvius. 3 a. - 4 a. pr. romėnų kelių žemėlapiuose pažymėti sėliai. 9 a. skandinavų kronikose ir kituose istoriniuose šaltiniuose minimi kuršiai (Cori), žiemgaliai (Semigallia), prūsai (Bruzi, Bruzzi). Jotvingius, lietuvius, latgalius pradėta minėti tik 11 a. pradžioje Quedlinburgo (Kvedlinburgo) analuose ir 12 a. pradžios rusų metraščiuose. Baltų vardą (nuo Baltijos) kaip mokslinį terminą 1845m. pateikė vokiečių kalbininkas G.H.Nesselmannas. K.Jaunius, kurį laiką K.Būga ir kiti baltus vadino aisčiais. Šis vardas lietuvių kalbininkų, istorikų darbuose išliko iki 20 a. 4 dešimtmečio vidurio. Baltai skirstomi į vakarų, rytų (kartais vadinamų centriniais), Dniepro bei periferinius (pakraštinius).
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Lietuvių mitologijoje dieviškąją trejybę sudaro trys aukščiausiojo dievo sūnūs: Perkūnas, kaip dangiškoji (atmosferos) dievybė; Patrimpas – žemės, derliaus ir javų dievybė; Pikuolis simbolizuoja požemį ir mirtį. Perkūnas laikytas atmosferos ir gamtos valdytoju. Jo žinioje buvo vanduo, kuris kaupiamas virš akmeninio dangaus skliauto, ir prireikus lietaus pavidalu gaivina žemę. Todėl Perkūnui priskiriama ir žemės augalijos augimo priežiūra, jos globa, rūpinimasis vaisingumu, visokiais atmosferos reiškiniais. Be to, Perkūnas globojo patį žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį.Lietuvių mitologijoje dieviškąją trejybę sudaro trys aukščiausiojo dievo sūnūs: Perkūnas, kaip dangiškoji (atmosferos) dievybė; Patrimpas – žemės, derliaus ir javų dievybė; Pikuolis simbolizuoja požemį ir mirtį. Perkūnas laikytas atmosferos ir gamtos valdytoju. Jo žinioje buvo vanduo, kuris kaupiamas virš akmeninio dangaus skliauto, ir prireikus lietaus pavidalu gaivina žemę. Todėl Perkūnui priskiriama ir žemės augalijos augimo priežiūra, jos globa, rūpinimasis vaisingumu, visokiais atmosferos reiškiniais. Be to, Perkūnas globojo patį žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį. Patrimpas. Pikuolis.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Jonas Aistis. Žymiausiai lietuviu elegines lyrikos kurejas. Slapyvardžiai: Kossu Aleksandravicius, Kuosa Aleksandriškis, Jonas Aistis (Aleksandravicius – tikra). Kuryba Lietuvoje “Eilerašciai” 1932, “Imago mortis” 1934, “Intymios giesmes”(budingas intymumas, melodingumas) 1935, “Užgese Chimeros akys” 1937, ese knyga “Dievai ir smutkeliai” 1935. Užsienyje “Be Tevynes brangios” 1942, “Nemuno ilgesys” 1947, “Sesuo buitis” 1951, “Kristaliniame karste” 1957,. “Poezija” 1961, ese knygos “Apie laika ir žmones”, “Milfordo gatviu elegijos”. Kurybos bruožai. Salomeja Neris. Vienintele Lietuvos poete, kurios kuryba artimai susieta su asmeniniu gyvenimu. Slapyvardžiai: Liudyte, Jurate, Neris(tikra- Bacinskaite). “Anksti ryta” 1927. “Pedos smely” 1931. ”Per lužtanti leda” 1935. “Diemedžiu žydesiu” 1938. “Dainuok, širdie, gyvenima”(“Alyvos”) 1942. Antanas Miškinis. Bernardas Brazdžionis. Svarbiausieji jo kurybos archetipai – neregys ir keleivis.
| |
Hamletas. Visas Pasaulis – kalėjimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Ar teisus buvo hamletas, manydamas, jog visas pasaulis - Kalėjimas? Ar teisus Hamletas, teigdamas, kad “visas Pasaulis – kalėjimas?“ Viljamo Šekspyro tragedijos pagrindinis veikėjas Hamletas – humanistas. Jo pasaulėžiūrą suformavo vienas geriausių universitetų. Ten jis įgavo daug žinių, išminties. Persisunkęs namo, jis pamato, kad jo susikurti idealai neatspindi tikrojo gyvenimo. Tai kas tada yra tikrasis gyvenimas? Hamletas gyveno renesanso epochoje. Tai mokslo, žinių, proto galios epocha. Jos metu sukurta daug dabar žymiausių pasaulio kūrinių. Šios epochos mintis – kad žmogus turi būti išsilavinęs, išmintingas, mokėt kuo daugiau kalbų, turi būti pamaldus, gerai išmanyti teisė, Šventąjį Raštą. Hamletas – ir idealistas. Jis trokšta pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį.Kaip Hamletas priėjo prie minčių apie gyvenimo kalėjimą?
