Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 12 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Literatūros apžvalga. Aklosios dėmės skersmens matavymas. Tikslas. Darbo metodika. Darbo priemonės. Tiriamasis. Darbo eiga. Rezultatai ir jų aptarimai. Išvados. Skylė delne. Tikslas. Darbo priemonės. Tiriamasis. Ir jų aptarimai. Išvados. Iliuzija. Tiriamasis. Ir jų aptarimai. Išvados. Teksro, atspausdinto be tarpų skaitymas. Tiriamasis. Ir jų aptarimai. Išvados. Regėjimas. Tiriamasis. Dalis. Ir jų aptarimai. Dalis. Ir jų aptarimai. Dalis. Ir jų aptarimai. Dalis. V dalis. Ir jų aptarimai. Išvados. Literatūros apžvalga. Literatūros apžvalga. Žmogaus regėjimo analizatorius evoliucijos eigoje prisitaikė skirti daiktų formą, dydį, spalvą, judėjimą, nuotolį ir tapo vienu iš svarbiausių aplinkos pažinimo priemonių. (pagedonas b. 19) šviesos spindulis, patekęs į akį prasiskverbia į giliau esančias receptines ląsteles – stiebelius ir kūgelius. Šviesos energijos paliesti stiebeliai ir kūgeliai generuoja nervinius impulsus, kurie sužadina gretimas bipolines ląsteles, o šios iš eilės – greta jų esančias ganglines ląsteles. Ganglinių ląstelių tinklo aksonai susirenka kaip virvės pluoštai ir suformuoja regos nervą, kuriuo informacija keliauja į smegenis. Vienu metu regos nervu, per beveik milijoną gabglinių ląstelių skaidulų, gali būti siunčiama beveik milijonas pranešimų. Ten kur regos nervas išeina iš akies, nėra receptorių, todėl ten susidaro akloji dėmė. (myers d.g.,20).
| |
Antanas Šerkšnas psichologijos referatas Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Keliai į mokslo aukštumas. Viliojo platesni horizontai. Pasitraukus į užsienį. Antanas Šerkšnas gimė 1903 m. gegužės 17d. buv. Seinų aps. Veisiejų vls., Bertašiūnų kaime, mažažemių valstiečių šeimoje. „Mokslui eiti sąlygų neturėjau – iki 18 metų dirbau žemės ūkio darbus. Pradžios mokslą išėjau pats, dirbdamas namie“, - rašė jis 1940 m. gruodžio 11 d. „Trumpame gyvenimo aprašyme“. A.Šerkšno tėviškė – tiesiog nuostabus gamtos kampelis: tarp Trikojo ir Vilkaičio ežerų, per jų ūkį tekėjo skaidrus upelis… Gal pati gamta, o gal ir vaikystėje patirtas skurdas, sunkus kelias į mokslą subrandino viziją – tapti šviesuoliu. Abu tėvai buvo mirę, tad jo norą toliau siekti mokslo paremia broliai, ypač tėviškėje gyvenantis Juozas. Kaip tik tuo metu Veisiejuose buvo atidaryta keturklasė vidurinė mokykla. Antanas įstojo į šią mokyklą ir sėkmingai ją baigė 1923-iaisiais. Tais pačiais metais išlaikė stojamuosius egzaminus į Lazdijuose veikiančius dvimečius pradžios mokyklų mokytojų kursus. 1925 metais juos baigęs ir gavęs mokytojo cenzą, buvo paskirtas į Šakių aps., Kidulių vls., Kirkilų pradžios mokyklą. Po metų perkeltas į Ukmergės aps. Taujėnų pradžios mokyklą. A.Šerkšnas, kaip mena jo amžininkai, buvo patenkintas, kad jau šio to pasiekė, bet kartu jį tiesiog šaukte šaukė tolesni mokslo keliai. Jo dvasia nerimo. Nuo pat jaunystės A.Šerkšnas buvo aktyvus visuomenininkas. Dar mokydamasis Veisiejų vidurinėje, priklausė čia veikusiems „kankliečiams“, kurie buvę lyg ir ateitininkų užuomazga. Lazdijų mokytojų kursuose - jis jau apsisprendęs ateitininkas, kartu su kitais – uolus pavasarininkų globėjas. Kai mokėsi S.Daukanto mokytojų seminarijoje, buvo išrinktas į ateitininkų kuopos valdybą, studijuodamas universitete – į Moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdybą, kur buvo atsakingas už jaunesniųjų moksleivių reikalus. Šias pareigas ėjo dvejus metus. Artėjant antrajai bolševikų okupacijai, A.Šerkšnas su šeima pasitraukė į Vakarus. 1944 metais pedagogines studijas gilino Vienos universitete. 1945-1948 metais Vokietijoje dirbo lietuvių gimnazijos inspektoriumi. 1948-aisiais persikėlė į JAV. Čia tik porą metų buvo atitrūkęs nuo pedagoginio darbo – redagavo lietuvių savaitraštį „Amerika“, gyveno Brukline. Nors A.Šerkšnui sekėsi neblogai, tačiau, pasak pedagogo ir žinomo visuomenininko Antano Masionio, būdamas iš pašaukimo ir patyrimo mokytojas ir auklėtojas jis nerimo. Nors Brukline buvo suorganizavęs
