Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Teisės sociologijos konspektas. Konspektas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Darbe esantys žodžiai: Teisės sociologijos apibūdinimas. 1 tema. Teisės sociologijos samprata ir objektas. Teisės ir sociologijos sąvokos. Teisė kaip teisingumas ir teisė kaip tvarka, jų santykis. Teisė. Teisė kaip teisingumas. Teisė kaip tvarka. Teisių ir pareigų pusiausvyra. Sociologiją. Teisės sociologija. Teisės sociologijos sampratos ir metodologiniai pagrindai. Teisės sociologija. Siauruoju požiūriu. Socialinė valia. Plačiuoju požiūriu teisės sociologija. Pirminiai teisiniai reiškiniai. Plačiuoju teisės sociologijos požiūriu. Metodologija. Išskiriami 4 teisės sociologijos metodologijos pagrindai. Teisės sociologijos objektas. Teisės sociologinio tyrimo metodologija. Teisės sociologinio tyrimo savitumas. Objekto“ subjektyvumą. Subjektyvaus „objekto“. Bet tai tik vienas teisės sociologinio tyrimo savitumo aspektas. Kitas teisės sociologinio tyrimo savitumo aspektas susijęs su jos tyrimų objekto ir tyrimo rezultatų naudojimo specifika. (metodologinis principas). Teisinių dokumentų kokybinė analizė. Teismų praktikos sociologinė analizė. Teisinį dokumentą reikia nagrinėti ne jurisprudencijos, o teisės sociologijos požiūriu. Teisinio dokumento negalima suvokti kaip tikrovės, apie kurią jis praneša, objektyvų ekvivalentą. Loginės analizės objektas yra teismo sprendimai, kurie paskelbiami tei. Pirmasis toks iškreipimas. Antrasis iškreipimas. Šiuos iškreipimus atitaiso teismų praktikos sociologinės analizės. Teismų praktikos analizė grindžiama teismų sprendimų atranka. Bendrosios sociologijos tikslams. Teisės sociologijos tikslams. Su dokumentų turiniu nesusijusi. Su dokumento turiniu susijusi kiekybinė analizė įgyvendinama dviem būdais. Vienarūšių teisinių dokumentų kiekio skaičiavimas. Vienarūšių teisinės informacijos ląstelių skaičiavimas teisiniame dokumente. Jai kyla dvejopa užduotis. Bendroji sociologija labai ištobulino žiniasklaidos, pavyzdžiui. Dalyvaujantis. Nedalyvaujantis stebėjimas. Todėl būtina griežtai laikytis pagrindinio monografinio stebėjimo principo. Taigi monografinio metodo esmė – užfiksuoti tiriamo reiškinio sąveiką su kitais reiškiniais, aplinka, apibrėžti. Pirmojo apklausos skiriamojo bruožo. Antrasis apklausos skiriamasis bruožas. Trečiasis apklausos skiriamasis bruožas. Ketvirtasis apklausos skiriamasis bruožas. Anketinė apklausa. Visi anketos klausimai skirstomi į du pagrindinius tipus. Klausimai apie teisės žinojimą. Klausimai apie faktus. Klausimai apie nuomonę. Kiama atskleisti vertybines nuomones apie įstatymų leidybą, o pati apklausa apima visą visuomenę. Nę. Vientisos anketinės apklausos. Atrankinė anketinė apklausa. Išskiriamos dvi interviu rūšys. Standartizuotu. Nestandartizuotu interviu. Eksperimentas. Išskiriamos dvi eksperimento rūšys. Kontroliuojamas arba laboratorinis eksperimentas. Nekontroliuojamas eksperimentas, arba natūralusis eksperimentas. Jausminimo testai. Mokslinė hipotezė – tai prielaida apie mokslinių sąvokų tarpusavio ryšio pobūdį. Teorinę schemą. Anketos, statistinio dokumento arba kito sociologinio metodo kalba. Remdamasis tyrimo rezultatais, sociologas išveda tam tikras tendencijas ir nustato vieno įvykio priklausomybę nuo kito, pavyzdžiui, teisinio veiksmingumo mažėjimo priklausomybę nuo įstatymų su teisės spragomis daugėjimo. Jimas, išryškėja, kai vis daugiau atskleidžiamas antrasis požymis, pavyzdžiui, įstatymų su teisės spragomis veikimo trūkumai, mokslininkas. Tyrimai. Teorijos. Hipotezės. Teisės sociologijos funkcijos. Pažintinė teisės sociologijos funkcija. Teisinė tikrovė ir jos rūšys. Kodėl teisinės tikrovės pažinimas yra problemiškas? Teisinių reiškinių dalinis priežastingumas. Teisės sociologijos raidos ir struktūros dėsniai. Praktinė teisės sociologijos funkcija. Sociologinė pagalba teisėkūros subjektams. Teisėkūros sociologijos formos. Visuomeninės (viešosios) nuomonės ir teisėkūros santykis. Sociologinė pagalba teisėjams. Pagalbos teisėjams formos. Sociologinė pagalba teisėkūros subjektams ir teismams lietuvoje: esamos situacijos kritinis vertinimas. Teisės sociologijos raidos bruožai. Vokiečių istorinės teisės m-kla. G.gugo. G.puchta. Fr.fon savinji. Savinji. G.gugo. Interesų jurisprudencija. R.jėringas. Anglų empirizmas. Dž.bentamas. H.mainas. H.spenseris. Apibendrintai galime teigti, kad paundo pagrindinės mintys buvo šios. K.levelynas. Dalis. Sociologinio požiūrio į teisę teoriniai pagrindai. Sociologinė teisės samprata. Teisinės sistemos sociologinis apibūdinimas. Socialinės grupės ir teisinės sistemos ryšys.teisinio pliuralizmo samprata. Teisinio