Vietininko vartojimas buhalterių, finansninkų tematikos tekstuose. Referatas

(Kalbos kultūra. Referatas, 14 puslapių, 26kB)
Darbe esantys žodžiai: Vietininkas vartojamas tik tu daiktavardziu, kuriais ivardijamasis daiktas suvokiamas kaip veiksmo vieta. Darbo tikslas – išanalizuoti literatūrą, susijusią su buhalterijos, finansų, draudimo tematikos tekstais ir išsiaiškinti, kaip plačiai paplitusios vietininko vartojimo klaidos; jas ištaisyti ir paaiškinti. Tema ,,Vietininko vartojimas bankininkų (buhalterinių, finansininkų, draudimo) tematikos tekstuose” yra labai aktuali, kadangi, kaip sako mokytojas Algimantas Urbanavičius: ,,Vietininkas – visų pavojingiausias linksnis, tarsi klaidų čempionas. Jį vartojant klystama dažniausiai“. Vietininkas - yra specifinis linksnis, atšlijęs nuo kitų. Vardininkas iš esmės yra subjekto linksnis, kilmininkas, naudininkas, įnagininkas ir ypač galininkas dažnai reiškia objektą, o vietininkas nei subjekto, nei objekto niekada nereiškia. Savo reikšmėmis jis artimas prieveiksmiams. Kaip ir prieveiksmis, jis dažniausiai eina aplinkybėmis, dažniau - vietos, rečiau - laiko. Taigi lietuvių kalbos vietininkai iš esmės turi tik dvi normines reikšmes: vietos (upėje, lauke, erdvėje...) ir tam tikrų laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių – laiko reikšmę (praeityje, dabartyje, senovėje, vaikystėje, XX amžiuje...). Vietos reikšmės vietininkai yra dažniausi (nuo žodžio vieta šis linksnis ir gavo pavadinimą). Įdomu, kad vietininku reiškiamos vietos atspalviai priklauso ne nuo sakinio veiksmažodžio, su kuriuo sudarytas junginys, o nuo daiktavardžio reikšmės, todėl, tokius vietininkus iliustruojant, net nebūtina pateikti sakinių. Tokie vietininkai gali reikšti įvairų buvimą:
Vardas: Anzela
Darbo pavadinimas: Vietininko vartojimas buhalterių, finansninkų tematikos tekstuose
Kategorija: Kalbos kultūra
Darbo tipas: Referatas
Puslapių skaičius: 14 [?]
Referato dalykas: Kalbos kultūros referatas

---