Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Kalbėjimas, 20 potėmė. Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje?. Konspektas | |||||
Darbe esantys žodžiai: Lietuva nuo seno garsėjo kaip šalis, turinti begalę patriotiškų ir pilietiškai nusiteikusių žmonių. Tai yra išskirtinis mūsų tautos bruožas, kuriuo galime didžiuotis. Juk mūsų šaliai per savo sudėtingą ir kupiną išbandymų istoriją teko patirti labai daug sunkumų. Jei ne pilietiški žmonės, mes turbūt jau seniai būtume išnykę. Pilietiškumas labai akivaizdžiai pastebimas ir Lietuvių literatūroje. Tad šiandien savo kalboje aptarsiu kelis skirtingų epochų kūrinius, kurie tikrai skatina tautiečius išlikti pilietiškais ir mylėti savo tėvynę. Savo kalbą pradėti norėčiau nuo pilietiškumo sąvokos paaiškinimo. Pilietiškumas yra suvokiamas, kaip pareigų atlikimas savo valstybei, tautai. Į pilietiškumo sąvoką įeina vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas ir dora. Būtent šios savybės yra akivaizdžiai pastebimos ir akcentuojamos skirtingų epochų lietuvių literatūroje. Be abejo visi žinome apie pirmąją lietuvišką knygą - Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Tai buvo tarsi pamatas mūsų tautai. Rašytojas joje protėvius skatino išlikti patriotiškais, pilietiškais ir gerbti savo kraštą. Martynas Mažvydas buvo tikri pilietiškai nusiteikęs žmogus. Jam teko išsiskirti su tėvyne tačiau jam liko tikėjimas, kurio jis nebuvo praradęs niekada. Tikėjimas žodžio ir rašto reikalingumu. Jis jautė pareigą atnešti lietuvišką žodį į kiekvieno lietuvio širdį. Ir tą pareigą įvykdė. Iš jo knygų lietuviškai skaityti ir rašyti mokėsi daugybė lietuvių. Jei ne Martyno Mažvydo nuveiktas darbas, galbūt dabar jau nebekalbėtume mūsų protėvių kalba, gal lietuvių tauta gyvuotų tik istoriniuose šaltiniuose, juk kaip yra pasakęs žymus lietuvių veikėjas Mikalojus Daukša, tautos gyvuoja “daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę”. M. Mažvydas parašė pirmąją lietuvišką knygą tais laikais, kai pagrindinės Lietuvoje vartojamos kalbos buvo lotynų ir lenkų, o lietuvių kalba buvo ties užmaršties riba. Ją vartojo beveik vien tik valstiečiai baudžiauninkai, o bajorai ir aukštuomenė ją niekino. Tad už tai, kad egzistuojame kaip lietuviai ir šnekame savo kalba turime būti dėkingi būtent Martynui Mažvydui. Ši istorinė asmenybė yra tarsi Lietuvos pilietiškumo simbolis. Vėlesnėje kūryboje, ypač vyravusioje carizmo politikos laikais, pilietiškumas akcentuotas kaip neatsiejama tautos dalis, įsipareigojimas ir darbas tėvynei. Sunkiuoju okupacijos laikotarpiu apie tikrąjį pilietiškumą pirmiausia priminė V. Kudirka, „Tautiškos giesmės Vardas: Darius Darbo pavadinimas: Kalbėjimas, 20 potėmė. Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? Kategorija: Lietuvių kalba Darbo tipas: Konspektas Puslapių skaičius: 3 [?] Konspekto dalykas: Lietuvių kalbos konspektas Parsisiųsta: 1 kartą.
Archyvo dydis: 16 kB
Bylos pavadinimas: kalbejimas_20_poteme.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: apie knygą, pilietiškumas, literatur, apie knyga, atr istorija. | |||||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
