top


Konspektai.com > Kalbos kultūra
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Antykinė kalbotyraparsisiųsti


Lapų skaičius: 60
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: ) Kalbotyros atsiradimas: Anksčiau ji buvo siejama su filosofija, bet 1816m. tapo savarankiška mokslo šaka. 2) Kalbotyros objektas. Kalbotyra turi du tyrimo objektus: • Žmogaus kalbą • Visas žinomas kalbas Kalbos skirstomos: • Natūralios (etninės) • Dirbtinės (pagalbinės) Etninės kalbos skirstomos: • Gyvosios • Mirusios vartojamos • Mirusios nevartojamos 3) Teorinė ir taikomoji kalbotyra: Taikomajai rūpi praktinis panaudojimas; Teorinei - naujų metodų sukūrimas. Santykis su kitais mokslais: filosofija, logika, psichologija, sociologija, istorijos mokslais, etnografija, archeologija, literatūra, anatomija ir fiziologija, akustika, statistika. 4) Kalbos prigimtis ir funkcijos: Kalba - socialinis reiškinys, susijęs su gyvenimo raida. Funkcijos: komunikacinė, ekspresinė, mąstomoji, pažintinė, įvardinamoji, ekspresinė, reprezentacinė. 5) Kalbos santykis su kitomis komunikacinėmis sistemomis: Biologinės prigimties (bičių kalba) Konvencinės kilmės ( kelio ženklai pagal susitarimą). 6) Kalbos ženklo prigimtis ir sandara: Leksema - ženklas žymintis sąvoką. Denotatas - materiali ženklo pusė. Signifikatas - reikšminė ženklo pusė. Materiali pusė - garsų kompleksas, o ne materiali - reikšmė. 7) Hierarchinė kalbos sandara: fonema - garsas morfema - morfa arba skiemuo leksema - žodis sintagmema - žodžių junginys logema - sakinys semema - reikšmė.
0

Ar senoji Lietuvos literatūra, skaitytojui siūlanti tapatintis su valstiečiais arba riteriais ir bajorais, gali būti įdomi šiandienos jaunimui?parsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Ar senoji Lietuvos literatūra, skaitytojui siūlanti tapatintis su valstiečiais arba riteriais ir bajorais, gali būti įdomi šiandienos jaunimui? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais. Šiandieninis jaunimas labai įtariai žvelgia į literatūrą, nesvarbu ji parašyta vakar, ar prieš 300 metų. Aišku, kad ne visi bijo knygų, bet dauguma tikrai jų vengia arba skaitymui nepasilieka laiko, nes kompiuteriai, internetas atima didžiąją jo dalį. Bet ir tie, kurie kartais paima knygą į rankas, dažnai sako, kad viena ar kita knyga jam neįdomi. Kaip yra su sąvokomis „įdomu“ – „neįdomu“? Tai, kas vienam įdomu, kitam gali pasirodyti nuobodu, vulgaru, senamadiška ir nebeaktualu. Tai reiškia, kad knyga nepaliko teigiamo įspūdžio, nesužavėjo. Taip pat yra ne tik su šiandienine mūsų literatūra, bet ir senąja. Vieni su malonumu skaito tik šių dienų literatūrą, kitiems įdomu tai, kad buvo praeityje, jie mano, kad dabar knygos neskirtos pamokyti, o tik šokiruoti. Manau, kad daugeliu atvejų, reikėtų pasiskaityti ir senąją literatūrą, nes ji turi daug pliusų, nors gal kai kurios detalės pasenusios žvelgiant jaunuolių akimis, bet vertybės lieka tos pačios. Senojoje literatūroje galima rasti daug įdomių įžvalgų apie tam tikro luomo žmones: valstiečius, riterius, bajorus. Nebūtinai literatūra apie juos turi moralizuoti, išaukštinti vienus, smerkti kitus, bet tiesiog parodyti, kai visa tai buvo anksčiau, ir kaip gali būti įdomu pažvelgti į praeitį.
0

