Edukologija (2 psl). Edukologijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Uždaviniai. Įvardinti kas yra reinkarnacija. Susipažinti su trimis pagrindiniais reinkarnacijos principais, ir platesnis susipažinimas su trečiuoju vadinamuoju „karmos“ principu. Išsiaiškinti kaip karma suprantama budizme. Aprašyti kas yra karma. Aprašyti prisikėlimą pagal krikščionybę ir reinkarnacijų doktriną. Metodai. Religinių vadovėlių analizė. Metodinių tekstų analizė. Darbas paskaitų metu. Reinkarnaciją tikėjo antikos graikai, platonas rėmėsi šia teorija savo sielos nemirtingumo koncepcijoje. “kas žino ar gyvenimas nėra mirtis, o mirtis – gyvenimas?” (platonas “georgijus”). Platonas – idealistinės filosofijos europoje pradininkas. Giliamintėje jo sistemoje graikų filosofiniai apmąstymai pasiekė, ko gero, nepraaugtas aukštumas. Jis sukūrė visą apimančią būties sistemą “mokymą apie idėjas”. Atskyręs du pasaulius – idėjų ir realų daiktų pasaulį, ir atskleisdamas idėjų pasaulį žmogaus sąmonėje, teigia, kad aukštesniojoje dieviškoje sąmonėje glūdi visos būties idėjos. Pasaulis – tai dieviškojo proto amžinų idėjų harmonija. Žmogus, kaip aukščiausia gyvybės forma, sujungia savyje protą ir idėjas su kūniškaisiais reiškiniais ir kartu su pasauliu nuolat kinta, pereidami iš vienos būties formos į kitą.

Kaučingas Lietuvoje, esmė ir reikšmė

Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kaučingo esmė. Kaučerio apibrėžimas. Verslo kaučingas. Gyvenimo kaučingas. Kaučingo praktinė nauda. Išvados. Klausimai ir užduotys. Naudoti šaltiniai. Parašyti išsamų darbą apie kaučingą, yra gana sudėtinga, kadangi Lietuvoje tai nauja veikla, nėra literatūros, išsamių tyrimų ar studijų šia tema. Iki šiol diskutuojama ir dėl termino – ugdomasis vadovavimas ar kaučingas? Parašyti mokslinį darbą šia tema – taip pat sudėtinga, nes kaučingas dar neįvardintas kaip mokslas, tačiau apie mokslinį statusą jau diskutuojama, nors tyrimo objektas labai abstraktus - mąstymas. Kaip ir filosofijoje.

Krepšinio raida Lietuvoje

Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Krepšinio atsiradimas. Apibūdinimas ir charakteristika. Lietuvos krepšinio istorija. Tautinis olimpiados krepšinis. Lietuvos rinktinė. Klubinis krepšinis. Krepšinis lietuvio gyvenime. Išvados. Literatūros sąrašas. Populiari sporto šaka, o tokia Lietuvoje yra krepšinis, visuomet atlieka svarbias socialines funkcijas: didina savo šalies prestižą, autoritetą (varžybų rezultatais ) ir auklėja bei ugdo vaikus. Šiame referate yra aprašoma krepšinio raida Lietuvoje. Krepšino kelias į populiarumą buvo labai sunkus, buvo visko ir praradimų, ir grūdinimosi, ir tvirtėjimo, ir išbandymų, ir laimėjimų ir pralaimėjimų. Kiekvienais metais krepšinis tobulėjo ir pritraukė daugybė jaunų talentingų jaunuolių. Krepšinis Lietuvoje pradeda sparčiai plisti ir tobulėti, bet su kiekvienu skaudesniu pralaimėjimu jis tampa ne toks įdomus ir populiarus, tačiau vienas įvykis pakeičia viską. Krepšinis vėl populiarus. Pradedamos rengti tarpvalstybinės rungtynės, vyrų ir moterų Europos čempionatai, kuriuose labai pasižymėjo lietuvių komandos. Didelę įtaką Lietuvos krepšiniui davė iš JAV atvykę lietuviai, kurie ir toliau populiarino krepšinį. Referate pateikiamos įvairių garsių žmonių, tokių kaip Algirdo Brazausko, Justino Marcinkevičiaus, Donato Banionio, Eduardo Kaniavos, mintys apie krepšinį, jo naudą. Šio referato tikslas supažindinti studentus su Lietuvos krepšiniu, jo plėtra, tobulėjimu, laimėjimais, pralaimėjimais. Siekiama parodyti, kad krepšinio kelias Lietuvoje buvo sunkus, tačiau jis išliko ir tapo pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje.

