Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 9 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: vienintelis detektyvas šiuolaikinėje Lietuvos teatro scenoje. Anot Gintaro Varno, „Indėniukai“ nėra tipiškas detektyvas - greičiau trileris su „siaubiako“ atmosfera, kur dvelkia beprotiška bausmės už įvykdytus nusikaltimus manija. Nenorėdami praskiesti juodų jo spalvų, spektaklio kūrėjai pjesės laimingą pabaigą pakeitė bekompromisiu finalu, kuriuo baigiasi to paties pavadinimo romanas. Visi kalti ir visi nužudomi. Netgi pats žudikas tampa savo idee fix auka. Gintaras Varnas kartu su kolega Roku Ramanausku, pasišovė Kauno valstybiniame dramos teatre pastatyti vieną įspūdingiausių detektyvo karalienės Agathos Christie kūrinių. Tai "10 indėniukų", kuriuos sovietinį kiną menanti karta vadina "10-čia negriukų". Aivaro Mockaus naujai išverstas detektyvas, pastatytas didžiojoje teatro scenoje, stebinta ne tik detektyvo žanro gerbėjus, bet ir skeptikus. Agatha Christie parašė per aštuoniasdešimt detektyvinių romanų. "10 indėniukų" - vienas jų, pagal kurį rašytoja sukūrė ir pjesę.
| |
A. Škėma. Balta drobulė - santrauka Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pirmas skyrius: Supažindinama su New York’o viešbučiu, kuris vaizduojamas kaip tikras urbanistikos stebuklas – viename pastate sutalpinta visa Amerikos kultūra – tai lyg miniatūrinis jos modelis. Garšva į visa tai žiūri iš šalies, ironiškai, jį supantis dirbtinumas, nenatūralumas ir vartotojiškumas jį atstumia. Aplink visko yra daug, tačiau trūksta dvasios. Antras skyrius: Sužinome apie Garšvos tėvą ir jo įtaką veikėjui: Tėvas – smuikininkas, grojantis improvizacijas. Taip pat neblogas oratorius, dramaturgas, tačiau iki tikrojo menininko taip niekada ir nepakilęs. Tėvas Antaną išmokė pajusti gamtos stebuklą ir estetinius jausmus. Estetinis santykis su pasauliu ir vienišumo jausena – tai nuolatiniai Garšvos dvasinio pasaulio palydovai: menas ir grožis buvo vienintelė tėvo “priebėga”, įprasminę jo gyvenimą, taip pat atsikartojo ir sūnaus (Antano) likime. Tiesa, šiame skyriuje savo liftininko darbą Garšva prilygina Graikų mitologijos personažui Sizifui, o tai tik pabrėžia darbo beprasmiškumą. Trečias skyrius: Čia svarbiausia Šopenhauerio filosofija, kurią Garšva skaitė dar paauglystės laikais. Fanatiškai atsidėjęs jis studijavo kančios ir pesimizmo filosofiją, o Šopenhauerio idėjų paveiktas netgi norėjo nusižudyti (pasakojami prisiminimai, kaip Garšva, būdamas paauglys, ėjo į parduotuvę pirkti virvės pasikarti). Pagrindinis herojus ima mąstyti apie kūrėją ir kūrybą. Savo dvasinį gimimą sieja su knyga (“Aš nesu gimęs. Neparašiau geros knygos.”).
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tingintiems skaityti visą „ altorių šešėly“ - trumpas konspektukas 2-3 dalies. 1. Liudas atvyksta i kalnynu parapija. Atremontuojamas jam vikariatas. Klebonas Platūnas ir vikaras 1 vikaras Stripaitis nebuvo patenkinti jo, kaip 2 vikaro atvykimu. Platūnas- klebonas, užsiėmęs ūkiu. Stripaitis- vikaras, užsiėmęs 2 koop. parduotuvėm „ Žagre“ ir „ Laime“. Julė- klebonijos šeimininkė davatka. 2. Atvyksta Vasaris su tėvu ir iškart pajunta, kad jis nelaukiamas. Sekančia diena j is suzino, kad laikys laidotuves su pamokslu( aisku jis to nemoka) ir nutaria nesikisti i „ Zagres“ reikalus. Žiodelis- Kunigo Stripaičio priešas vis prašantis, kad tas sušauktų kooperatyvo susirinkima ir ismoketu jiems pinigus. 3. Sunkiai atlaike misias, nes vis klydo. Nepatiko jam nešvari bažnyčia. Klausėsi išpažinčių ( davatkos net iš kito kaimo pas ji atvaziuodavo). Kažkoks Piktupiu Andrius is tu, kurie ejo ispazinciu neprileido prie Komunijos, bet jis nuejo. Aisku ir vel jis apie tai galvoja.
