Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, J.Marcinkevičius daug dėmesio skyrė istorinėms asmenybėms: Mindaugui, Donelaičiui, Mažvydui ir kt. Dramoje „Mažvydas“ veiksmas vyksta XVIa., kada atsiranda lietuviška raštija. Rašytojas pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį, ypač daug dėmesio skiriama gimtajai kalbai. Kūrinyje veiksmą lemia ne istoriniai charakterių ir situacijų konfliktai, o vidiniai vienos asmenybės – Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, išgyvenimai, mintys ir idėjos. Taigi kokius išbandymus patiria Mažvydas nagrinėjamoje dramos ištraukoje?
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kalbos kultūra – tai mokslas, tiriantis: TARTĮ (FONETIKĄ), KIRČIAVIMĄ (AKCENTOLOGIJĄ), LEKSIKĄ IR ŽODŽIŲ DARYBĄ, MORFOLOGIĄ (ŽODŽIŲ FORMAS), SINTAKSĘ (LINKSNIUS IR PRIELINKSNIUS). HIBRIDAI – (lot. Hybrida – mišrūnas) – tai žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintą darybos elementą – priešdėlį, priesagą, šaknį. VERTALAI – tai žodžaiai ar žodžių junginiai, pažodžiui išversti iš kitų kalbų, pažeidžiant lietuvių kalbos žodžių darybos normas. Vertalai skirstomi į: ištisinius ir dalinius. Daliniai skirstomi į – priešdėlinius, sudurtinius, preisaginius. SEMANTIZMAI – (gr. Semantikos – reikšminis) – ne savo, o svetima, nenormine reikšme vartojami žodžiai. Morfologija – tai žodžių, formų ir reikšmių mokslas. Morfologija -> Daiktavardis -> Būdvardis -> Skaitvardis -> Įvardis -> Veiksmažodis -> Dalyvis -> Padalyvis -> Prieveiksmiai. Sintaksė – tikria žodžių santykius, jų jungimo būdus, sakinių modelius bei sudarymo būdus ir rūšis. Sintaksė -> Linksniai -> Prielinksniai -> Polinksniai -> Sakinių jungimas. Išvados. Mes radome dvidešimt dvi klaidas. Iš jų daugiausiai radome leksikos klaidų.
| |
Lapų skaičius: 36 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Leksikos klaidos – bendrinės kalbos normų neatitinkantys žodžiai. Kilmės atžvilgiu žodžiai skirstomi į savuosius ir skolinius. Patys skoliniai labai įvairiai klasifikuojami. Skoliniai pagal tai, kiek skolinamasi (visas žodis ar jo dalis: priešdėlis, priesaga, sudurtinio žodžio dėmuo), skirstomi į. Dažnesnės žodžių darybos klaidos. Sintaksės klaidos. Būdingesnės linksnių vartojimo klaidos. Galininkas. Įnagininkas. Vietininkas. Būdingesni prielinksnių ir polinksnių vartojimo atvejai. Pusdalyvio ir padalyvio vartojimas. Dažnesnės įvairių formų vartojimo klaidos. Kirčiavimo nenuoseklumai. Kirtis ir priegaidė. Vardažodžių kirčiuotės. Keletas įsidėmėtinų kirčiavimo taisyklių. Prieveiksmių su formantu -(i)ai kirčiavimas. Būdvardžių su priesaga –inis, -inė kirčiavimas. Tarptautinių ir dažnai vartojamų žodžių kirčiavimas. Didžiųjų raidžių rašymas įvairių institucijų, įstaigų, dokumentų pavadinimuose. Nuoseklaus teksto plano sudarymas. Teksto kūrimo principai. Teksto tobulinimas. Motyvacinis laiškas.
| |
Medikų kalbos klaidos, jų rinkimas ir analizė Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuvių kalba yra viena seniausių, gražiausių ir sudėtingiausių Europos kalbų. Liūdna matyti, kad yra labai daug žmonių, kurie rūpinasi savo darbais, pomėgiais ir neturi laiko rūpintis savo kalba. Negalima jų už tai teisti, bet visi turėtume pasistengti pajusti pagarbą savo senoliams. Juk jie dėl mūsų, ateities kartų, taip sunkiai kovojo už šios turtingos kalbos išsaugojimą. Tik tam, kad mes galėtume sklandžiai ir vaizdingai išsakyti savo mintis. Ypač turėtų pasistengti tie, kurie kalba visai visuomenei. Liūdna, kad kalbos teršalai taip neatsakingai skleidžiami per televiziją, radiją, spaudą, internetą. Daugelis esame perėmę jų skleidžiamas klaidas ir jų nebepastebime. Kalbos normas turi visos kalbos. Tačiau kalboje pasitaiko klaidų. Kalbos klaida – tai nekodifikuotas kalbos faktas. Klaidos atsiranda iš kitų kalbų, tarmių, žargonų. Dažnai žmonės nevertina savo gimtosios kalbos, trumpina žodžius, juos pakeičia, skolina naujus žodžius iš užsieniečių. Taip kalboje atsiranda hibridai, žargonas, skoliniai, barbarizmai. Kurių visos tautos vengia.
