Aukštojo mokslo finansavimo problemos. Kursinis

(Ekonomika. Kursinis, 25 puslapiai, 232kB)
Darbe esantys žodžiai: Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Paskolos samprata. Bendrosios paskolų sąlygos. Paskolos studentams. Studentams teikiamų paskolų sąlygos. Valstybės remiama paskola studentams. Paskola studentams be valstybės garantijų. Paskolos studijoms pralumai. 4 užsienio valstybėse teikiamos paskolos studentams. Studentų paskolų analizė lietuvos bankuose. Išvados. Literatūra. Lentelių ir paveikslų sąrašas. Lentelių sąrašas. 1 lentelė paskolos sąvoka. 2 lentelė 2010 metų valstybės remiamas paskolas teikusių bankų sąlygos. 3 lentelė studijų paskolos papildomi įkainiai. Paveikslų sąrašas. 1 pav. Kredito sutarties elementai. 2 pav. Paskolos grąžinimas linijiniu ir anuiteto būdu. 3 pav. Studentų stipendijos ir paskolos, išreikštos bendrųjų valstybės išlaidų aukštajam mokslui (isced 5-6 lygmenų ) procentine dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame aukštasis mokslas vis labiau ir vis akivaizdžiau tampa masiniu reiškiniu, darosi akivaizdu, kad aukštosios mokyklos susiduria su didėjančiu ir nuolatiniu finansų trūkumu. Tai susiję su augančiu studentų skaičiumi, dažniausiai augančia studijų savikaina, ir nepakankamu valstybės finansavimu aukštajam mokslui. Esant ribotiems ištekliams esminis klausimas yra kaip juos paskirstyti taip, kad jie geriausiai padėtų pasiekti keliamus tikslus. Valstybinis finansavimas užtikrina papildomus išteklius aukštajam mokslui. Šis argumentas, be abejo, būtų absoliučiai teisingas, jei šios papildomos lėšos atsirastų iš niekur ir niekieno kito sąskaita. Tačiau kalbant apie aukštojo mokslo finansavimą galima būtų išskirti tris papildomų lėšų šaltinius: valstybė (visi mokesčių mokėtojai), studijuojančiųjų tėvai ir patys studentai. Valstybinis finansavimas reiškia, kad kaštai tenka visiems mokesčių mokėtojams (turtingiems ir neturtingiems), o didžiausia nauda – prestižas, aukštesnis atlyginimas – tenka paslaugos vartotojui, t.y. studentui. Pastarasis, kaip rodo statistika, gerokai dažniau yra kilęs iš turtingesnės nei neturtingesnės šeimos. Taigi papildomų lėšų skyrimas iš valstybės biudžeto reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai, įskaičiuojant ir vargingesnius, turi mokėti už turtingesnių šeimų vaikų gaunamas paslaugas ir su tuo susijusią naudą.
Vardas: Ieva
Darbo pavadinimas: Aukštojo mokslo finansavimo problemos
Kategorija: Ekonomika
Darbo tipas: Kursinis
Puslapių skaičius: 25 [?]
Kursinio dalykas: Ekonomikos kursinis

Parsisiųsta: 8 kartus.

Archyvo dydis: 232 kB

Bylos pavadinimas: aukstojo_mokslo_finansavimo_problemos.zip

Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį.
Atsiskaitant per banką spauskite: čia.
Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia.

Pranešti apie netikslumus

Su darbu susiję žodžiai: kredito analize, biudzet, finansu samprata, studentu, finansu teisi, banku paskolos, paskolos gražinimas, aukstojo mokslo finansavimas pasaulyje, aukštojo mokslo finansavimas, bankų analizė, finansu ese,s cfkqfjad konspektai referatas aukstojo mokslo finansavimo problemos lmu nvhu qtoijc cqusg=afqjcnfjcsurjmjlkmrme jqdoaraaffvqsig =lh baa qklfngigows q,s cgkqfjajoao konspektai referatas aukstojo mokslo finansavimo problemos sbgyt wrk b at_tvckcqusg=afqjcnfjcsurjmjlkmrme jqdoaraaffvqsig =bgjuyyop irzew jlxea, islaidu analize, paskolos sutarties samprata, paskolos samprata, praktikos ataskaita, vartotoju analize, paskolu samprata, paskola sąvoka, bankroto raida.

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Aukštojo mokslo finansavimo problemos. Kursinis

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama