V. Žulkaus požiūrį į valstybingumo vakarų baltų gentyse problematiką, formavo archeologiniai tyrinėjimai, istorijos šaltiniai bei iki jo paskelbtos publikacijos apie baltų valstybių valstybingumo problematiką (Volkaitės-Kulikauskienės, Alseikaitės – Gimbutienės ir kt.) Savo publikacijoje „Baltų visuomenė ankstyvaisiais viduramžiais“V. Žulk
(Istorija. Referatas, 2 psl, 9 kB)

Viduramžiais buvo tik viena filosofija, visa kita buvo draudžiama, atmetama, kritikuojama. Tais laikais pagrindinė mokslo, filosofijos ir religijos paskirtis buvo įtvirtinti tikėjimą, išganyti sielą. Protas ir tikėjimas nebuvo absoliučiai ir griežtai supriešinami, bet tikėjimas buvo skelbiamas aukščiau už žinojimą. Dievas, visa ko pradžia
(Etika. Referatas, 4 psl, 17 kB)

Istorijos mokslo apibūdinimas. Istorijos rašymas senovės pasaulyje. Krikščioniškasis istorijos mokslas viduramžiais. Renesanso epochos istorijos mokslas italijoje ir prancūzijoje. Istorijos mokslas apšvietos epochoje prancūzijoje. Volteras, š. Monteskje. Apšvietos epochos istorijos mokslas didžiojoje britanijoje. D. Hjumas, v. Robertsonas,
(Istorija. Konspektas, 27 psl, 65 kB)

Tiriamosios temos pagrindimas. Darbo naujumas, aktualumas. Pasirinkau šią temą, nes Vytautas didysis vienas garsiausių valdovų Lietuvos istorijoje, valdęs XIVa. pab. – XVa. pr. išplėtęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribas net iki Juodosios jūros. Vieni istorikai Vytautą vertina ir teigia, kad jo reikšmė Lietuvai buvo itin didelė, kit
(Istorija. Referatas, 26 psl, 337 kB)