| |
Argumentavimas ir retorinės gudrybės Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kodėl reikia ugdyti kritinį mąstymą? Kritiško mąstymo pradžia: argumentų pastebėjimas. Argumento identifikavimas. Kartais rašytojai arba autoriai nepateikia aiškių išvadų. Prielaidų nustatymas. Argumento prielaidų nustatymas – tai ieškojimas pagrindimo, įrodančio, kad rašytojo arba kalbėtojo pasiūlyta išvada yra teisinga. Kartais mes esame skatinami priimti arba atmesti tvirtinimus be jokio paaiškinimo, pagrindimo, kodėl turime taip daryti. Nei retorinės gudrybės, nei sofizmai nepateikia tinkamo pagrindimo, kodėl reikia priimti tvirtinimus, kuriuos jais stengiamasi paremti. Retorinės gudrybės. Kreipimasis į naujoviškumą. Kreipimasis į populiarumą. Kreipimasis į užuojautą, gailestį arba kaltę. Kreipimasis į patrauklumą, žavumą. Kreipimasis į seksualumą. Kreipimasis į turtus, padėtį, įtakingumą, naujoviškumą, šaltakraujiškumą. Kreipimasis į baimę. Populiarūs žodžiai arba posakiai. Tiesioginė ataka ir smarkus reklamavimas. Kabučių naudojimas. Naudojimasis dviprasmybėmis. Priedangos naudojimas (temos keitimas). Įprastas dalykas. Ad hominem paremtas šalutiniais faktais. Tu quoque (tu irgi). Kreipimasis į autoritetą. Tobulumo siekimo sofizmas. Moralumo ir legalumo sujungimas. Silpna analogija. Priežastiniai sofizmai. Episteminis (pažintinis) sofizmas.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Asmenybės problema ir asmenybės mokslas. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos). Asmenybės vystymosi supratimas. Asmenybės struktūros supratimas. Asmenybės tipologijos samprata. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą). Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos. Asmenybės struktūra pagal k.G.Jung’ą. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos. Juntančių ir intuitivių tipų charakteristikos. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos. Mayers Briggs testo taikymo sritys. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos. Ekstravertas ir intravertas konflikte. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į). E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė. F.Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis. Išmokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą). Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikšmė. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą). Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą). Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray). Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveikia (pagal Murray). Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą . G. Allport’o asmenybės bruožų koncepcija . Bruožų savybės ir tipai (pagal Allport’ą) . Asmenybės brandos apibūdinimai pagal Allport’ą . Žmogaus laisvės problema E. Fromm’o teorijoje . Žmogiškosios prigimties atsiskleidimas pagal E. Fromm’ą. . Autentiško ir neautentiško gyvenimo apibūdinimas pagal Fromm’a . Produktyvumo sąvoka Fromm’o asmenybės teorijoje . Turėjimo ir buvimo orientacijos . Asmenybės struktūra pagal Fromm’ą . Stokos ir būties motyvacija A. Maslow teorijoje. Saviaktualizacijos apibūdinimas pagal Maslow. Bazinių poreikių hierarchinės struktūros įpatumai. Brandžios asmenybės savybės pagal A. Maslow. Asmenybės tipai pagal A. Maslow. C, Rogers požiūris į žmogų. Aš koncepcijos vystimasis Rogers’o teorijoje. Gynybinių mechanizmų ir saviraiškos procesų tarpusavio ryšys. E. Berne transakcinė analizė . Asmenybės būsenos pagal Aš poziciją (Tėvas, Suaugęs, Vaikas). Žmogaus supratimas egzistencinėje psichologijoje. Bazinis nerimas ir jo vengimo bdai (pagal K. Horney).
