Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Kuršių marios. Konspektas | ||
(Geografija. Konspektas, 6 puslapiai, 6kB) Pranešti apie netikslumus Darbe esantys žodžiai: Dugnas gana vienodas, ypač pietinėje dalyje - Budume, kur vyrauja apie 5 m gylis. Čia yra 3 nedidelės seklumos. Žymiausia jų - Labgaršva (apie 1 km, gylis apie 1, 6 m) yra per 3, 5 km į šiaurę nuo Deimenos žiočių. Marių šiaurinėje dalyje dugnas taip pat gana lygus, gylis apie 2 m, tik vakariniu pakrašiu, palei Kuršių neriją, tesiasi 3-5 m gylio pavandeninė rina - Panerijos duburys. Jis susidarė dėl dugno grunto deformacijos, slenkant kopoms į priekį. Duburys yra laivybos farvateris. Sudėtingiausias dugno relfas yra dubens centre - Vidmarėse (tarp Kuršių nerijos, Ventės bei Liekų ragų ; čia įteka Atmeta ir Skirvytė). Vidmarių gylis daugiau kaip 5 m; yra seklumų: akmeningos kalvos (gylis 1, 8 m) ir Akmenės (1, 9) seklumos, smėlinga Ežios sekluma (ilgis 8 km; gylis apie 1, 2 m). Kuršių marių dugne, ypač šiaurinėje ir centrinėje dalyse, gruntas daugiausia smėlingas. Dumblingos nuosėdos dengia beveik visą dubens pietinę dalį ir visus marių pagilėjimus. Priekrantėje išilgai Kuršių nerijos vėjas pripusto kopų smėlio. Ties pietų krantu, Rybačiu (Rasyte) ir apie Ventės ragą dugne yra moreninio priemolio ir riedulių. Marių dugno nuosėdose, ypač dumble, daug orgagininės kilmės vietinių ir upių suplugdytų medžiagų. Nuosėdos nesluoksniuotos, nes stipresnės bangos išjudina ne tik visą vandens storymę, bet ir nuosėdas. Nuosėdos labai išlygina marių dugną. Per metus jų susikaupia vidutiniškai 4, 4 milijono m. Dėl to marių vandens tūris 1840-1958 sumažėjo 0, 53 km. Pavasarį marių vandens lygis būna aukščiausias. Vasarą gerokai sumažėjus upių nuotėkiui, jis priartėja prie jūros lygio. Rudenį, kai jūros lygis ima slūgti, o sausumos nuotekis kiek padidėja, marių lygis vėl pakyla. Marių vidutinis daugiametis vandens lygis aukštesnis už jūros lygį ties Rybačiu 15 cm, Klaipėdos sąsiauryje 3, 6 cm. Absoliuti lygio svyravimo amplitudė pietinėje dalyje, ties Otkrytoje (Rende), 1835-1965 siekė 218, 6 cm, o šiaurinėje dalyje, Klaipėdos sąsiauryje, 241... Vardas: Ipolitas Darbo pavadinimas: Kuršių marios Kategorija: Geografija Darbo tipas: Konspektas Puslapių skaičius: 6 [?] Konspekto dalykas: Geografijos konspektas Parsisiųsta: 0 kartų.
Archyvo dydis: 6 kB
Bylos pavadinimas: kursiu_marios.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: laivyb, apie vasara, kursiu marios, kuršių marios geografija, rybačiu, kuršių marių geografija. | ||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
