Darbo tikslas Teorinė dalis. Darbo eiga. Išvados. Elektringos dalelės specifiniu krūviu yra vadinamos jos krūvio ir masės santykis. Dalelę, turinčią krūvį q ir judančią greičiu elektriniam lauke, kurio stiprumas, bei magnetiniame lauke, kurio indukcija, veikia Lorenco jėga. Elektronų greitis V prklauso nuo greitinančios įtampos U, prijungt
(Fizika. Konspektas, 6 psl, 18 kB)

1.Ka vad. Atskaitos sistema ? Kokias zinote koordinaciu sistemas ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema. 2.Ka vad poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui 3.Ka vad. Greiciu, pagreiciu ? Kaip nustatomos ju kryptis ? 4.Ka charakterezuoja tangentinis, normalinis pagreiciai ? Kam lygus ju moduliai ? 5
(Fizika. Konspektas, 1 psl, 28 kB)

Plotas. Tūris. Tankis. Svoris. Vidutinis greitis. Darbas. Potencinė energija. Jėgos momentas. Nekiln. skridinys. Slėgis. Archimedo jėga. Kuro degimo šiluma. Virimas. El. srovės stipris. L. Elektrinė varža. Srovės stipris. Įtampa. Varža. Omo dėsnis. Šilumos kiekis. Elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Kintamoji elektros srovė. El. srovės da
(Fizika. Špera, 1 psl, 3 kB)

Pirmasis Niutono dėsnis. Dinamika nagrinėja kūnų sąveikos įtaką jų mechaniniam judėjimui. Klasikinės mechanikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos sąvoka. Judesio kiekis. K=mv . Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Mechaninės sistemos masių centras ir jo judėjinio dėsnis. Vidinės ir išor
(Fizika. Konspektas, 8 psl, 33 kB)

Pirmasis Niutono dėsnis. Dinamika nagrinėja kūnų sąveikos įtaką jų mechaniniam judėjimui. Klasikinės mechanikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos sąvoka. Judesio kiekis. K=mv . Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Mechaninės sistemos masių centras ir jo judėjinio dėsnis. Vidinės ir išor
(Fizika. Konspektas, 8 psl, 32 kB)

Ka vad. Atskaitos sistema ? Kokias zinote koordinaciu sistemas ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema. Atskaitos sistema sudaro koordinaciu sistema susieta su kokiu nors kunu ar kunu grupe ir laikui atskaiciuoti prietaisas – laikrodis. Ka vad poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui ?.Ka vad. Greiciu,
(Fizika. Konspektas, 6 psl, 26 kB)

Medžiagos tankis. Kelias. Laikas. Greitis. Pagreitis. Jėga. Sunkio jėga. Kūno svoris. Mechaninis darbas. Galia. Potencinė energija. Kinetinė energija. Naudingumo koeficientas. Slėgis. Skysčio stulpelio slėgis. Archimedo jėga. Linijinis greitis. Jėgų atstojamoji. Svyravimo periodas. Bangos ilgis. Bangos sklidimo greitis. Garso greitis. Jėgo
(Fizika. Schema, 1 psl, 16 kB)

Kelias. Kūno poslinkiu. Poslinkis. atstumo. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Dažnis. Kampinis greitis. Įcentrinis pagreitis. Inercinė ataskaitos sistema. Neinercinė ataskaitos sistema. Antrasis Niutono dėsnis. Jėga. Deformacija. Tamprumo jėga. Judėjimo kiekis. Nesvarumas. Naudingumo koeficientas. Mechaninė ene
(Fizika. Konspektas, 23 psl, 86 kB)

Kelias. Kūno poslinkiu. Poslinkis. atstumo. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Dažnis. Kampinis greitis. Įcentrinis pagreitis. Inercinė ataskaitos sistema. Neinercinė ataskaitos sistema. Antrasis Niutono dėsnis. Jėga. Deformacija. Tamprumo jėga. Judėjimo kiekis. Nesvarumas. Naudingumo koeficientas. Mechaninė ene
(Fizika. Konspektas, 23 psl, 1061 kB)

Išmokstami klausimai. Išorinis fotoefektas. Elektronų išlaisvinimo darbas. Fotono energija. Išorinio fotoefekto Einšteino lygtis. Teorinė dalis. Elektronų spinduliavimas iš kietųjų kūnų (metalų, puslaidininkių, dielektrikų) ir skysčių, absorbavus jiems elektromagnetinių bangų energiją, vadinamas išoriniu fotoefektu. Metalo atomų valenti
(Fizika. Laboratorinis darbas, 2 psl, 58 kB)

Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. SLENKAMOJO JUDĖJIMO DINAMIKA.Inercinės atskaitos sistemos. Mechaninė energija. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. SUKAMOJO JUDĖJIMO KENEMATIKA
(Fizika. Konspektas, 3 psl, 36 kB)

Darbo užduotis. Susipažinti su elektronografijos metodu ir jo taikymu medžiagos struktūrai tirti. Nustatyti bangų, su elektronais, ilgio priklausomybę nuo greitinančio potencialų skirtumo ua. Iš gautų elektronogramų apskaičiuoti tarpatominių plokštumų konstantas ir sudaryti grafito kristolografinę plokštumą. Teorinė dalis. Elektronografijo
(Fizika. Laboratorinis darbas, 4 psl, 249 kB)

1.Svyravimų klasifikacija. 2.Harmoninis svyravimas. 3.Vienos krypties svyravimų sudėtis. 4.Statmenų svyravimų sudėtis. Lisažu figūros. 6.Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys, rezonansas. 7.Rezonansas. 8.Skersinės ir išilginės bangos. 9.Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. 10.Bangos energija. 11.Bangų interferencij
(Fizika. Špera, 2 psl, 79 kB)

Mechaninė sistema, ją veikiančios jėgos. Sistemą veikiančių jėgų savybės. Sistemos masė, sistemos masių centras. Kūno inercijos momentas centro ar ašies atžvilgiu. Inercijos spindulys. Kūno inercijos momentas Dekarto koordinačių atžvilgiu. Sistemos masių centro teorema. Tvermės dėsnis. Absoliučiųjų (virtualiųjų) poslinkių lygtis. Sistemos
(Mechanika. Konspektas, 9 psl, 396 kB)

1. Statistinis tyrimo metodas. būsenos tikimybė. pasiskirstymo f-ja. vidurkių skaičiavimas. 2. Termodinaminis tyrimo metodas, svarbiausios sąvokos (būsena, termodinaminiai parametrai, procesas, kt). 3. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis, išvedimas. 4. Molekulės laisvės laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. 5. Maksvel
(Fizika. Špera, 2 psl, 30 kB)

Įvadas.pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Energija ir jos rūšys. Pasikeitimo energija formos. Techninė termodinamika kaip mokslas. Termodinaminės sistemos. Termodinaminė būklė ir jos parametrai. Termodinaminis procesas –. Molekulinė – kinetinė dujų teorija. Idealios dujos, jų būsenos lygtis. Realios dujos, jų būsenos lygtis. Dujų mišiniai
(Mechanika. Konspektas, 23 psl, 885 kB)