| |
Mokslinio teksto kūrimo principai Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Mokslinis tekstas iš kitų išsiskiria griežta struktūra, iš dalies palengvinančia rašančiojo darbą: paprastai nereikia galvoti, kokios turi būti sudedamosios dalys, kokia tvarka jas išdėstyti. Tačiau struktūra mokslo srityse nevienoda. Mokslinio darbo struktūrai ypač svarbi problemos formuluotė — ji atskleidžia paties darbo turinį. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir darbo planas, nusakantis, kokia forma bus pateiktas turinys. Mokslinio teksto kūrimo būdų yra nemažai ir įvai¬rių. Jų pasirinkimą lemia konkretus darbo skyrius, tačiau net ir tame pačiame skyriuje gali būti derinami keli teksto kūrimo bū¬dai, pavyzdžiui, kitų autorių darbų apžvalgoje gali būti ir refera¬vimas, ir vertinimas, ir gretinimas. Referatas. Parafrazė. Aprašant ir apibūdinant. Atpasakojimu, pasakojimu, aptarimu. Analizė. Interpretacija atskleidžia objekto supratimą ir dažnai nau¬dojama kartu su referatu, citatomis, analize. Diskusija. Vertinimas. Instrukcijomis. Papildomosios dalys. Šaltinių ir literatūros sąraše (jie gali būti ir atskiri) pagal bibliografinio aprašo taisykles) pateikiami tik naudotų šaltinių ir cituotos literatūros duomenys. Kursiniams darbams. Bakalauro ir magistro darbas. Mokslinis pranešimas. Straipsniai. Recenzija.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Ivadas.rašto atsiradimo istorija. Abėcėlė.skaitmenų ženklai.išvada. Literatūra. Priedai. Raštas – tai didysis žmogaus laimėjimas leidžiantis perteikti mintis ir jausmus per erdvės ir laiko atstumą. Juk per raštą mes sužinome apie kultūrų, tautų, miestų likimus. Pirmųjų mūsų raštų autoriai (M. Mažvydas, M. Daukša ir kt.), kurdamiesi lietuviškąjį raidyną, daugiausia nusižiūrėjo į savo kaimynų – vokiečių ir lenkų vartotus rašmenis. Tačiau, norėdami geriau atvaizduoti specifinių lietuvių kalbos fonemų tarimą, jie stengėsi kūrybiškai pritaikyti tuos rašmenis arba prireikus susidaryti ir naujų rašmenų Pirmųjų lietuviškų raštų autorių susikurto raidyno atskiri rašmenys vėliau buvo ne kartą kaitaliojami, kol XIX a. pabaigoje jau nusistojo toks raidynas, kokį ir dabar vartojame.
| |
Lapų skaičius: 33 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Virtualaus bendravimo sąvoka. Virtualaus bendravimo būdai ir jų ypatumai. Mobilusis ryšys (sms, mms, 3g). Pokalbių ir pažinčių svetainės. Im (greitųjų žinučių programos). Voip (interneto telefonija). Bendravimas interneto vaizdo kamera (webcam). Virtualaus bendravimo negatyvūs aspektai. Kalbos kultūros problemos. Internetinių pokalbių kalbos ypatumai. Internetinių puslapių kalbos struktūros ypatumai. Fizinės sveikatos problemos. Psichologinės problemos. Tyrimas „informacinių technologijų poveikis kasdieniniam bendravimui“. Problema, tikslas, uždaviniai. Tyrimo eiga. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūra. Priedai. Darbo uždaviniai. Suformuoti geriausiai virtualaus bendravimo reiškinį atspindinčią sąvoką. Glaustai aptarti pagrindinius virtualaus bendravimo būdus ir jų ypatumus. Apžvelgti virtualaus bendravimo keliamas grėsmes. Ištirti virtualaus bendravimo paplitimą tarp jau besinaudojančių kompiuteriu žmonių ir jų požiūrį į šį reiškinį. Darbo metodai. Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė. Anketinė apklausa. Naujausios informacinės technologijos bei produktai veržte veržiasi į mūsų kasdieninį gyvenimą ir tampa mūsų kasdienybės dalimi. Mobilieji telefonai, internetas – šie dalykai prieinami didžiajai daliai gyventojų, ypač gyvenantiems miestuose. Daugelis turbūt neįsivaizduojame savo gyvenimo be mobilaus telefono, ar kompiuterio nepajungto prie Interneto. Šie ir kiti dalykai mums padeda dirbti, bendrauti su artimaisiais, draugais, ar kolegomis. Virtualus bendravimas gali padėti išmokti bendrauti su žmonėmis, atsikratyti tam tikrų kompleksų, bet gali paveikti visiškai priešingai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