Kritinis mąstymas

Lapų skaičius: 13
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Mąstymas – tai procesas, kuriuo pažįstame pasaulį, jo dėka įvairiems potyriams suteikiame sąvokų pavidalą. Mąstymo dėka žmogus gali pažinti, apmąstyti, įvertinti įvairius galimus ir negalimus įvykius,veiksmus, pasirinkti veiklos pobūdį, kryptį neeikvodamas fizinių resursų. Kritinis (remiantis Tarptautinių žodžių žodynu, 2002, p.127) - susijęs su kritika, nagrinėjantis, ką nors vertinantis, iškeliantis klaidas bei trūkumus. Kritinis mąstymas nėra tik visko neigimas, ,,kritikavimas“. Kritinis mąstymas – tai individualus, savarankiškas mąstymo procesas, kai pradinė informacija yra tik atspirtis tolesnėms idėjoms plėtoti ir pažinti. Tai klausimų kėlimas ir argumentuotų atsakymų ieškojimas. Kritinis mąstymas - tai sudėtingas procesas, nukreiptas į naujos informacijos, idėjų priėmimą, analizę, vertinimą, galutinio rezultato siekimą.

Kūdikystė iki vienerių metų

Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Pažintinė raida. Pažintinė. Psichosocialinė. Sensomotorinio intelekto stadija. Sensomotorinė stadija. Fazė iki 1 mėn. Fazė 1-4 mėn. Fazė 4-8 mėn. Fazė 8-12 mėn. V fazė 12-18 mėn. VI fazė 18-24 mėn. Kalbos raida. Emocijos ir asmenybė. Bendrojo imprintingo. Specifiškesnio imprintingo. Vaiko priežiūra. Literatūra. Vaikai ateina į šį pasaulį, nieko apie jį nežinodami. Tačiau greitai išryškėja įgimti refleksai, jutimai, įgimtas smalsumas. Jau vienerių metų vaikas yra susipažinęs su daugybe jo aplinkoje esančių daiktų. Jis žino, kad vieni objektai yra valgomi, kiti – kelia triukšmą, vienus malonu liesti, o prie kitų priartėti pavojinga, nes sukelia skausmą. Vaikas taip pat žino, kad vieni žmonės yra artimi, o kiti – svetimi ir ima jų vengti. Be to, vaikas jau turi ir įvairios veiklos patirtį: žino, kad žaisti smėlio dėžėje smagu, o eiti pas gydytoją – nemalonu. Vienerių metų vaikas jau moka bendrauti, apie savo norus ir jausmus pranešti kitiems gestais, garsais, pavieniais žodžiais.

