Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Platonas. (2). Aristotelis. Epikūras. ...
(Politologija. Konspektas, 62 psl, 113 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk ...
(Politologija. Konspektas, 56 psl, 210 kB)

GEOGRAFINE PADĖTIS Graikija yra išsidėsčiusi Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio pietuose ir Peloponeso pusiasalyje, kurį nuo žemyninės dalies skiria Korinto kanalas, ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos
(Geografija. Prezentacija, 11 psl, 458 kB)

Florencijos architektūra (F. Bruneleskis), Filipas Bruneleskis: trumpa biografija ir žymiausi kūriniai, Florencijos katedra, Renesanso laikotarpiai, Susiformavimo prielaidos, meno bruožai. Renesansas (pranc. Renaissance, it. Rinascimento – atgimimas). – Europos istorijos laikotarpis (XIV – XVI amžius), kuriam būdingas atsigręžimas į Antiki
(Istorija. Referatas, 9 psl, 728 kB)

Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos Graikijos kolonizacija: XVIIIa.pr.Kr. Priežastys: 1.Dirbamos žemės trūkumas 2.Duonos trūkumas 3. Prekybiniai sumetimai 4. Politiniai nesutarimai tarp polių. Kolonizacija:1. Vidinė- gretimų polių užvaldymas; 2. Išorinė- vakarų kryptis: Italija, Ispanijos pakrantės; Pietų kryptis- Afrika; Rytų kry ...
(Istorija. Konspektas, 6 psl, 14 kB)

Senosios graikų kultūros ypatumai. Graikų architektūros bruožai. Šventyklų tipai. Orderiai. Partenonas. Literatūra. Po Minojos-Mikėnų civilizacijos žlugimo XI a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr. įsivyravo vadinamieji “Tamsieji amžiai”. Gyventojų pagrindą sudarė dvi tautos: dorėnai ir jonėnai. Dorėnai į Peloponesą atkeliavo iš Dalmacijos ap
(Statyba. Referatas, 15 psl, 1951 kB)

Dzeusas – vyriausias Olimpo dievas, žemės ir dangaus valdovas. Dzeusas sukeldavo griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus, jo tradicinis ginklas – žaibai. Jis buvo vadinamas dievų ir žmonių valdovu ir gynėju. Pagal Homerą jis gyveno aukščiausiame Graikijos Olimpo kalne, kur jam pakluso kiti dievai. Iš Olimpo kalno prižiūrėjo žmones, matydamas ir ...
(Lietuvių kalba. Prezentacija, 12 psl, 513 kB)

Ankstyvasis periodas. Sofistai. Antifontas. Trasimachas iš Chalcedono. Kaliklas. Likofronas. Kritijas. Stoikai. Zenonas. II tema. SENOVĖS Romos politinė ir teisinė mintis. Markas Tulijus Ciceronas. Senovės Romos teisininkų mokymas. Ulpianas. Modestinas. Gajus. ŠVENTASIS Tomas Akvinietis. Viduramžių erezijos. Marsilijus Paduvietis. Viduramž
(Teisė. Konspektas, 50 psl, 139 kB)

Įvadas. Tomas akvinietis (biografija). Tomas akvinietis – viduramžių žmogus. Šv. Tomo estetika. Moralės filosofija. Tomizmo kritika. Tomo akviniečio iškelti klausimai. Pirmasis, antrasis, trečiasis, ketvirtasis, penktasis įrodymai. Išvados. Literatūros sąrašas. Norėdami suprasti viduramžius, turime įsivaizduoti visai kitokį pasaulį negu
(Filosofija. Namų darbas, 10 psl, 29 kB)

Įvadas. Darbo objektas – Danijos, graikijos ir Vokietijos viešosios paslaugos verslui. Verslo rėmimo struktūrų apibūdinimai. Inovaciniai centrai (IC). Verslo inkubatoriai (VI). Moksliniai parkai (MP). Technologijos parkai (TP). Viešosios paslaugos europos valstybėse. Danija. Graikija. Vokietija. Literatūra. Darbo aktualumas. Pasaulyje egzi ...
(Vadyba. Referatas, 11 psl, 21 kB)