Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Grupinio darbo organizavimas pamokoje Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Šiuolaikinėje pamokoje yra ypač svarbūs taikomi mokymo metodai. Mokymo metodai - tai tarp savęs susiję mokytojo bei mokymo veiklos būdai, kuriais mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių, yra lavinami ir auklėjami. Dažniausiai mokymo metodas priklauso nuo dirbančio mokytojo, darbo sąlygų ir kitų veiksnių, kurie sąlygoja mokymo veiksmingumą. Mokymo metodai mokymosi procese yra ugdytojo ir ugdytinio sąveikos būdai. Nuo mokymo būdo priklauso jų santykiai, bendravimas ir bendradarbiavimas. Literatūroje yra daug rašoma apie mokymo metodus.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. J. A. Komenskio biografija. J.A.Komenskio svarbiausieji veikalai. J.a.komenskio idėjos. Jo idėjų išskirtinumas ir jų atspindžiai šiuolaikinėje xxi amžiaus lietuvos mokykloje. J.A.komenskio idėjų palyginimas su 2009 metų bendrosiomis pradinio ugdymo programomis. Kitų teoretikų ir komenskio idėjų palyginimai. Išvados. Naudota literatūra. Janas amosas komenskis – naujųjų laikų pedagogikos kūrėjas, geneliai apibendrinęs pažangias savo meto pedagogines mintis ir sukūręs vieningą, liaudiškumo principu paremtą mokymo teoriją. Komenskis dar kitaip vadinamas „pedagogikos niutonu, „pedagogikos kolumbu, „pedagogikos tėvu ir „tautų mokytoju . Sakoma, kad komenskis pedagogikos vystymesi suvaidino tokį patį vaidmenį, kaip dekartas ir bekonas filosofijoje, o kopernikas – astronomijoje. Mūsų epochą nuo komenskio laikų skiria keli šimtmečiai, tačiau daugelis jo idėjų neprarado vertės ir šiandien. Janas amosas komenskis ( 1592 – 1670 ), įžymus čekų mokslininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, savo kūriniais ir veikla pelnęs pagarbą ir nemirtingumą.
| |
Kauno vaikų darželio Vaivorykštė ugdymo programa Lapų skaičius: 11 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Bendros nuostatos. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Įstaigos savitumas. Vaikų poreikiai. Pedagogų ir kitų specialistų pasirengimas. Tėvų ir bendruomenės poreikiai. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą. Programos principai, tikslas. Programos uždaviniai. Ugdymo turinys. Metodai ir priemonės. Ugdymo rezultatų vertinimas. Ugdomosios veiklos planavimas. Išvados: stipriosios ir silpnosios programos pusės ir programos tobulinimo galimybės. Literatūra. Priedai. Tikslas Įvertinti teorines žinias, specialybės sąvokas, gebėti analizuoti, sisteminti. Uždaviniai Individualios Kauno vaikų darželio „ Vaivorykštė “ ikimokyklinio ugdymo įstaigos programos pristatymas. 1. BENDROSIOS NUOSTATOS Ikimokyklinio ugdymo įstaiga Vaikų darželis „Vaivorykštė“ yra Kalniečių mikrorajone, Geležinio Vilko g. 9. Jis buvo įsteigtas 1980 m. kovo 3 d. Tais metais darželyje atsidarė 6 grupės: 2 lopšelio - iš jų viena savaitinė; 4 darželio - iš jų dvi savaitinės. 1991 m. gegužį perorganizavus 100- ajį v.l.d į pradinę mokyklą, perkėlus darbuotojus ir vaikus į 40 – tąjį v.l.d gimė darželis „Vaivorykštė.“ 1991 m. spalio mėn. vedėja buvo paskirta Silvija Sipavičienė. Įstaigoje veikė 9 grupės. Kolektyvas – stabilus 17 pedagogų. Šiuo metu Kauno vaikų darželyje „Vaivorykštė“ veikia 10 grupių: 6 – ikimokyklinio ugdymo grupės , 2 – vaikams turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimus ( mišraus amžiaus) grupės, 2 – priešmokyklinio ugdymo grupės. Vaikų darželyje ugdomi vaikai nuo 3 iki 6 metų. Įstaigos savitumas Didelę įtaką augančiam vaikui daro aplinka, kuri turi būti kintanti, skatinanti veikti. Darželis džiaugiasi savo grupių originalumu. Kiekviena grupė – atvira, savita, turinti savo originalų stilių, leidžianti savo grupės „ Žinias “. Pedagogai periodiškai rengia savo grupių prezentacijas. Aplinką kuria visa darželio bendruomenė.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Narkotikų vartojimo priežastys ir pasekmės. Narkomanas ir šeima. Kaip sužinoti ar vaikas vartoja narkotikus. Keletas patarimų kaip nederėtų elgtis šeimos nariams esant narkomanui. Keletas patarimų kaip derėtų elgtis šeimos nariams esant narkomanui. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams išvengti narkotikų. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Lietuvoje vyksta greitos permainos koreguojančios mokyklos bei šeimos gyvenimą tiek išorės, tiek jos viduje. V. Andrušaitienė ( 2004 ) teigia, kad „ Pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės “. 