PMŽK: 104 Lizosomų papildymas fermentais. Intarpas ląstelių jaunystė ir autofagija. PMŽK: 81 Makro ir mikroautofagija. Intarpas lizosomų sutrikimai. Pmžk: 89. Intarpas fagocitozė žmogaus organizme. Lizosomos. Nuo Goldžio komplekso atsiskiria smulkios vakuolės, prikrautos koncentruotų fermentų organinėms molekulėms skaidyti. Jie vadinami rū ...
(Biologija. Konspektas, 6 psl, 12 kB)

Ląstelių savitėjimu arba ląstelių diferenciacija. Specializuojantis ląstelės įgyti požymiai (sandaros ypatumai, gebėjimas sintetinti tam tikras medžiagas, reaguoti į tam tikrus hormonus) vadinami savastimi. Schema. Susirangiusi DNR su pažymėtais genais, parodyti du savitėjimo variantai, kur genai jungikliai įjungia skirtingus genų rinkiniu
(Biologija. Konspektas, 16 psl, 22 kB)

44) M-cholino blokatoriai (atropino grupė). Klasifikacija ir farmakokinetika. Atropino farmakokinetika. Atropinas. Kitų muskarininių blokatorių farmakokinetika. Atropinas. Veikimo mechanizmas. Muskarininiai blokatoriai veikia kaip konkurenciniai farmakologiniai antagonistai. Poveikis. Periferinis. CNS. Klinikinis panaudojimas. CNS. Akis. B
(Medicina. Konspektas, 6 psl, 10 kB)

Magnetinio rezonanso samprata. Apibrėžimas. Tiriamos srities vaizdo sukūrimas. Kontrastinės medžiagos paskirtis. Magnetinio rezonanso procedūra. Pasiruošimas procedūrai. Tyrimo eiga. Jausmas tyrimo metu. Magnetinio rezonanso principas bei techninės savybės. Mrt sudėtinės dalys. Mr tipai. Diagnozuojamos ligos. Magnetinio rezonanso privaluma
(Medicina. Referatas, 14 psl, 1111 kB)

Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Neurotransmiteriai. Maistinių medžiagų įtaka nuotaikai. Angliavandeniai. Molekulinis mechanizmas. Baltymai. Molekulinis mechanizmas. Riebalai. Išskirtinai nuotaiką bei savijautą įtakojančios maisto medžiagos. Kava. Kiaušiniai. Folio rūgšties turintys produktai. Alkoholis. Šokoladas. Bananai. Mėlynes, spanguolės ...
(Medicina. Referatas, 11 psl, 30 kB)

Intarpas atp. Ląstelėse energija išsiskiria citozolyje glikolizės ir mitochondrijose deguoninio skaidymo metu. Tuo tarpu energiją ląstelėje vartoja visi ląstelės organoidai. Kaip energija iš gavybos vietos patenka į vartojimo vietą? Ją pernešančios medžiagos vadinamos energijos nešikliais. Daugiausia energijos ląstelėse perneša ribonukleoz
(Biologija. Konspektas, 3 psl, 9 kB)

Pagal agregatinę būseną tirpalai skirstomi. Skystieji. Kietieji. Dujiniai. Pagal medžiagos dalelių dydį skirstomi. Tikrieji. Koloidiniai. Sjt. Tam, kad susidarytų tirpalas sąveikos jėgos tarp tirpiklio molekulių (t-t), tirpinamos medžiagos molekulių (m-m) ir tirpiklio ir tirpinamos medžiagos molekulių (t-m) turi būti artimos. Principas -”p ...
(Chemija. Prezentacija, 32 psl, 472 kB)

Membraniniais fosfolipidais. 2-1. 2-2. Bilipidinėmis membranomis. Storis maždaug 6-9 nm. Skysta ir lanksti. Uždara. Gerai praleidžia vandenį. Pralaidi lipiduose tirpioms medžiagoms. Nepralaidi vandenyje tirpioms medžiagoms. Vandenyje tirpios medžiagos yra polinės, todėl pro membranas praeina sunkiai. Net tokie maži jonai kaip, ir labai sun
(Biologija. Konspektas, 9 psl, 13 kB)

Intarpas "degalai" mitochondrijoms. Intarpas mitochondrijos, trąšos ir amino rūgščių perteklius. Dezamininimo bendra formulė ir pavyzdys su alaninu GST-B3: 71. Intarpas mitochondrijos ir riebalai. Intarpas bakterijos mitochondrijų neturi, bet. Lob2: 536. Intarpas mitochondrijų membraniniai nešikliai. Intarpas jonoforai. Intarpas rudasis ri
(Biologija. Konspektas, 16 psl, 21 kB)

Įvadas. Nanotechnologijos istorija. Nanotechnologija–“mokslas miniatiūroje”. Ar nanotechnologija saugi? Išvados. Naudota literatūra. Nanotechnologijos yra tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) bei jų prit
(Aplinka. Referatas, 14 psl, 86 kB)