Neįgalių asmenų integracija Lietuvoje ir Švedijoje

Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Tikslas: Palyginti neįgalių asmenų integraciją Lietuvoje ir Švedijoje. Uždaviniai. 1. Apžvelgti mokslininkų mintis apie negalės ir integracijos sampratą. 2. Pristatyti Švedijos ir Lietuvos švietimo sistemas. 3. Palyginti neįgaliųjų ugdymo procesus šiandieninėje Lietuvoje ir Švedijoje. 4. Pateikti išvadas. Turinys. 1. Negalės ir integracijos samprata mokslininkų akimis. 2. Švedijos ir Lietuvos švietimo sistemos. 3. Neįgaliųjų ugdymas šiandieninėje Lietuvoje ir Švedijoje. 4. Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas Europos šalių kontekste. 5. Išvados. Sąvokos. Žmogus su negale – apibūdinamas kaip asmuo, kuris dėl įgimtos ar įgytos fizinės ar protinės negalės iš dalies arba visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio arba socialinio gyvenimo, atlikti savo pareigų bei naudotis teisėmis, kurias suteikia įstatymai. Negalė – tai bet koks sutrikimas, sindromas, liga, trauma ar pakenkimas, kuris atima, sumažina arba apriboja asmens galimybę užsiimti kasdiene veikla ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu. Sutrikusi raida, vystymosi sutrikimas – taikoma vaikams, turintiems psichomotorinio ir emocinio vystymosi sutrikimų, pvz., protinis atsilikimas, Vaikų cerebrinis paralyžius ir autizmo sutrikimai. Pabrėžtina, jog tai ne ligos, o būklės arba ypatumai, juos reikia ne gydyti medicinos būdais, o vykdyti ugdymo ir reabilitacijos programas. Sutrikusio intelekto asmenys – vaikai ar suaugę, turintys skirtingo laipsnio protinę negalę. Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) – terminas, naudojamas specialiajame ugdyme, pabrėžiant, jog visi vaikai su negale turi ne tik visiems bendrų, bet ir išskirtinių, specifinių poreikių.

Pastebėtas atvejis mokyklos įstaigoje

Lapų skaičius: 2
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Atvejis. Šitą atvejį pastebėjau mokyklos įstaigoje, kai stebėjau pamoką. Ši situacija man pirma kartą buvo regima. Taigi pastebėjau, kad mokytoja priminė, kas nebuvo praėjusiose pamokose, nes šie vaikai sirgo. Tai ji pradėjo klausinėti namų darbų, kurie buvo užduoti praėjusioje pamokoje, tų vaikų, kurie sirgo, nors klasėje buvo vienas vaikas, kuris kėlė ranką ir norėjo pasakyti atsakymus, gal netgi padėti, tiems mokiniams, kurie sirgo ir negalėjo padaryti šitų namų darbų. Gal jie blogai jautėsi, ar nesuprato šių namų darbų ir negalėjo jų atlikti, nes visgi jie tomis dienomis sirgo. Taigi aš .

Pozityviosios socializacijos veiksniai

Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pozityviosios socializacijos samprata. Socializacija ir bendruomenė. Šeima , kaip vienas iš pozityviosios socializacijos veiksnių. Mokykla – pozityvios socializacijos skleidėja. Socialinė pedagogika ir socialinis pedagogas. Išvados. Literatūra. Paprastai suvokiama, jog bendruomenė sudaryta iš tam tikro skaičiaus individų, kurie turi ką nors bendra – bendrą kalbą, bendrai ką nors kuria: naciją, instituciją. Vienas svarbiausių bendruomenę apibūdinančių bruožų yra jos narių gyvenamoji vieta, kur bendruomenės nariai gali dažnai bendrauti. Kaip tik gyvenamojoje vietoje kyla buitinių, socialinių ir ekonominių reikmių visuma, kuri paprastai sėkmingai sprendžiama susitelkus bendruomenės nariams. Iškilus problemoms bendruomenėje, jos narių susitelkimas yra ypač svarbus, nes aplinka, kurioje gyvena bendruomenė, jos pačios kuriama. Bendruomenės kuriama aplinka ypač svarbi jauniems žmonėms. Bendruomenė ir bendruomeniškumo aplinka būtina kaip socializacinio atsiskleidimo sąlyga ir problemos sprendimo reguliacinis veiksnys. Socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas: išmokdamas visuomenės normų, dėsnių ir gyvenimo būdo, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija ir visuomenės komunikacijos priemonės (Kvieskienė, 2005). Nuo XX amžiaus vidurio socializacijos sąvoka vis dažniau vartojama socialinių mokslų studijose. Analizuojant patį socializacijos procesą, ieškant jos esminių dėmenų ir struktūrinių pagrindų, pirmiausia tenka suvokti socializacijos ryšį su žmogaus socialine raida, kuri suprantama kaip procesas, plečiantis žmonių pasirinkimo galimybes. Kitaip sakant, socializacija yra procesas, kurio metu asmuo išsiugdo įgūdžius ir įgyja žinių, kaip elgtis ir suprasti visuomenę, kurioje gyvena, sužino įvairių elgesio taisyklių, visuomenės nuostatas ir vertybes, kurias pripažįsta ši visuomenė, išmoksta iš visuomenės laikytis šių socialinių taisyklių, kurios reikšmingos kiekvienam žmogui. Socializacija, prasidėjusi šeimoje ir kitose socialinėse grupėse, institucijose, kiekvieną individą integruoja į visuomenę skirtingai ir sudaro galimybes kurti savo individualius bruožus ir vertybes. Socializacija nagrinėja ryšius tarp individo ir visuomenės. Individo socializacijos procesus visuomenėje veikia ir juos nukreipia įvairūs žmonės ir socialinės struktūros. Jie dažnai yra vadinami pozityviais socializacijos veiksniais. Tai – šeima, mokykla, auklėjimo institutai, draugai ir bendraamžiai, žiniasklaida, mikrosociumas, religinės organizacijos, darbovietė. Pozityvioji socializacija yra visų visuomenės institucijų funkcija.