1 Šią temą pasirinkau, nes ji labai aktuali mūsų jaunimui. Ypač auganti karta dėl šio trumpalaikio malonumo renkasi narkotikų kelią, būtent jie tampa narkotikų platintojais. Dėl žalingo įpročio didėja mirtingumas, plečiasi nusikalstamumo pasaulis, žmonės tampa agresyvūs, nes laikui bėgant malonumas pereina į didžiulį skausmą ir kančią. Kiekvieną dieną jie pradeda galvoti iš kur gauti lėšų, tam kad galėtų įsigyti tą prakeiktą “ kaifą ”. O mes normalūs ir sveiki žmonės, matydami kaip žūsta jaunimas, matydami jų kančias galim tik kaltinti juos dėl jų kvailumo, nors mūsų pareiga padėti jiems. Pasistengsiu paanalizuoti, kodėl paaugliai ir jaunimas pradeda vartoti narkotikus? Kokios būna socialinės pasekmės? Kokios atsiranda narkomanijos problemos. Kaip jaučiasi narkomano šeimos nariai? Pateiksiu keletą rekomendacijų kaip elgtis šeimos nariams esant narkomanui. Pakalbinsiu vieną man pažįstamą vaikiną, kuris vartojo narkotikus, išklausysiu jų nuomonę.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nestacionari įstaiga. Darželis – mokykla ,, žiburėlis“. Vizija. Mokykla-darželis “žiburėlis“– atvira mokykla visiems, besimokančios organizacijos idėjas palaikanti ir propaguojanti institucija, ugdymo procesą orientuojanti pagal europines švietimo dimensijas, teikianti kokybiškas šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančias švietimo paslaugas. Misija. Tikslai. Uždaviniai. Veiklos kryptys ir funkcijos. Mokykla-darželis vykdo mokyklos-darželio nuostatuose įteisintas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas ir teikiamos socialinės paslaugos. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje-darželyje. Mokykloje – darželyje specialiąją, specialiąją pedagoginę pagalbą teikia kvalifikuota specialistų komanda. Nuomonė apie instituciją. Mokykla-darželis palaiko ryšius ir bendradarbiauja su visais su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Mokykla-darželis bendradarbiauja su. Mokyklos -darželio pasiekimai. Teisės aktai reglamentuojantys institucijos veiklą. Mokykla-darželis yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto. Steigėjas – marijampolės savivaldybės taryba.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Mityba – organizmo veiklos sritis, apimanti apsirūpinimą maisto medžiagomis, pradedant maisto paieška ir/ar medžiokle, jo kramtymą ir rijimą, virškinimą ir įsisavinimą. Žmogaus atveju į mitybą įeina ir maisto produktų paruošimas valgymui, patiekalų gamyba. Žmogaus organizmui reikalingas subalansuotas maistas, paprastai pakankamai įvairus. Pagrindinės maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai bei riebalai, kurie, norint užtikrinti gerą sveikatą, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis. Šios proporcijos priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo: aktyvesnis gyvenimo būdas reiškia didesnį energijos sunaudojimą ir didesnį jos poreikį.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: KLASĖ : I klasė. PAMOKOS DATA: kovo 27 d. PAMOKOS VIETA: sporto salė. PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI: 1.šuolio į aukštį tiesiai įsibėgėjus įgūdžio tobulinimas; 2.vikrumo lavinimas, šoklumo, judesių staigumo lavinimas; 3.fizinių ypatybių lavinimas. INVENTORIUS: virvutės, guma, kamuoliai
| |
Pedagogikos egzamino paruoštuke Lapų skaičius: 96 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ugdymo paradigma ir ugdymo paradigmų linkmės. Ugdymo paradigmų linkmės ir lietuvos švietimo reforma. Švietimo sistemos struktūra. Ugdymas humanistinėje up. Holistinė tikrovės samprata. Ugdymas kaip sąveika. Mokymo/si metodai. O praktiniai- operaciniai. O kūrybiniai. Tiriamieji. Pažinimo tikslų taksonomijos. Pažinimas objektyvizmo ir konstruktyvizmo teorijų požiūriu. Fundamentiniai pedagogikos principai ir up. Didaktikos principai humanistinėje up. Mokytojo kompetencijos. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Mokymosi metodų ir bendrosios kalbų ugdymo paradigmos sąsajos. Klasikinių mokymo metodų klasifikacija. Mokytojo darbo planavimas. Mokymosi aplinka humanistinėje mokykloje. Mokytojo vadybinės funkcijos kuriant mokymosi aplinką. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata reformuojamoje mokykloje. Mokymosi strategijos humanistinėje ugdymo paradigmoje. