Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai.com 
Psichologija
PsichologijaKonspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 12 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Literatūros apžvalga. Aklosios dėmės skersmens matavymas. Tikslas. Darbo metodika. Darbo priemonės. Tiriamasis. Darbo eiga. Rezultatai ir jų aptarimai. Išvados. Skylė delne. Tikslas. Darbo priemonės. Tiriamasis. Ir jų aptarimai. Išvados. Iliuzija. Tiriamasis. Ir jų aptarimai. Išvados. Teksro, atspausdinto be tarpų skaitymas. Tiriamasis. Ir jų aptarimai. Išvados. Regėjimas. Tiriamasis. Dalis. Ir jų aptarimai. Dalis. Ir jų aptarimai. Dalis. Ir jų aptarimai. Dalis. V dalis. Ir jų aptarimai. Išvados. Literatūros apžvalga. Literatūros apžvalga. Žmogaus regėjimo analizatorius evoliucijos eigoje prisitaikė skirti daiktų formą, dydį, spalvą, judėjimą, nuotolį ir tapo vienu iš svarbiausių aplinkos pažinimo priemonių. (pagedonas b. 19) šviesos spindulis, patekęs į akį prasiskverbia į giliau esančias receptines ląsteles – stiebelius ir kūgelius. Šviesos energijos paliesti stiebeliai ir kūgeliai generuoja nervinius impulsus, kurie sužadina gretimas bipolines ląsteles, o šios iš eilės – greta jų esančias ganglines ląsteles. Ganglinių ląstelių tinklo aksonai susirenka kaip virvės pluoštai ir suformuoja regos nervą, kuriuo informacija keliauja į smegenis. Vienu metu regos nervu, per beveik milijoną gabglinių ląstelių skaidulų, gali būti siunčiama beveik milijonas pranešimų. Ten kur regos nervas išeina iš akies, nėra receptorių, todėl ten susidaro akloji dėmė. (myers d.g.,20).
| |
Antanas Šerkšnas psichologijos referatas Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Keliai į mokslo aukštumas. Viliojo platesni horizontai. Pasitraukus į užsienį. Antanas Šerkšnas gimė 1903 m. gegužės 17d. buv. Seinų aps. Veisiejų vls., Bertašiūnų kaime, mažažemių valstiečių šeimoje. „Mokslui eiti sąlygų neturėjau – iki 18 metų dirbau žemės ūkio darbus. Pradžios mokslą išėjau pats, dirbdamas namie“, - rašė jis 1940 m. gruodžio 11 d. „Trumpame gyvenimo aprašyme“. A.Šerkšno tėviškė – tiesiog nuostabus gamtos kampelis: tarp Trikojo ir Vilkaičio ežerų, per jų ūkį tekėjo skaidrus upelis… Gal pati gamta, o gal ir vaikystėje patirtas skurdas, sunkus kelias į mokslą subrandino viziją – tapti šviesuoliu. Abu tėvai buvo mirę, tad jo norą toliau siekti mokslo paremia broliai, ypač tėviškėje gyvenantis Juozas. Kaip tik tuo metu Veisiejuose buvo atidaryta keturklasė vidurinė mokykla. Antanas įstojo į šią mokyklą ir sėkmingai ją baigė 1923-iaisiais. Tais pačiais metais išlaikė stojamuosius egzaminus į Lazdijuose veikiančius dvimečius pradžios mokyklų mokytojų kursus. 1925 metais juos baigęs ir gavęs mokytojo cenzą, buvo paskirtas į Šakių aps., Kidulių vls., Kirkilų pradžios mokyklą. Po metų perkeltas į Ukmergės aps. Taujėnų pradžios mokyklą. A.Šerkšnas, kaip mena jo amžininkai, buvo patenkintas, kad jau šio to pasiekė, bet kartu jį tiesiog šaukte šaukė tolesni mokslo keliai. Jo dvasia nerimo. Nuo pat jaunystės A.Šerkšnas buvo aktyvus visuomenininkas. Dar mokydamasis Veisiejų vidurinėje, priklausė čia veikusiems „kankliečiams“, kurie buvę lyg ir ateitininkų užuomazga. Lazdijų mokytojų kursuose - jis jau apsisprendęs ateitininkas, kartu su kitais – uolus pavasarininkų globėjas. Kai mokėsi S.Daukanto mokytojų seminarijoje, buvo išrinktas į ateitininkų kuopos valdybą, studijuodamas universitete – į Moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdybą, kur buvo atsakingas už jaunesniųjų moksleivių reikalus. Šias pareigas ėjo dvejus metus. Artėjant antrajai bolševikų okupacijai, A.Šerkšnas su šeima pasitraukė į Vakarus. 1944 metais pedagogines studijas gilino Vienos universitete. 1945-1948 metais Vokietijoje dirbo lietuvių gimnazijos inspektoriumi. 1948-aisiais persikėlė į JAV. Čia tik porą metų buvo atitrūkęs nuo pedagoginio darbo – redagavo lietuvių savaitraštį „Amerika“, gyveno Brukline. Nors A.Šerkšnui sekėsi neblogai, tačiau, pasak pedagogo ir žinomo visuomenininko Antano Masionio, būdamas iš pašaukimo ir patyrimo mokytojas ir auklėtojas jis nerimo. Nors Brukline buvo suorganizavęs