Del ko verta gyventiparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Kiekviena gyva būtybė nors kartą gyvenime susimąsto apie tai, koks jos egzistencinis tikslas ir, apie tai, kokia yra numatytoji Dievo paskirtis. Žmogus privalo gyventi, o ne pasinerti į kasdieninę rutiną ir nematyti pasaulio grožio. Bet ar individas turi gyventi tik dėl savęs? Kokia priežastis lemia, kad asmuo neatsisako galimybės egzistuoti? Gyvenimas degraduojančioje visuomenėje, skatina imtis vieno iš pagrindinių tikslų – nugalėti žmonėse tūnantį blogį gerumu. Kartais nutinka taip, kad žmogus nesupranta, koks jis yra netikęs vidumi, kol jam to neišreiški pamokančiais žodžiais, poelgiais ar paprasčiausiai nerimastingu žvilgsniu. Pavyzdžiui, modernisto Jurgio Savickio novelėje „Vagis“ pagrindinio personažo – vagies – pyktį pakeičia ašaros, kurios atsiranda dėl jauno vaiko gerumo. Berniukas išlaisvina vagį iš gailesčio, nors ir bijo, kad šis veikėjas nebandytų keršyti tėvui. Tai sukrėtė vagį, todėl jis bėgdamas lauk dar spėjo atsisveikinti su vaiku: „sugniaužė jį visą ir prispaudė prie krūtinės“
9

Iškalbos menasparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Ir forma lėmė kalbų klasifikavimą. Vienose kalbose aptariamos politinio gyvenimo sritys, kitose dominuoja buities, moralinės problemos, trečiųjų paskirtis- teisiniai svarstymai. Vienų kalbų tikslas priimti sprendimus ir juos praktiškai įgyvendinti, kitos kalbos turi grynai pažintinį pobūdį, siekia teorinių apibendrinimų, dar kitais atvejais kalbėtojui svarbu tik informuoti, paliekant klausytojui galimybę rinktis sprendimus: priimti nutartis ir jas vykdyti arba nepriimti, daryti teorinius apibendrinimus arba ne. Pagal kalbos paskirtį yra pažymimos trys kalbos rūšys: referatai, paskaitos, prakalbos. Referatas, skirtas informuoti, orientuoti, paskaita suteikia atitinkamų žinių, prakalba žadina jausmus, išjudina ir ugdo valią. Šiuo metu yra pažymimi penki viešujų kalbų tipai ir rūšys. Socialinės politinės kalbos: socialinis politinis pranešimas; ataskaitinis pranešimas (susirinkime, konferencijoje, suvažiavime, politinė kalba; diplomatinė kalba; karinė patriotinė kalba; mitingo kalba. Akademinės kalbos: paskaita; mokslinis pranešimas. Teismų kalbos: kaltinamoji kalba; ginamoji kalba. Socialinės buitinės kalbos: jubiliejinės kalbos; sveikinimai; tostai; užstalės kalbos; laidotuvių kalbos. Bažnytinės kalbos: pamokslai; religiniai skaitymai ir pamokymai. Reikėtų trumpai aptarti kiekvieno tipo kalbos rūšis. Pranešimas gali būti įvairiomis temomis. Taip pat jis skiriamas opioms, aktualioms kurios nors srities problemoms, neretai pateikiami praktiniai pasiūlyma, rekomendacijos. Kartais pranešime išdėstoma veiklos programa tam tikram laikotarpiui. Visų rūšių pranešimuose turėtų būti logiškas įrodymas. Išsamus, bet trumpas. Įtikinantis. Aiškus, sklandus. Dažniausiai pranešimas yra skirtas įvertinimui, kritikai. Kiekviena klaida, netikslumas bus pastebėtas. Jis neturi būti ilgas- 30-45 minutės su įžanga, dėstymu, visais logiškais įrodymais ir išvadomis. Kiekvienam pranešimui reikia ruoštis. Išsiaiškinti uždavinį, tikslią temą, klausytojų sudėtį, kalbos...
0