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo. Samprata. Ugdymo tikslai ir uždaviniai, tikslų vertybiškumas. Ugdymo turinys. Ugdymo turinio integracija. Lietuvos švietimo kaitos linkmės. Individualus ugdymas kaip ugdymo kryptis humanistinėje mokykloje. Kaip suprantate tipą ir kokia tipologizavimo pedagoginė nauda? Kokius mokinių mokymosi stilių tipus žinote? Pilietinis ugdymas dabartinėje lietuvos mokykloje. Klasės auklėtojo vaidmenys ir funkcijos. Klasės valdymas humanistine ugdymo paradigma grindžiamoje mokykloje. Psichologija – mokslas apie psichikos reiškinius. Pažinimo psichologija.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Pedagogika-mokslas ir menas. Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duom apie mokinį panaudojim ugdant. Mokymo procesas, jo esmė etapai. Svarbiausios savokos. Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mok sudominimo būdai. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinio mokymo formos, projektų ir kt metodai. Pokalbis - mokymo metodas. Jo rūšys taikymas. Klausimų kategorijos. Ugdymo turinio raida, jo ypatumai. Mokymo planas, programos. Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Papildomas ugdymas, jo uždaviniai, organizavimas. Svarbiausios lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Mokykla-socialinio ugdymo institucija. Mokyk tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. Auklėjimas- vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir. Auklėjimo vienovė. Auklėjimo principai. Dorinis auklėjimas- ugdymo pagrindas. Dorinių vertyb ugdymo psich –pedagog. Mok saviugda. Savimonė pedagog vadovavimas saviugdai. Klasės auklėt jo pagrindinės veiklos sritys. Mok tėvų ir mokykl bendradarbiavimo.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Literatūros apžvalga. Perdegimo sindromo samprata. Perdegimo sindromo dimensijos ir jų vystymosi modeliai. Perdegimo sindromo atsiradimo priežastys. Perdegimo sindromo simptomatika. Perdegimo sindromo prevencija socialinio pedagogo profesinėje veikloje. Išvados. Literatūra. Priedai. Temos aktualumas. Žmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų emocijų resursus, be to, jų organizmas pasidaro nebe atsparus, negeba priešintis stresams. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, galimas visiškas fizinių jėgų ir psichikos išsekimas, o tokia būsena paveikia asmens motyvaciją, požiūrį bei elgesį (Vimantaitė, Šeškevičius, 2006). Šiuolaikiniame visuomenės kintančių ir didėjančių poreikių sraute gyvenimo ritmas spartėja, technologijos tobulėja, atsirandanti konkurencija bei kvalifikacijos kėlimo poreikis verčia gerai išmanyti savo darbo specifiką bei įtemptai dirbti socialinius pedagogus, nes socialinių problemų nemažėja, o darbo krūviai didėja ir sudėtingėja. Todėl intensyvėjant darbo ir gyvenimo ritmui, šios problemos tampa vis aktualesnės. Tik prieš kelis dešimtmečius pradėta domėtis, diskutuoti dėl darbe patiriamų stresų, nuovargio, išsekimo požymių bei jų pasekmių. Perdegimo” sindromas, kaip mokslinė sąvoka, pirmą kartą buvo pavartota 1974 m. vokiečių kilmės JAV psichoanalitiko Freudenbergio darbuose ir buvo skirta apibūdinti socialinių darbuotojų ir pedagogų psichinio bei fizinio išsekimo būseną. Freudenbergeris nustatė, kad ypač atsidavę ir pareigingi darbuotojai gana greitai pajunta nuovargį, išsekimą, tampa nervingi, neatkaklūs, irzlūs, praranda emocinę pusiausvyrą, susidomėjimą savo profesine veikla, ima neigiamai bei abejingai žvelgti į savo aptarnaujamą kontingentą. Vėliau perdegimo sindromo aspektus plačiai nagrinėjo socialinės psichologijos specialistė Maslach iš Berkelio universiteto (Kalifornija). Ji tyrinėjo emocinę būklę, jausmus ir reakcijas darbuotojų, dirbančių žmonių aptarnavimo ir slaugos sferoje. Maslach (2003) teigimu, būtina tirti tas profesijas, kurių profesinė veikla reikalauja suteikti žmonėms reikalingą įvairią socialinę pagalbą. Vollmer (1998) analizavo mokslinę perdegimo sindromo sąvoką, o taip pat šio sindromo stadijas, priežastis ir gydymą. Tyrimo objektas – perdegimo sindromas, kurį patiria socialiniai pedagogai savo profesinėje veikloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių pedagogų patiriamą perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie perdegimo sindromo reiškinį. 2. Įvertinti socialinių pedagogų profesinėje veikloje patiriamą emocinį išsekimą. 3. Ištirti socialinių pedagogų depersonalizacijos atsiradimo veiksnius profesinėje veikloje. 4. Išanalizuoti socialinių pedagogų asmeninių profesinių siekių redukciją profesinėje veikloje.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