| |
Argumentavimas ir retorinės gudrybės Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kodėl reikia ugdyti kritinį mąstymą? Kritiško mąstymo pradžia: argumentų pastebėjimas. Argumento identifikavimas. Kartais rašytojai arba autoriai nepateikia aiškių išvadų. Prielaidų nustatymas. Argumento prielaidų nustatymas – tai ieškojimas pagrindimo, įrodančio, kad rašytojo arba kalbėtojo pasiūlyta išvada yra teisinga. Kartais mes esame skatinami priimti arba atmesti tvirtinimus be jokio paaiškinimo, pagrindimo, kodėl turime taip daryti. Nei retorinės gudrybės, nei sofizmai nepateikia tinkamo pagrindimo, kodėl reikia priimti tvirtinimus, kuriuos jais stengiamasi paremti. Retorinės gudrybės. Kreipimasis į naujoviškumą. Kreipimasis į populiarumą. Kreipimasis į užuojautą, gailestį arba kaltę. Kreipimasis į patrauklumą, žavumą. Kreipimasis į seksualumą. Kreipimasis į turtus, padėtį, įtakingumą, naujoviškumą, šaltakraujiškumą. Kreipimasis į baimę. Populiarūs žodžiai arba posakiai. Tiesioginė ataka ir smarkus reklamavimas. Kabučių naudojimas. Naudojimasis dviprasmybėmis. Priedangos naudojimas (temos keitimas). Įprastas dalykas. Ad hominem paremtas šalutiniais faktais. Tu quoque (tu irgi). Kreipimasis į autoritetą. Tobulumo siekimo sofizmas. Moralumo ir legalumo sujungimas. Silpna analogija. Priežastiniai sofizmai. Episteminis (pažintinis) sofizmas.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Asmenybės problema ir asmenybės mokslas. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos). Asmenybės vystymosi supratimas. Asmenybės struktūros supratimas. Asmenybės tipologijos samprata. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą). Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos. Asmenybės struktūra pagal k.G.Jung’ą. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos. Juntančių ir intuitivių tipų charakteristikos. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos. Mayers Briggs testo taikymo sritys. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos. Ekstravertas ir intravertas konflikte. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į). E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė. F.Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis. Išmokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą). Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikšmė. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą). Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą). Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray). Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveikia (pagal Murray). Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą . G. Allport’o asmenybės bruožų koncepcija . Bruožų savybės ir tipai (pagal Allport’ą) . Asmenybės brandos apibūdinimai pagal Allport’ą . Žmogaus laisvės problema E. Fromm’o teorijoje . Žmogiškosios prigimties atsiskleidimas pagal E. Fromm’ą. . Autentiško ir neautentiško gyvenimo apibūdinimas pagal Fromm’a . Produktyvumo sąvoka Fromm’o asmenybės teorijoje . Turėjimo ir buvimo orientacijos . Asmenybės struktūra pagal Fromm’ą . Stokos ir būties motyvacija A. Maslow teorijoje. Saviaktualizacijos apibūdinimas pagal Maslow. Bazinių poreikių hierarchinės struktūros įpatumai. Brandžios asmenybės savybės pagal A. Maslow. Asmenybės tipai pagal A. Maslow. C, Rogers požiūris į žmogų. Aš koncepcijos vystimasis Rogers’o teorijoje. Gynybinių mechanizmų ir saviraiškos procesų tarpusavio ryšys. E. Berne transakcinė analizė . Asmenybės būsenos pagal Aš poziciją (Tėvas, Suaugęs, Vaikas). Žmogaus supratimas egzistencinėje psichologijoje. Bazinis nerimas ir jo vengimo bdai (pagal K. Horney).