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Profesionalaus vadovo savybės. Lyderio samprata. Lyderiui būdingos savybės. Lyderiui būdingos savybės. Ne lyderiui būdingos savybės. Dėmesio valdymas. Prasmės valdymas. Pasitikėjimo valdymas. Savęs valdymas. Kokių žinių ir įgūdžių turi turėti verslininkas?
| |
Asmenybės psichologinės-socialinės savybės Lapų skaičius: 31 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pasak C. Rogerso, gerai funkcionuojanti asmenybė yra žmogus, kuris visiškai atviras savo vidiniam ir išoriniam patyrimui, išgyvenantis savo buvimo šiame pasaulyje kasdieninę prasmę, sugebantis bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybę skirtingų srovių psichologai aiškina dviem požiūriais Asmenybės struktūrą sudaro: Skiriamos šios asmenybės esmės prielaidos:
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Asmenybės samprata. Psichoanalizės teorija. Mokymosi teorija. Augimo teorija. Kitos asmenybės sampratos teorijos. Faktoriai. Lauko teorija. Motyvacijos teorija. Savisuderinamumo teorija. Logika ir kūryba. Intuicija ir įpročiai. Vertybių sistema. Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. 1 dalis. Asmenybės samprata. Psichoanalizės teorija. Mokymosi teorija. Augimo teorija. 2 dalis. Kitos asmenybės sampratos teorijos. Ir faktoriai. Lauko teorija. Motyvacijos teorija. Savisuderinamumo teorija. Logika ir kūryba. Intuicija ir įpročiai. Vertybių sistema. Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą.
| |
Atliekamo vaidmens įtakos socialinei asmens savivokai tyrimas Lapų skaičius: 13 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tyrimo metodika. Rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Kiekvienas žmogus elgiasi skirtingai, net tas pats asmuo turi keletą skirtingų elgesio tipų. Tai priklauso nuo situacijos, nuo aplinkos, nuo veiklos ir dar daugelio aspektų. Žmogus atlie-ka tam tikrą socialinį vaidmenį. Juos atlikdamas išreiškia įvairias aspiracijas. Lee Rosso ir jo bendradarbių ekspermentas atskleidė, kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai, ką patyrė Rossas, kai iš doktoranto tapo profesoriumi. Per doktarantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs, nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų, kuriuose patys specializavosi. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. Vėliau nusiminęs Rosso studentas prisipažino, kad jis jautėsi lygiai taip pat – nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Atmintis – gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atsiminti gyvenimo potyrius. Atmintis skirstoma pagal informacijos saugojimo trukmę. Trumpalaikė. Operatyvinė. Ilgalaikė. Genetinė. Procedūrinė. Semantinė. Epizodinė. Trumpalaikė ir ilgalaikė atimintis. Atminties skirstymas pagal jutimo kanalą. Motorinė. Emocinė. Regimoji. Girdimoji.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