J. Marcinkevičius Mažvydasparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, J.Marcinkevičius daug dėmesio skyrė istorinėms asmenybėms: Mindaugui, Donelaičiui, Mažvydui ir kt. Dramoje „Mažvydas“ veiksmas vyksta XVIa., kada atsiranda lietuviška raštija. Rašytojas pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį, ypač daug dėmesio skiriama gimtajai kalbai. Kūrinyje veiksmą lemia ne istoriniai charakterių ir situacijų konfliktai, o vidiniai vienos asmenybės – Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, išgyvenimai, mintys ir idėjos. Taigi kokius išbandymus patiria Mažvydas nagrinėjamoje dramos ištraukoje?
0

Kalbėjimo potemė Anot režisieriaus Audriaus Stonio, dokumentiniai filmai neturi būti vienadieniai..parsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Sveiki, pasirinkau potemę : < Anot režisieriaus Audriaus Stonio, dokumentiniai filmai neturi būti vienadieniai, reikia kurti filmus, kuriuose gilinamasi į esminius dalykus, perteikiančius amžinąsias vertybes.Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite > ir šiandieną kalbėsiu apie dokumentinius filmus, jų prasmę, parodomas vertybes ir esminius dalykus juose. Taigi kas yra dokumentinis kinas ? Tai kino meno rūšis, vaizduojanti tikrus faktus, įvykius bei žmones.Daugumą turbūt labiausiai sukrečia ir verčia susimąstyti tikros žmonių istorijos, vieniems pakanka dokumentinių filmų, kiti suvokia tik susidūrę su problema patys ar matant savo artimus kenčiant. Kol nesuvokiame gyvenimo trapumo mes gyvename taip, tarsi būtume nemirtingi. Svajones atidedame rytojui ir nugrimztame į kasdienybinę rutiną, o gyvenimo trapumą suprantame tik susidūrę su problemomis. Juk didžiausia vertybė yra mūsų pačių gyvenimas ir tai yra amžina ir nenuginčijama, nes viduje kiekvienas esame šiek tiek egoistas , todėl pirmoje vietoje esame patys sau. Kad filmas turėtų išliekamąją vertę jis turėtų nagrinėti tam tikras visais laikais aktualias problemas, kurios musų šiuo metu tarsi neliečia, bet jos egzistuoja ir niekad nežinome kada jos gali priartėti prie mūsų.
0

Kalbos kultūraparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kalbos kultūra – tai mokslas, tiriantis: TARTĮ (FONETIKĄ), KIRČIAVIMĄ (AKCENTOLOGIJĄ), LEKSIKĄ IR ŽODŽIŲ DARYBĄ, MORFOLOGIĄ (ŽODŽIŲ FORMAS), SINTAKSĘ (LINKSNIUS IR PRIELINKSNIUS). HIBRIDAI – (lot. Hybrida – mišrūnas) – tai žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintą darybos elementą – priešdėlį, priesagą, šaknį. VERTALAI – tai žodžaiai ar žodžių junginiai, pažodžiui išversti iš kitų kalbų, pažeidžiant lietuvių kalbos žodžių darybos normas. Vertalai skirstomi į: ištisinius ir dalinius. Daliniai skirstomi į – priešdėlinius, sudurtinius, preisaginius. SEMANTIZMAI – (gr. Semantikos – reikšminis) – ne savo, o svetima, nenormine reikšme vartojami žodžiai. Morfologija – tai žodžių, formų ir reikšmių mokslas. Morfologija -> Daiktavardis -> Būdvardis -> Skaitvardis -> Įvardis -> Veiksmažodis -> Dalyvis -> Padalyvis -> Prieveiksmiai. Sintaksė – tikria žodžių santykius, jų jungimo būdus, sakinių modelius bei sudarymo būdus ir rūšis. Sintaksė -> Linksniai -> Prielinksniai -> Polinksniai -> Sakinių jungimas. Išvados. Mes radome dvidešimt dvi klaidas. Iš jų daugiausiai radome leksikos klaidų.
0