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Asmenybės samprata. Psichoanalizės teorija. Mokymosi teorija. Augimo teorija. Kitos asmenybės sampratos teorijos. Faktoriai. Lauko teorija. Motyvacijos teorija. Savisuderinamumo teorija. Logika ir kūryba. Intuicija ir įpročiai. Vertybių sistema. Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Interferencija: proaktyvus ir retroaktyvus slopinimas Kas vyksta su atminties takais po išmokimo? Kodėl pamirštama dalis medžiagos iškart po jos įsiminimo? Vienas galimas paaiškinimas būtų toks: laikui einant asociacijos kažkokiu būdu išyra (išnyksta) ar susilpnėja. Dažnai intuityviai taip ir atrodo, kad mūsų prisiminimai laikui einant reguliariai blėsta. Išnykimo požiūris teigia, kad užmiršimas yra paprasta ir nenugalima laiko funkcija, kas lemia, jog mums senstant prisiminimai silpsta. INTERFERENCIJA: PROAKTYVUS IR RETROAKTYVUS SLOPINIMAS Kas vyksta su atminties takais po išmokimo? Kodėl pamirštama dalis medžiagos iškart po jos įsiminimo? Vienas galimas paaiškinimas būtų toks: laikui einant asociacijos kažkokiu būdu išyra (išnyksta) ar susilpnėja. Dažnai intuityviai taip ir atrodo, kad mūsų prisiminimai laikui einant reguliariai blėsta. Išnykimo požiūris teigia, kad užmiršimas yra paprasta ir nenugalima laiko funkcija, kas lemia, jog mums senstant prisiminimai silpsta. konkurencija, infromacijos apdorojimas ir atmintis, atkinson-shiffrin buferio modelis, atskirų saugyklų modeliai, pirminė ir antrinė atmintis, sensorinė atmintis, ikoninė atmintis, echoinė atmintis, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis, kontrolės procesai ir struktūrinės savybės, svarstomos atminties problemos, kontrolės procesų kultūriniai skirtumai, akustinis vs semantinis kodavimas, interferencijos efektas trumpalaikėje atmintyje, serijų pozicijos efektas, pirmumo, naujumo vienas dažniausių naujumo efekto aiškinimų susijęs su t ir ia-ies atskyrimu, neigiamas naujumas , klinikiniai dviejų atminčių sistemos modelio įrodymai, contextual cues and state-dependent memory, epizodinė vs semantinė atmintis, skirtuma, generavimas-atpažinimas , atminties struktūra ir organizacija, grupavimas ir perrašymas , grupavimas atgaminimo metu, leksikos (žodyno) teorijos, kas yra vaizdiniai? dvi hipotezės, vizualinis ir verbalinis kodavimas, atmintis vaizdams, sąveikaujantys vaizdai, mnemonika, sąvokos ir problemos, kas yra sąvokų formavimas, sąvokų mokymasis pagal principą viskas-arba-nieko, sudėtingų sąvokų mokymasis: taisyklės vs prototipai, taisyklių mokymasis ir sudėtingumas, sąvokos ir gyvūnai, geštalt interpretacijos, funkcinė fiksacija, tarpiniai tikslai, dabar pagaliau apie romano herojus ir turinį, iš ko susideda geras gyvenimas? sveikata, mažai nemalonaus darbo, galimybė vystyti gebėjimus ir talentus, kaip siekiama, motorinių įgūdžių įvairovė, biheivioristinis požiūris, motorinių įgūdžių išmokimo teorijos, adams dviejų pakopų teorija, schmidt schemos teorija, simultaniškas jungimas (simultaneous chaining). , pabėgimo mechanizmas, vengimo mechanizmas, elgesio modifikacija, grupėje taikomos elgesio modifikacijos technikos ir individualiai taikomos elgesio modifikacijos technikos, programuotas mokymas, elgesio terapija, žetonų ekonomika, baimės ir fobijos, depresija, seksualinės funkcijos sutrikimai, alkoholizmas, savikontrolė.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendravimo Psichologija. Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. PSICHOLOGIJA – psichikos tyrimas, galime įžiūrėti tradicinę psichologiją, bendravimo psichologiją. Asmenybė ir bendravimas. AŠ vaizdas. Charakteris ir bendravimas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės Aš vaizdas formos. “Sunkūs” žmonės ir bendravimas. Emocijos ir bendravimas. Pirmąjį įspūdį apie žmogų veikia keletas faktorių. Stresas ir bendravimas. Smurtas ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Neverbalinio bendravimo tipai. Asmeninės erdvės valdymas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Kritika bendravime. Konfliktus – susidūrimas. Grupiniai konfliktai. Bendravimo orientacijos. Kai kurie bendravimo šeimoje aspektai.