| |
Ištraukos iš Altorių šešėly interpretacija Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Vincas Mykolaitis – Putinas, gimęs 1893 metais, o miręs 1967 metais, buvo lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal žanrus: lyrika, proza, drama, kritika. Jo kūrybą taip pat galima suskirstyti į du epicentrus. Pirmajam epicentrui būdingi gamtos elementai, jausmingumas, lyrinis herojus, kuris siekia laisvės. Būtent į pirmąjį epicentrą ir įeina romanas “Altorių šešėly”. Ši ištrauka paimta iš Vinco Mykolaičio – Putino romano “Altorių šešėly”. Pavadinime tarsi supriešintos dvi spalvos: altorius – balta, šviesi, o šešėlis – pilka, tamsi. Perskaičius vien pavadinimą galima suprasti, kad romane aprašomi įvykiai vyko bažnyčioje, arba bus labai glaudžiai su ja susiję. Tačiau perskaičius visą romaną suprantama, kad jame aprašomas jauno kunigo gyvenimas. Bet aprašomas gyvenimas yra ne išorinis, kurį mato aplinkiniai, o vidinis, kurį mato ir išgyvena tik pagrindinis romano herojus. Nagrinėjama ištrauka yra paimta iš psichologinio romano. Šiame romane nuosekliai skverbiamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus jausmus, savijautą. Įvykių romane ne daug, o ir juos lemia vidiniai konfliktai. Ištraukoje aprašoma Liudo Vasario sumaištis saloje, jo dvejonės.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas. Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą. 2."Liūdną pasaką" sudaro dvi dalys, parašytos skirtinga intonacija. Pirmoji dalis - tartum lyrinė įžanga, sujungianti dabartį ir ateitį į nedalomą visumą. Kūrinio pradžioje iškyla pasakotojo paveikslas. Šią dalį persmelkia emocinis pasakotojo reagavimas į išorinį pasaulį, nepaisant logiško nuoseklumo. Antrosios dalies ekspozicija - jaunos Banių šeimos gyvenimo istorija, jų šviesių svajonių atskleidimas. Veiksmo užuomazga - Petro rengimasis eiti į mišką, pas sukilėlius. Nerimo nuotaika dar labiau sustiprėja slapta išėjus Baniui. Nerimą keliačią laiko tėkmę J. Biliūnas pateikia keliais epizodais: baisus Juozapotos sapnas, kampininkės Urbonienės atnešta žinia, apsilankymas pas Damulius, senelės elgetos atėjimas, Juozapotos kelionė į miestą, skaudus susidūrimas su mylimo vyro mirtim miesto kartuvėse. Toliau seka epilogas - Juozapotos atsigavimas, žiaurios ligos pasekmės. 3. Kūrinio veiksmą J. Biliūnas nukėlė į 1863 m. sukilimo laikotarpį. Pirmasis sakinys iškelia lietuviams šią svarbią ir skaudžią datą. Petras išeina į sukilimą, jis trokšta gražesnio gyvenimo. J. Biliūnas pavaizduoja šio sukilimo tragiškas pasekmes: sukilėlių (net kunigų) sušaudymą, nekaltų žmonių (Damulio) sumušimą, uždarymą (net ir moterų) į kalėjimą.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Jurgis savickis. Biografija. Kūrybos bruožai. Jurgis savickis – žymus modernizmo atstovas, lietuvių literatūroje palikęs ryškius pėdsakus. Tai buvo neeilinė asmenybė. Gyveno visapusišką gyvenimą: daug keliavo, aktyviai dalyvavo politi-niame lietuvos gyvenime, bendravo su garsiais žmonėmis. Patirtis ir išsilavinimas suformavo savi-tą rašytojo požiūrį į kasdienybę skvarbų, taiklų, tačiau ironišką. Veiklus viešasis gyvenimas vis dėlto nenustelbė rašytojo talento.
| |
Ką vaizdavo Kristjonas Donelaitis? Metai Lapų skaičius: 2 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Metus Kristjonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Rašė ilgai ir įdėjo į šį darbą savo sielos dalelę. “Metai” - keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Manau, kad Kristjonas Donelaitis tapė šį margaspalvį paveikslą remdamasis tikrais įvykiais. Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybias, būtį ir buitį. štai šiuos įvykius ir vaizdavo K. Donelaitis savo kūrinyje “Metai”.
| |
Lapų skaičius: 32 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Tarties normos ir klaidos. Trtoepija. Aiškus tarties stilius. Pagrindiniai bendrinės lietuvių tarties reikalavimai. Balsių tarimas. Turi būti tariami trumpi. Išimtys. Hiatu. Priebalsių tarimas. Dvigarsių tarimas. Kirčiavimo normos ir klaidos. Išskiriamoji. Skiriamoji. Bendriausios kirčiavimo taisyklės. Tvirtapradę priegaidę žodžio gale turi tik. Pagal vienaskaitos galininko linksnį nustatyti dėsniai. Vardažodžiuose. Vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke kirtis į galūnę nenušoka, jei. Veiksmažodžiuose. Šių būdvardžių vediniai kirčiuojami dvejopai. Priegaidžių neskyrimas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
