Augustinas Aurelijus - pokalbiai su savimi Aurelijus Augustinas. Pokalbiai su savimi. Iš lotynų kalbos vertė vaidilė stalioraitytė. Įvadą parašė darius alekna. Įvadas. \"kalbėjausi pats - augustinas su augustinu\". Rašyti apie Augustiną ir jo kurinius visuomet labai sunku, nes apie tai jis pats yra daug ir iškalbingai pasakojęs savo veikaluose, ...
(Filosofija. Esė, 46 psl, 66 kB)

Aurelijus augustinas Augustinas ne tik gyveno greitų bei gilių pertvarų laikais: jis ir pats nuolat keitėsi. Tačiau sunkiausia, nuostabiausia – pamėginti įžvelgti lemtingąsias erdves, kuriuose išoriniai pokyčiai susiliečia su vidiniais. Rašydamas, veikdamas ir įtakodamas nuolat besiplečiantį žmonių ratą, Augustinas paskubino jį supusio pasaulio ...
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 17 kB)

Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv ...
(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)

Valios pastanga ir malonė. Nuopuolio mitas egzistencializme. Savižudybė kaip sielos stiprybė. Savižudybė tai žmogžudystė. Savižudybė tai nusikaltimas. Nuolankumas. Kantrybė. Meilė. Atlaidumas ir mielaširdystė. 6)Kaltė ir atgaila. Laisvė ir kaltė. Krikščioniškoji antropologija kildinama iš prielaidos, kad Dievas sukūrė žmogų laisvą. Laisvas
(Etika. Konspektas, 4 psl, 16 kB)

Politika ir politologija. Politinės minties raida. Sokrato. Platonas. Aristotelis. Ciceronas. Viduramžiai ir Renesanso epocha. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Niccolo Machiavelli. Jean Baudin. Naujieji laikai. Thomas Hobbes. John Locke. Charles Louis Montesquieu. Benthamo. Adamo Smitho. Davido Ricardo. John Stuart Mill. Thomas Jeff ...
(Politologija. Konspektas, 97 psl, 180 kB)

Viduramžiais buvo tik viena filosofija, visa kita buvo draudžiama, atmetama, kritikuojama. Tais laikais pagrindinė mokslo, filosofijos ir religijos paskirtis buvo įtvirtinti tikėjimą, išganyti sielą. Protas ir tikėjimas nebuvo absoliučiai ir griežtai supriešinami, bet tikėjimas buvo skelbiamas aukščiau už žinojimą. Dievas, visa ko pradžia
(Etika. Referatas, 4 psl, 17 kB)