| |
Antanas Vaičiulaitis (1906-1992) Lapų skaičius: 12 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Biografija. Kūryba. Novelistikos bruožai. „vidudienis kaimo smuklėj“. „rogės". „ tavo veido šviesa“. Apibendrinimas. Antanas Vaičiulaitis - XX a. ketvirtojo dešimtmečio kartos rašytojas, išsiskiriantis ypač šviesia humanistine pasaulėvoka ir dėmesiu este¬tiniam kūrinio formos tobulumui. Vaičiulaitis yra vienas ryškiausių krikščioniškojo humanizmo atstovų lietuvių literatūroje, gretintinas su tokiais XX a. prancūzų ir italų literatūros meistrais kaip Andrė Morua (Andre Maurois), Fransua Moriakas (Francois Mauriac), Džiovanis Papinis (Giovanni Pappini). Stilistine kultūra, vakarietiška kūrybine orientacija jis primena Jurgį Savickį ir Henriką Radauską, kaip ir jie, atstovauja brandžiai ir laisvai nepriklausomos Lietuvos meninei kultūrai.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, dokumentuose ir Mačiulevičius) gimė 1862m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valščiuje, dabartiniame Raseinių rajone, laisvųjų valstiečių šeimoje. Maironis – žymus XIXa. pab.- XXa.pr. lietuvių poetas romantikas. Jis rašė eilėraščius, poemas,istorines dramas. Maironis ištobulino poetinę kalbą, apibendrino ankstesnių poetų ieškojimus,sujungė juos su tautosakos dvasia ir davė pradžią lietuviškosios lyrikos tradicijai.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Šis klausimas visada kamavo žmones, o buvimas savimi buvo ir yra populiari filosofijos tema. Iš pirmo žvilgsnio klausimas labai paprastas, bet visgi, ką reiškia būti savimi? Mano manymu, tai sugebėjimas tiksliai atpažinti, suvokti ir išreikšti save. Siekdami tokio tikslo susiduriame su gausybe išorinių ir vidinių problemų. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į išorines problemas. Ar galime bent įsivaizduoti, kaip stipriai mus veikia aplinkiniai? Pagalvojęs apie tai prisimenu Džeko Keruako kūrinį “Kelyje”. Knyga pasakoja apie klajūną, kuris sutinka įvairių žmonių, iš jų semiasi patirties. Knygoje puikiai atskleidžiama, kaip sunku išlikti ištikimu sau ir tuo pačiu metu laikytis sociumo taisyklių, kurios įnirtingai rūšiuoja žmones pagal odos spalvą, intelektą ar batų dydį.
