Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
8 klasės biologijos kurso pagrindiniai dalykai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Karalystės ir jų ypatybės. Bakterijos; virusai; sandara; palitimas; apsauga. Grybų sandara; reikšmė gamtoje. Dumblių sandara; dauginimasis. Samanų ir paparčių dauginimasis; vystimasis. Vienskilčių ir dviskilčių požymiai. Kirmėlių klasių požymiai. Kirmėlių reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenyme. Nariuotakojų tipo klasės; kūno sandara; skirtumai. Vabzdžių vystimasis. Žuvų vystimasis ir prisitaikymas gyventi vandenyje. Varliagyvių vystimasis ir prisitaikymas. Roplių ypatybės. Paukščių prisitaikymas skristi; reikšmė. Žinduoliai. Mitybos ryšiai ekosistemoje; ryšiai tarp rūšių. Org. Ir negyvoji aplinka. Žmogaus poveikis gamtai.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: PMŽK: 212 Aktino siūlai sudaryti iš daugybės globulių. Kiekviena globulė turi saitus jungimuisi, kuriais gali susijungti su 4 kitomis globulėmis. Saitų išsidėstymas toksai, kad aktino globulės polimerizuojasi į susuktą dvigijį siūlą - fibrilinį aktiną (F-aktinas). Polimerizacija vartoja ATP energiją ir yra grįžtama. Ją blokuoja kai kurių grybų gaminamas toksinas citochalazinas B. Šį toksiną mokslininkai naudoja tirdami aktiną ir jo veiklą. Miozinas. PMŽK: 216 Miozino molekulę sudaro ilgas (135 strypelis, susuktas iš dviejų polipeptidinių grandinių. Šių grandinių galuose yra storesnės galvutės. Strypelio gale netoli galvučių yra vieta, kur strypelis gali lankstytis. Miozino molekulės geba savaime susimontuoti į storus pluoštus, kurių storis 15-20 nm, o ilgis - 1, 5-15 m. Ar daugiau. Jos montuojasi todėl, kad strypai yra hidrofobiniai, o strypo dalys nuo vyrio ir galvutės - hidrofilinės. Pmžk: 215 paprasčiausias ląstelės "raumuo". Storas aktino siūlas galais jungiasi prie dviejų aktino siūlų šešetų, kurie tvirtinimo diskais jungiasi prie taškų A ir B. Panaudodamas ATP energiją miozino siūlas savo "rankutėmis" prisitraukia aktino siūlus, kartu suartindamas ir taškus A ir B. PMŽK: 219 Staigaus užšaldymo ir ėsdinimo metodas leidžia pamatyti aktino-miozininius kompleksus, išsidėsčiusius ant fibroblasto membranos. PMŽK: 221 Skersinis skersaruožio raumens pjūvis. Puikiai matyti taisyklingas heksagoninis plonų (aktino) ir storų (miozino) siūlų išsidėstymas. PMŽK: 223 ir 221 Skersaruožio raumens skaidulos išilginio pjūvio elektron-mikroskopinė nuotrauka. Matyti sarkomeras, kurį atskiria tamsios linijos (tinkliškos sienelės, prie kurių iš abiejų pusių tvirtinasi kaimyninių sarkomerų aktino siūlai). Matyti stori miozino ir ploni aktino siūlai. Iš jų tarpusavio padėties matyti, kiek susitraukęs buvo raumuo. Miofibrilių. Sarkomerų. C: 853 (16-92) Raumens susitraukimo įjungimo mechanizmo dalis: T-vamzdeliai ir sarkoplazminis...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: ). AK-SG3: 12(6, viršutinė dalis - citozinas-uracilas-adeninas). Baltymo pakitimas dėl mutacijos - pakitus 1 nukleotidui, fragmentui ir pan. Mutacijų naudingumas. Homozigotiškumo ir heterozigotiškumo schema. Hemizigotiškumo schema ir gerai būtų - nuotrauka. Schema. Polialelizmo. Intarpas kraujo grupių sistema ab Aleliai ir dominavimas. Metabolines reakcijas katalizuoja fermentai, informacija apie kuriuos užrašyta genuose. Kiekvienas fermentas turi savą geną. Tačiau daugelis ląstelių yra diploidinės - turi po porą homologinių chromosomų žr. 07_nr. Vienas homologinių chromosomų požymis yra tai, kad homologinėse chromosomose toje pat vietoje yra tie patys genai. Taigi, homologinių chromosomų poroje yra du to paties geno egzemplioriai. O po perrašos (replikacijos), kai sudvigubėjusios chromosomos pasidaro dvichromatidės, kiekvieno geno būna net po keturius egzempliorius. Panagrinėkime, ar šie genų egzemplioriai vienodi? Chromosomų dvigubėja taip, kad naujoji DNR grandinė būtų tokia pati, kaip senoji. Tačiau klaidų pasitaiko. Vienos klaidos