Prostitucija

Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Prostitucija ir prostitutė. Seniausia pasaulio profesija. Prostitucijos legalizavimas: ,,už“ ir ,,prieš“. Visuomenės požiūris į prostituciją. Užsienio mokslininkų požiūris į prostitucijos legalizavimą. Motyvacija užsiimti prostitucija. Prostitucija lietuvoje. Prostitucija ir nusikalstamas pasaulis. Nepilnamečių prostitucija. Vaikų prostitucijos priežastys. Vaikų prostitucijos ypatumai. Išvada. Literatūra. Prostitucija (lot. prostituere – „išstatyti apžiūrai, įvertinimui“, dažnai su neigiamu atspalviu) – sekso paslaugų (dažniausiai – oralinio sekso, vaginalinio sekso ir analinio sekso) teikimas už atlygį. Prostitucija siekiama pasiekti ne lytinį pasitenkinimą, bet uždirbti pinigų pragyvenimui. Nuo kitų sekso industrijos dalyvių, kurie gauna atlygį už seksą (pvz., pornografinių filmų aktoriai ir aktorės), prostitutės skiriasi tuo, kad už seksą moka būtent tas su kuriuo yra turimi seksualiniai santykiai, o ne trečioji šalis (pvz., pornografinio filmo prodiuseris). Prostitucija yra suprantama įvairiai. Anot vokiečių mokslininko I. Bloch, prostitucija – tam tikrų nesantuokinių santykių forma, išsiskirianti tuo, kad asmenys, prekiaujantys savo kūnu, viešai atsiduoda dideliam žmonių skaičiui dažnai neatsirenkant kam; rečiau – be atlygio; daugeliu atveju pardavinėja savo kūną, norėdami patirti malonumą.

Rekomendacijos kursiniam darbui

Lapų skaičius: 31
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Kursinio darbo temas ar dominančias sritis studentai renkasi iš pateikto temų sąrašo. Pasirinktos kursinių darbų temos gali būti susijusios su: atliktais stebėjimais praktikos ar kitos socialinės kultūrinės veiklos metu; analizuotoje literatūroje keltomis idėjomis; įgytos patirties studijų metais refleksija; galimomis profesinės karjeros perspektyvomis; praktine profesine veikla. Kursinio darbo temos formuluotė turi būti suderinta, patikslinta ar pakoreguota bendradarbiaujant su paskirtu kursinio darbo vadovu (juos žinosite apie lapkričio 25 d.). Kursinio darbo vadovas skiriamas katedros administracijos nuožiūra.

« Pradžia Ankstesnis123Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama