Savo kalbą norėčiau pradėti žymaus Vokietijos rašytojo Ernsto Moriso Arnto žodžiais: „Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ Šiuos žodžius širdyje turėtų nešioti kiekvienas žmogus, nesvarbu kokiai tau
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 5 psl, 5 kB)

Savo kalbą norėčiau pradėti labai pamokančiais ir teisingais Mikalojaus Daukšos žodžiais: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę“ Taigi kalba yra didžiausias t
(Lietuvių kalba. Konspektas, 2 psl, 6 kB)