sukelia pakaitos mutacijas kai naujoje DNR grandinėje vietoje vieno nukleotido įmontuojamas kitas. Dėl pakaitos mutacijos pakinta vienas geno kodonas. Intarpas genų pakaitos mutacijos. Genų pakaitos mutacijos sudaro ~ 20% genų mutacijų. Pakaitos mutacijos priežastis yra perrašos metu DNR grandinėje atsiradęs nuokleotidas, neatitinkąs komplementarumo principo. Toks neatitikimas vadinamas pažaida. Pažaidos priežastis gali būti. Atsitiktinė fermento klaida dėl šiluminio molekulių judėjimo. Nukleotido azoto bazės atsitiktinė modifikacija, dėl ko pasikeičia sudaromų vandenilinių jungčių išsidėstymas, ir ji ima jungtis su ne tuo nukleotidu (pvz. , adeninas ima poruotis su citozinu, timinas - su guaninu,. Azotinės bazės analogas (tai medžiaga, kurios molekulės forma labai panaši į nukleino rūgščių azotines bazes, todėl ji įmontuojama į polinukleotidinę grandinę), pvz. , kofeinas. Modifikuota azotinė bazė...
| |
Lapų skaičius: 46 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Širdies laidžioji sistema. Ir normali elektrinė širdies veikla. Simpatinės nervų sistemos poveikis širdžiai. Parasimpatinės nervų sistemos poveikis širdžiai. Klinikinė širdies ritmo sutrikimų klasifikacija. Klasifikacija pagal vaughan williams. Antiaritminių vaistų klasifikacija pagal veikimo mechanizmą. Klasifikacija pagal vaughan-williams. A klasės antiaritminiai vaistai. Chinidinas. A klasės antiaritminiai vaistai. Prokainamidas. Dizopiramidas. B klasės antiaritminiai vaistai. Lidokainas, meksiletinas. C antiaritminių vaistų klasė. Flekainidas. Propafenonas. Klasifikacija pagal vaughan-williams. Klasės antaritminiai vaistai. Beta-adrenoreceptorių blokatoriai (bab). Klasės antiaritminiai vaistai. Amjodaronas. Klasės antaritminiai vaistai. Vaistai, neįtraukti į klasifikaciją pagal vaughan-williams. Kiti antiaritminiai vaistai. Adenozinas. Kitų antiaritminių vaistų vartojimo indikacijos.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lob1: 314. Atrajotojo skrandžio schema. Lob1: 316. Cholesterolio molekulė. Iliustracija Ris 100. Iliustracija - riebalinės ląstelės pjūvis, storas žmogus, ruonis. Apie gyvūnų mitybą. Maiste yra šios gyvybiškai svarbios medžiagos. Energetinės ir statybinės (naudojamos energijai gauti ir kaip C atomų šaltinis sintezei). Angliavandeniai (daugiau energetiniai). Baltymai (daugiau statybiniai). Lipidai (daugiau energetiniai). Kitos (naudojamos kai kuriems baltymams sintetinti, tarpląstelinei medžiagai mineralizuoti, kaip nešikliai ar fermentų nepeptidinės dalys). Vitaminai (reguliaciniai). Mineralinės druskos (dalis statybinės, dalis reguliacinės). Vanduo (universalus tirpiklis). Nukleorūgštys virškinamos ir panaudojamos, bet maiste jų gali ir nebūti. Nukleotidus žmogaus organizmas nesunkiai pasigamina pats. Angliavandenių apykaita. Angliavandeniai skirstomi į tris grupes - monosacharidus, oligosacharidus bei polisacharidus. Pavadinimas. C skaičius. Reikšmė. Ribozė. Pentozė. Dezoksiribozė. Pentozė. Dezoksiribonukleotidų ir DNR sudedamoji dalis. Gliukozė. Heksozė. Pagrindinis energijos šaltinis ląstelėse, gabenama kraujyje, daugelio biomolekulių pirmtakė. Fruktozė. Heksozė. Galaktozė. . Laktozės ir oligosacharidų, membraninių lipidų statybinis blokas. Maltozė. Žarnyno gleivinė išskiria fermentą maltazę, kuris hidrolizuoja maltozę į dvi gliukozės molekules. Laktozė. Fermentas laktazė, išskiriamas žarnyno gleivinės, laktozę hidrolizuoja. Šis fermentas itin aktyvus žindomų kūdikių žarnyne, o suaugusiųjų organzime jo gamyba gali beveik negaminti. Daug laktazės gamina suaugusių europiečių ir kai kurias genčių afrikiečių, nuo senovės užsiimančius gyvulininkyste, organizmai. Žmonės, kurių žarnyne beveik ar visai nesigamina laktazė, nepakenčia pieno. Medicinoje ir biologijoje tai vadinama laktozės intolerancija. Sacharozė. Ji yra svarbus tarpinis produktas augaluose. Daugelis augalų angliavandenius transportuoja iš lapų į kitus audinius būtent sacharozės...