Leksikos normos ir klaidosparsisiųsti


Lapų skaičius: 36
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Leksikos klaidos – bendrinės kalbos normų neatitinkantys žodžiai. Kilmės atžvilgiu žodžiai skirstomi į savuosius ir skolinius. Patys skoliniai labai įvairiai klasifikuojami. Skoliniai pagal tai, kiek skolinamasi (visas žodis ar jo dalis: priešdėlis, priesaga, sudurtinio žodžio dėmuo), skirstomi į. Dažnesnės žodžių darybos klaidos. Sintaksės klaidos. Būdingesnės linksnių vartojimo klaidos. Galininkas. Įnagininkas. Vietininkas. Būdingesni prielinksnių ir polinksnių vartojimo atvejai. Pusdalyvio ir padalyvio vartojimas. Dažnesnės įvairių formų vartojimo klaidos. Kirčiavimo nenuoseklumai. Kirtis ir priegaidė. Vardažodžių kirčiuotės. Keletas įsidėmėtinų kirčiavimo taisyklių. Prieveiksmių su formantu -(i)ai kirčiavimas. Būdvardžių su priesaga –inis, -inė kirčiavimas. Tarptautinių ir dažnai vartojamų žodžių kirčiavimas. Didžiųjų raidžių rašymas įvairių institucijų, įstaigų, dokumentų pavadinimuose. Nuoseklaus teksto plano sudarymas. Teksto kūrimo principai. Teksto tobulinimas. Motyvacinis laiškas.
0

Medikų kalbos klaidos, jų rinkimas ir analizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Lietuvių kalba yra viena seniausių, gražiausių ir sudėtingiausių Europos kalbų. Liūdna matyti, kad yra labai daug žmonių, kurie rūpinasi savo darbais, pomėgiais ir neturi laiko rūpintis savo kalba. Negalima jų už tai teisti, bet visi turėtume pasistengti pajusti pagarbą savo senoliams. Juk jie dėl mūsų, ateities kartų, taip sunkiai kovojo už šios turtingos kalbos išsaugojimą. Tik tam, kad mes galėtume sklandžiai ir vaizdingai išsakyti savo mintis. Ypač turėtų pasistengti tie, kurie kalba visai visuomenei. Liūdna, kad kalbos teršalai taip neatsakingai skleidžiami per televiziją, radiją, spaudą, internetą. Daugelis esame perėmę jų skleidžiamas klaidas ir jų nebepastebime. Kalbos normas turi visos kalbos. Tačiau kalboje pasitaiko klaidų. Kalbos klaida – tai nekodifikuotas kalbos faktas. Klaidos atsiranda iš kitų kalbų, tarmių, žargonų. Dažnai žmonės nevertina savo gimtosios kalbos, trumpina žodžius, juos pakeičia, skolina naujus žodžius iš užsieniečių. Taip kalboje atsiranda hibridai, žargonas, skoliniai, barbarizmai. Kurių visos tautos vengia.
0

Mokslinio teksto kūrimo principaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Mokslinis tekstas iš kitų išsiskiria griežta struktūra, iš dalies palengvinančia rašančiojo darbą: paprastai nereikia galvoti, kokios turi būti sudedamosios dalys, kokia tvarka jas išdėstyti. Tačiau struktūra mokslo srityse nevienoda. Mokslinio darbo struktūrai ypač svarbi problemos formuluotė — ji atskleidžia paties darbo turinį. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir darbo planas, nusakantis, kokia forma bus pateiktas turinys. Mokslinio teksto kūrimo būdų yra nemažai ir įvai¬rių. Jų pasirinkimą lemia konkretus darbo skyrius, tačiau net ir tame pačiame skyriuje gali būti derinami keli teksto kūrimo bū¬dai, pavyzdžiui, kitų autorių darbų apžvalgoje gali būti ir refera¬vimas, ir vertinimas, ir gretinimas. Referatas. Parafrazė. Aprašant ir apibūdinant. Atpasakojimu, pasakojimu, aptarimu. Analizė. Interpretacija atskleidžia objekto supratimą ir dažnai nau¬dojama kartu su referatu, citatomis, analize. Diskusija. Vertinimas. Instrukcijomis. Papildomosios dalys. Šaltinių ir literatūros sąraše (jie gali būti ir atskiri) pagal bibliografinio aprašo taisykles) pateikiami tik naudotų šaltinių ir cituotos literatūros duomenys. Kursiniams darbams. Bakalauro ir magistro darbas. Mokslinis pranešimas. Straipsniai. Recenzija.
0
« PradžiaAnkstesnis12SekantisPabaiga »

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557