Justinas Marcinkevičius ( Just. Marcinkevičius) – XX a. Antrosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas. Jo poezijos centre – Lietuva, lietuvių kalba, gamta ir visos su šiomis sąvokomis susijusios vertybės. Ypatinga vietą jo kūryboje užima draminė triologija: „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Salomėja Nėris – XX a. pirmosios pusės lietu
(Lietuvių kalba. Špera, 1 psl, 13 kB)

Jonas Basanavičius (1851m.  lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius,  Vilkaviškio apskritis – 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje.) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Pirmuosius laisvės vilties spindulius J.Basanavičius pradėj
(Lietuvių kalba. Prezentacija, 8 psl, 82 kB)

Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradici
(Kalbos kultūra. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)

Kalba- lingvistinių ženklų sistema. Svarbiausia kalbos paskirtis- būti žmonių bendravimo priemone, atlikti komunikacinę funkciją. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė (estetinė funkcija), tautos savimonės, tautos vertybių- būdo, papročių, mąstymo išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija (reprez
(Psichologija. Referatas, 12 psl, 19 kB)

Įvadas. Kas mūsų tautai yra kalba? Lietuvių kalbos – kaip valstybinės – prestižiškumas. Ar įmanoma išsaugoti lietuvių kalbą? Išvados. Naudota literatūra. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą. Tokiais žodžiais kalbėjo
(Lietuvių kalba. Referatas, 8 psl, 67 kB)

Mokyklos psichologo darbo objektas, uždaviniai ir turinys. Laukimai MP atžvilgiu. Mokslinis. Taikomasis-kaip psichologinio proceso aptarnavimas. Praktinis. Adaptacijos periodas. Pagrindinės mokyklos psichologo darbo kryptys bei jų prioritetų klausimai. Profilaktinio darbo krypties mokyklos psichologo darbe problemos ir turinys. Psichologin
(Psichologija. Špera, 15 psl, 37 kB)

Pedagogika-mokslas ir menas. Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duom apie mokinį panaudojim ugdant. Mokymo procesas, jo esmė etapai. Svarbiausios savokos. Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mok sudominimo būdai. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinio mokymo formos, projektų ir kt metodai. Pokalbis - mokymo metodas. Jo rūšys ta
(Pedagogika. Špera, 3 psl, 27 kB)

Bendroji psichologija. Psichikos samprata. Ontogenetinė psichikos raida. Pažinimo psichologija. Dėmesys, jo funkcijos. Suvokimas. Atmintis. Mąstymas. Vaizduotė. Emocijų išraiška. Motyvacijos samprata, motyvų rūšys. Motyvų rūšys. Asmenybės psichologija. Asmenybės struktūra. Socialiniai vaidmenys bendravime. Statusų hierarchija grupėje. Psic
(Psichologija. Konspektas, 20 psl, 77 kB)

Psichologijos mokslo priešistorė. Poreikių hierarchija. Savimonė. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Motyvacija. Aš - vaizdo apibudinimas. Psichologijos. Motyvų esmė ir funkcijos. Aš-vaizdo vystymasis. Psichologijos mokslo samprata. Įsisamoninti ir neįsisąmoninti motyvai. Savęs vertinimo turinys. Jutimo sistemos. receptoriais. Pojūčių rūš
(Psichologija. Konspektas, 16 psl, 67 kB)

Soc. Psich. Mokslo dalykas, mokslo tyrimo metodai. Soc. Mąstymas. Soc. Įtaka. Soc. Santykiai. Soc. Įtaka ir soc. Santykiai reiškiasi soc. Elgesiu. Elgesys. Mokslinės soc. Psich. Teiginiai. Soc. Psich. Tiria. Soc. Psich. Nesiekia. Soc. Psich. Padeda. Soc. Psich. Tikslai. Soc. Psich. Teorinė reikšmė. Soc. Psich. Praktinė reikšmė. Soc. Psich.
(Psichologija. Konspektas, 9 psl, 19 kB)