| |
Aplinkosauginiai taršos mokesčiai Lietuvoje Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Mokesčių už taršą ir gamtinių išteklių naudojimą esmė ir pagrindinės funkcijos. Aplinkos teršimas ir mokesčių panaudojimo galimybės. Aplinkos komponentų tarša. Mokesčiai už aplinkos teršimą. Mokesčio už aplinkos teršimą praktinio taikymo ypatumai. Mokesčio už aplinkos taršą metodika. Išvados. Literatūros sąrašas. Taršos mokestis – tai mokestis, kurį teršėjai (paprastai ūkio subjektai) privalo mokėti už kiekvieną teršalo, išmetamo į aplinką (orą, paviršinį, požeminį vandenį, dirvą) vienetą (gramą, kilogramą ar toną). Mokesčio už aplinkos taršą tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinko teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms finansuoti. Mokesčio už aplinkos taršą objektas yra išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmonų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai bei apmokestimani gaminiai. Mokesčio mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys. Atmosferos teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai, aplinkai.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Trūkažolės nuotrauka. Topinambo nuotrauka. Augalinė ląstelė. Kitas eukariotinių ląstelių tipas - augalinės ląstelės. Jos susintetina didžiąją dalį Žemės biosferos organinių medžiagų. Fotosintetinti organines medžiagas iš neorganinių geba tik augalinės ląstelės ir dalis prokariotų. Bendroji augalinės ląstelės sandara tokia pati, kaip ir gyvūninės ląstelės. Du esminiai skirtumai yra augalinėms ląstelėms būdingos plastidės ir ląstelės sienelės. Tačiau augalinės ląstelės turi ir daugiau ypatumų. Augalinės ląstelės ypatumai. Celiuliozinė ląstelės sienelė. Plastidės ir fotosintezė. Atsarginis angliavandenis - krakmolas. Centrinė vakuolė. Citokinezė su fragmoplastu Sk. Skyrelį Ląstelių dalijimasis. Plazmodezmos. Ląstelės sienelė. Augalinės ląstelės apvalkalą sudaro plazminė membrana ir celiuliozinė ląstelės sienelė. Sienelė yra už ląstelės plazminės membranos, todėl ji yra užląstelinis ląstelės darinys. Sienelės sudarymui reikalingas medžiagas išskiria ląstelė. Sienelės karkasą sudaro celiuliozinių gijų rezginys, kurio tarpai užpildyti polisacharidų drebučiais. Sienelėse yra vandeningos (celiuliozė ir kiti polisacharidai yra hidrofiliniai) - 60-70% jų masės sudaro vanduo, laisvai prasisunkiąs ląstelių sienelėmis. Intarpas augalinės ląstelės sienelės sandara. Svarbiausia augalinės ląstelės sienelės dalis yra celiuliozė. Siūlinės celiuliozės molekulės labai atsparios tempimui. Ląstelei dalijantis susidaranti sienelė vadinama pirmine sienele. Vėliau ji storėja ir virsta antrine sienele. Dalis augalinių ląstelių (pvz. , lapo minkštimo ląstelės) visą gyvenimą turi tik pirminę sienelę. Celiuliozės mikrofibrilės, sujungtos tarpusavyje hemiceliuliozės molekulėmis, sudaro tempimui atsparų sienelės karkasą. Celiuliozinis karkasas paniręs drebutinėje medžiagoje. Drebučius sudaro irgi tinkliškai susijungę pektinai. Pirminėje sienelėje celiuliozės, hemiceliuliozių ir pektinų būna maždaug po...