pliuralizmo apraiškos ir poteisiniai reiškiniai.teisinės sistemos evoliucija. Teisinė akultūracija ir recepcija. Globalinė teisinė akultūracija europos sąjungoje. Nacionalumo ir universalumo santykis teisėje. Žmogaus teisių globalinės akultūracijos socialinis vaidmuo. Teisės evoliucijos socialinis pagrindas.teisės evoliucijos analitinė samprata. Socialinės tvarkos prigimtis. Socialinės tvarkos savaiminio formavimosi modelis. Socialinės tvarkos atmainų santykis. Teisės evoliucijos socialiniai veiksniai: papročių ir įstatymo, teisės ir ekonomikos, teisės ir politikos, teisės ir teisinio švietimo santykis. Teisės socialinis veikimas. Šiuolaikinėse europos kalbose išskiriamos keturios pagrindinės žodžio „kultūra“ prasmės. Socialinė kontrolė ir asmenybės socializacija teise. Socialinė kontrolė: sąvoka, modelis, funkcijos ir rūšys. Socialinė kontrolė – tai žmonių elgesio socialinės reguliacijos mechanizmas, kuris. Trikdo socialinės sistemos funkcionavimą. Deviacija – tai toks elgesio nukrypimas nuo normos, kurį dauguma visuomenės narių vertina kaip smerktiną ir neleistiną. Socialinės organizacijos veiksena, kuri spaudžia individus ir jų grupes peržengti dorovės ir teisės normų valdžią. Socializacija –. Institucinė teisėtumo apsauga ir rėmimasis teise. Teismų funkcijos. Diskrecija – tai pareigūno arba valstybinės institucijos teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Teisės politika ir teisės veiksmingumas. Teisės politikos samprata. Įstatymų leidybos principai. Realizmo principas. Konstitucinis principas. Teisinės galios subordinacijos principas. Laisvės principas. Priešingų interesų derinimo principas. Bausmių apribojimo principas. Teisės negaliojimo atgaline data principas. Kodifikacijos politikos principai. Kompetencijos principas. Absoliutumo principas. Bendrumo principas. Aiškumo principas. Tęstinumo principas. Teisės socialinių poveikių (padarinių) vertinimo procedūra ir jos įgyvendinimo galimybės. Teisės politikos lietuvoje pagrindinės problemos. Teisės formaliojo veiksmingumo samprata. Teisės veiksmingumas yra teisės normų faktinio poveikio (rezultato) ir teisėkūros subjekto įsivaizduojamo (planuojamo) teisės normų įgyvendinimo rezultato (arba teisės normų paskirties) santykis. Eiliniai visuomenės nariai įstatymo pagrindinių teiginių prasmę dažniausiai įsisąmonina tarpusavyje bendradarbiaudami. Pirmoji pozicija grindžiama prielaida. Pagrindiniai teisės veiksmingumo požiūriai. Teisės neefektyvumo požiūrį. Teisės efektyvumas apibrėžiamas kaip teisėto elgesio ir nuo normos nukrypusio elgesio raiškos dažnumų santykis. Teisės normos efektyvumas beveik visiškai sutapatinamas su jos įgyvendinimo procesu teisės taikymo institucijų veikloje. Teisės socialinio veiksmingumo sąvoka apima ne tik tokių planuotų rezultatų, kurie neprieštarauja pačios teisės socialinei paskirčiai, siekimą, bet ir gavimą tokių šaluti. Rezultatų, kurie nesukelia neigiamų padarinių, nepakerta visuomenės narių tikėjimo pagrindinėmis socialinėmis vertybėmis. Dalis. Specializuoti sociologiniai požiūriai į teisę. Specializuotų sociologinių požiūrių į teisę metodologija. Marksistinė paradigma. Neomarksistinė paradigma. Nemarksistinė konfliktų paradigma. Funkcionalizmo požiūris į teisę. Įkūnija dvi sampratos. Teisė kaip socialinės integracijos mechanizmas. Konsensusas (susitarimas) - vakarietiškos visuomenės socialinės integracijos pagrindas. Moderniosios teisės ir socialinės kaitos ryšys. Socialinės kaitos sampratos: “socialinis pokytis” (l. Friedmanas, j. Ladinskis), “socialinės kaitos lygiai” (j. Grosmanas, m. Grosmanas). Užrašyta teisė gali įgyti potencialo. Jeigu. Ji turi kokį nors ypatingą pagrindą viešpatavimui. Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Marksizmo ir neomarksizmo požiūris į teisę. Konsensuso kritika. Teisės ir prekių formų ryšys. Teisės subjekto sąvoka. Laisvo darbo sistema ir ekonominė prievarta (k. Marksas, j. Pašukanis). Teisės ir ideologijos ryšys. Teisinės ideologijos analizės požiūriai. Teisinė konfliktologija. Teisinio konflikto struktūra ir raida. Teisinio konflikto tipologija. Konflikto pabaiga. Mikrosociologiniai požiūriai į teisę. Teisė kaip socialinio veiksmo pagrindas (m. Vėberis). Teisės socialinio veikimo analizė. Vardas: Lina Darbo pavadinimas: Teisės sociologijos konspektas Kategorija: Teisė Darbo tipas: Konspektas Puslapių skaičius: 94 [?] Konspekto dalykas: Teisės konspektas Parsisiųsta: 2 kartus.
Archyvo dydis: 371 kB
Bylos pavadinimas: teis4s_sociologijos_konspektas.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: anglu ese, viešosios politikos vertinimas, anglu kalba, teisės sociologija. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