| |
Bendroji asmenybės teorijos samprata Lapų skaičius: 31 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendroji asmenybės teorijos samprata. Pagrindinaiai teorijos elementai. Teorijos metodologijos pagrindai. Iškeltų prielaidų relevantiškumas. Metodologijos t-jos pagrindai: teorijos, metodikos.. Kitas svarbus t-jos elementas: empyriniai tyrimai. Pagrindiniai teorijos vertinimo kriterijai. Teorija turi leisti pastebėti ir atskleisti naujus faktus arba bent jau naujus, iki tol neatskleistus ryšius tarp faktų. Kitų psichologijos tradicijų/paradigmų įtaka asm. psichologijos raidai. Skriamieji asm.t-jos bruožai. 3 raidos stadijos asmenybės psichologijoje. Opozicijos. Sąmoningas-nesąmoningas: ar žmogaus elgesį nulemia racionalūs procesai (mąstymas), ar pagr. vaidmenį atlieka neįsisąmoninti reiškiniai? Šiuolaikinėse teorijose radikalių požiūrių, kraštutinumų nėra, psichologai renkasi kompromisą, tačiau išlieka ryškūs prioritetai. Neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai. Asmenybės struktūra. Asmenybės varomosios jėgos (S.Freud). Asmenybės raida ir f-navimas. C.G.Jung (1875-1961) asmenybės t-ja. Asmenybės nuostatos ir f-jos. Asmenybės sudedamųjų dalių ir atskirų savybių sąveika. Asmenybės varomosios jėgos. Psich.energijos panaudojimas. Teorijos vertinimas. Adlerio asmenybės teorija. Asmenybės varomosios jėgos. Pranašumo siekimo sampratos genezė. Socialinis interesas. Asmenybė ir gimimo eiliškumas. Adlerio asm.t-jos įvertinimas. Bazinis nerimas ir bazinis priešiškumas. Bazinio nerimo įveikimo būdai.
| |
Lapų skaičius: 37 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: C.R. RODŽERSAS - vertinamas kaip vienas moksliškiausių humanizmo atstovų. Jį išgarsino į klientą nukreipta psichoterapija ir psichoterapijos procesų tyrimai. Savo teorijas grindė klinikiniais metodais.. Struktūriniai dariniai. Pagrindiniai Rodžerso asmenybės teorijos teiginiai. Asmenybė psichologinės įtampos būsenoje. Tyrimo metodai. Kontentinė analizė – panaudojant užfiksuotus pasisakymus išskiriami, klasifikuojami ir analizuojami prasminiai vienetai. Q-technika – tiriamajam duodamas kortelių paketas su įvairiais teiginiais ir prašoma surūšiuoti pagal įvairius kriterijus. George Kelly. Asmenybės konstruktų teorija. Asmenybės konstruktas – tai ypatinga subjektyvi priemonė, kurią susikuria ir patikrina pats žmogus ir kuri leidžia jam suprasti ir paaiškinti supančią aplinką, prognozuoti įvykius, įvertinti ir kontroliuoti jų elgesį. Konstruktų įsisąmoninimo laipsnis. Konstruktų tipai. Konstruktų sistemos dinamika. Asmenybės raida ir tobulėjimas. Laisvė, pasirinkimas, atsakomybė. Įvertinimas. KURTAS LEVINAS. Jo teorija vadinama lauko teorija. Asmenybės dinamika. Asmenybės poelgiai ir veiksmai. Vektorius – tai jėga, veikianti žmogų versdama jį judėti kokia nors kryptimi. Asmenybės raida. A.Bandura. Bandura atstovauja socialinei kognityvinei teorijai. Aš sistema. Efektyvumo lūkesčiai – tai mūsų įsitikinimas, kad mes sėkmingai galėsim atlikti veiksmus. Modeliavimas (mokymasis stebint). Modeliavimo efektai. B.F.Skinner- daugiausia dirbo su karveliais ir žiurkėm. Skinner teigė, kad reikia pradėti nuo elementarių elgesio formų analizės ir jei egzistuoja elgesio dėsningumai tarp įvairių subjektų, tai neturi reikšmės ką tiriam. Šie dėsningumai panaudojami mokyme, medicinoje. H.J. Eysenk - jo teorija priklauso dispozicinei asmenybės teorijų krypčiai kurios teigia, kad žmogus turi t.t pastovias vidines savybes, kurios išlieka visą laiką ir visose situacijose. R.B.Ketelas. Struktūrinė asmenybės savybių teorija. William Sheldon (1898-1977) asmenybės teorija.
| |
Dėmesio perkėlimo tyrimas juodų-raudonų skaitmenų lentele Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas. Darbo priemonės. Tiriamoji. Rezultatų aptarimas. Instrukcija tiriamajai. Darbo eiga. Rezultatai. Juodų ir raudonų skaitmenų ieškojimo laiko lentelės. III-oji bandymo serija. II-oji bandymo serija. Skaitmenų ieškojimo dinamikos grafikai. Atliekant lengvesnę veiklą dėmesio perkėlimas vyksta greičiau. Dėmesys yra vienas iš plačiausiai tyrinėjamų psichikos reiškinių. Tai rodo ir dėmesio teorijų gausybė (pvz., motorinės dėmesio teorijos, teorijos, kur dėmesys yra nagrinėjamas kaip rezultatas to, kad susiaurėja mūsų sąmonės apimtis, ir kitos ). Išvados. Naudota literatūra.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