| |
Augalų ir gyvūnų nykimo priežastys Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Biologinė įvairovė. Augalai ir gyvūnai. Augalai ir jų nykimo priežastys. Gyvūnai ir jų nykimo priežastys. Augalų ir gyvūnų nykimo slopinimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Daugeliui iš mūsų gamta yra antrieji namai, kurių dažnai nepuoselėjame taip kaip pagrindinių. Grynas oras, uogos, grybai, gražūs gamtos vaizdai - tai tik keletas mums suteikiamų gamtos džiaugsmų, kuriais mėgaujamės kone kasdieną. Norėdami apsaugoti gamtos teikiamus malonumus, turime žinoti, kas yra biologinė įvairovė ir kaip kovoti su jos nykimu. dauguma europiečių nežino, kas tai yra. Piliečiai nekovoja su jos nykimu, nes neturi pakankamai informacijos apie veiksmus, kurių jie gali imtis. Taigi šį kartą aiškinsimės kokių veiksmų reikia imtis norint ir toliau išsaugoti gamtą. Darbo tikslas: išanalizuoti augalų ir gyvūnų nykimo priežastis ir jų išsaugojimo būdus. Darbo uždaviniai: 1.Išanalizuoti biologinę įvairovę; 2.Susipažinti su augalijos ir gyvūnijos pasauliu; 3.Aptarti augalų ir gyvūnų pagrindines nykimo priežastis; 4.Sužinoti nykimą stabdančius būdus, procesus. Darbo objektas: augalų ir gyvūnų nykimas.
| |
Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys Šios veislės avių galva tamsios arba šviesios spalvos, neapaugusi vilna, ragus turi apie 85% avinų ir apie 20% avelių. Avims būdinga siaura nosis, plati kakta ir trumpokos ausys. Kūnas apaugęs šiurkščia baltos, pilkos, rusvos ar juodos spalvos vilna. Produktyvumo kryptis – vilninė-mėsinė. Šios veislės avys pasižymi nesezonine ruja (rujoja ištisus metus ir gali ėriuotis 2 kartus per metus). Pirmojo kergimo amžius – 12–15 mėn. Veisimo tikslas: išsaugoti veislės genofondą. Avis būtina veisti grynuoju veisimu uždarų populiacijų metodu. Šios veislės avis rekomenduojama auginti nacionaliniuose parkuose, kaimo turizmo sodybose ir kitose žmonių lankomose vietose. Šios veislės avių galva trumpa, plati, tiesaus profilio. Avinų galvos profilis dažnai truputį išgaubtas. Avinai ir avys beragiai. Ausys – vidutinio ilgumo, plačios, storos. Trumpas, storas, apvalus, mėsingas, palaipsniui su kūnu susiliejantis kaklas. Ketera plati, toje pačioje linijoje kaip ir nugara. Nugara ir juosmuo – platūs, tiesūs. Apvali, plati, pakankamai gili krūtinė, išgaubti šonkauliai. Krūtinkaulis išsikišęs į priekį. Kojos statomos pakankamai plačiai ir taisyklingai. Tvirtas, bet ne masyvus skeletas. Kūnas – ilgas, apvalus, gilus. Galva, kojos ir ausys apaugusios juodais dengiamaisiais plaukeliais, bet iki ausų linijos galva, o kojos – iki kelių ir kulno, apaugusios balta vilna. Ką tik atvestų ėriukų galvos ir kojų plaukai būna juodi, kūnas – apaugęs įvairaus intensyvumo pilkai rusvais plaukais (šunplaukiais), kurie iki nujunkymo iškrenta, o jų vietoje išauga veislei būdingi plaukai. Produktyvumo kryptis – mėsinė-vilninė.
| |
B grupės vitaminų hipo- ir hipervitaminozės Lapų skaičius: 9 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Vitaminai — smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip kad maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai. Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų. Jų pats organizmas pasigaminti (susintetinti) negali, todėl privalo gauti su maistu. Nors šių junginių dažnai užtenka gauti labai nedideliais kiekiais, organizmui jie yra būtini, daugelis gyvybiškai svarbių reakcijų be vitaminų pagalbos vykti negalėtų. Vitaminai — smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip kad maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai. Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų. Jų pats organizmas pasigaminti (susintetinti) negali, todėl privalo gauti su maistu. Nors šių junginių dažnai užtenka gauti labai nedideliais kiekiais, organizmui jie yra būtini, daugelis gyvybiškai svarbių reakcijų be vitaminų pagalbos vykti negalėtų. B grupės vitaminai. Tiaminas (vitaminas b1). Trūkumas. Perteklius. Riboflavinas. Pantoteno rūgštis. Nikotino rūgštis. Piridoksinas. Perteklius. Biotinas. Folio rūgštis. Kobalaminas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