| |
Ar svarbu išsaugoti senamiesčius ir jų parkus Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus? Pagrįsdami savo nuomonę remkitės konkrečiais jūsų aplinkos pavyzdžiais Dvarai, jų parkai, siauros senamiesčių gatvelės dvelkia romantiška praeitimi. Tačiau mūsų miestuose dažnai akį patraukia nauji modernūs pastatai, kurie užgožia kultūrinius pastatus. Mums tūrėtų būti svarbu išsaugoti tuos pastatus, kuriuos prieš šimtmečius pastatė mūsų senoliai, kad visa tai galėtume išsaugoti ateities kartoms. Todėl ypač reikia susirūpinti mūsų senamiesčių, dvarų ir jų parkų išsaugojimu. Pirmiausia norėčiau papasakoti apie Telšių senamiestį, kuriame yra žymi turgaus aikštės istorija. Šio senamiesčio teritorijoje buvo įsikūręs turgus į kurį suvažiuodavo to meto ūkininkai iš Telšių rajono. Šis turgus žmonėms būdavo tarsi šventė, nes čia jie galėdavo pabendrauti su ten atvykusiais kitais ūkininkais, pasidalinti savo patirtimi. Taip pat po pirmojo pasaulinio karo, vokiečiai turgaus aikštėje buvo pastatę mėsos paviljoną. Tai buvo vienas iš didžiausių to meto mėsos paviljonų Žemaitijoje. Todėl šis paviljonas yra atstatytas ir jame yra įsikūręs turizmo informacinis centras. Nors viena detalė iš visos turgaus aikštės gyvavimo XXa. yra atkurta, tačiau to nepakanka. Nes visa kita turgaus turgaus aikštės dalis yra paversta didžiule stovėjimo aikštele. Todėl aš manau, kad to netūrėtų būti. Mums reikia išsaugoti mūsų senamiesčio istorinius paveldus, nes tai atspindi mūsų tautiškumą.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Lietuva yra mūsų tėvynė. Čia mes gimėme ir augame. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne. Aš myliu Lietuvą, nes ji yra be galo gražus kraštas, turintis daugybę gražių švenčių tradicijų, kurių daugumos laikomasi dar iki šiol, ir už tai, kad mūsų kalba yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų. Lietuva yra labai gražus kraštas. Beveik trečdalį viso šalies ploto užima miškai, iš kurių labiausiai paplitę yra spygliuočių miškai. Lietuvoje stiprumo ir tvirtumo simboliu yra laikomi ąžuolai. Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas, esantis Zarasų rajone. Jo amžius apie 1500 metų. Taip pat Lietuvoje gausu upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Maži upeliai suteka į vis didesnius upokšnius, šie – į upes, o pastarosios į dideles upes, kurios įteka į Baltijos jūrą. Pati gražiausia Lietuvos upė – Dubysa. Lietuvos kraštovaizdis yra vertinamas ne tik lietuvių, bet ir užsienio turistų.
| |
Ar visuomet reikia ginti savo tiesą Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Visais laikais buvo svarbu neužleisti savo asmeninės pozicijos kam nors kitam. Juk kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo mintis ar save realizuoti. Problema ta, kad žmonių nuomonės dažnai skiriasi ir tada kiekvienas pradeda ginti savo pusę. Kartais tai gali peraugti į beprasmį įrodinėjimą, bet kartais būtent savo tiesos gynimas gali padėti žmogui suprasti gyvenimo prasmę. Todėl kyla klausimas – ar visuomet reikia ginti savo tiesą? Savos nuomonės laikymasis žmogui padeda išlikti savimi. Daugiausiai prie nuomonės formavimosi prisideda pats žmogus. Juk niekas taip gerai žmogaus nepažįsta, kaip jis pats save. Būtent tik jis žino, ko reikia tam, kad išsaugotum individualumą. Neabejotinai tokie žmonės, kurie stengiasi išlaikyti savitumą yra savimi pasitikintys ir skleidžia šilumą.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Baltai - grupė indoeuropiečių (toliau – ide.) tautų ir genčių, kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ar tarmėmis. Tai lietuviai, latviai(latgaliai), prūsai, jotvingiai,skalviai, nadruviai, galindai, kuršiai, žiemgaliai,latgaliai, sėliai. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose baltus aisčių vardu 1 a. paminėjo romėnų istorikas Tacitas. 2 a. geografas Klaudijus Ptolemajas minėjo galindus ir sūduvius. 3 a. - 4 a. pr. romėnų kelių žemėlapiuose pažymėti sėliai. 9 a. skandinavų kronikose ir kituose istoriniuose šaltiniuose minimi kuršiai (Cori), žiemgaliai (Semigallia), prūsai (Bruzi, Bruzzi). Jotvingius, lietuvius, latgalius pradėta minėti tik 11 a. pradžioje Quedlinburgo (Kvedlinburgo) analuose ir 12 a. pradžios rusų metraščiuose. Baltų vardą (nuo Baltijos) kaip mokslinį terminą 1845m. pateikė vokiečių kalbininkas G.H.Nesselmannas. K.Jaunius, kurį laiką K.Būga ir kiti baltus vadino aisčiais. Šis vardas lietuvių kalbininkų, istorikų darbuose išliko iki 20 a. 4 dešimtmečio vidurio. Baltai skirstomi į vakarų, rytų (kartais vadinamų centriniais), Dniepro bei periferinius (pakraštinius).
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
