Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 18 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: 2000m. Lietuvoje kompiuterių priskaičiuojama daugiau kaip ketvirtis milijono. Per metus mūsų šalyje nuperkama 30-40 tūkstančių kompiuterių. Pusė milijono Lietuvos gyventojų didelę dalį praleidžia prie kompiuterių (mokyklose, įstaigose ar namuose) Todėl verta pagalvoti apie kompiuterio įtaką žmogaus sveikatai, mokytis dirbti su kompiuteriu nekenkiant sau. Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir pri-vačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos.
| |
T130B124 trimatė kompiuterinė vizualizacija Lapų skaičius: 13 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. 1 rastrinė grafika. Rezoliucija. Bitmap’inis vaizdas redaktoriuje. 2 vektorinė grafika. Pikseliai. Redagavimo vektorinės grafikos. Standartai. Programos. Vektorių operacijos. 3 d modeliavimas. Vektorinių formatai. 4 skirtumai tarp 2d ir 3d. D ir 3d grafika. D kompiuterinė grafika. D kompiuterinė grafika. Išvados. 5 praktinė užduotis. Įvadas. Norint išmokt gerai dirbti su 3d vizualizatoriumi,3 ds max‘u reikia geriau susipažinti su jo veikimo principais.reikia pasinagrinėti vektorinę ir rastrinę, kitaip žinoma,kaip taškinė, grafika. 3 ds max‘as naudoja vektorinę grafika, tačiau gali perteikti atvaizdus ir taškine grafika.vektorinė grafika - atskirų objektų vaizdavimas atkarpomis nurodant jų kryptį ir ilgį (vektoriais).taip dažniausiai vaizduojamos geometrinės figūros, pavyzdžiui, linijos, daugiakampiai, ovalai.vektorinės grafikos privalumas palyginti su taškine grafika yra tas, kad vektorinės grafikos objektai nepriklauso nuo skiraimos gebos, todėl jų kokybė nepriklauso nuo mastelio (galima drąsiai didinti arba kitaip transformuoti). Tačiau vektorine grafika sunku atvaizduoti smulkias vaizdo detales.
| |
Taikomoji diskrečioji matematika Lapų skaičius: 7 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Taikomosios diskrečios. Matematikos turinys. Uždavinio sąlyga ir aprašymas. Algoritmo aprašymas. Programos tekstas. Rezultatų pavyzdžiai. Literatūra. Uždavinio sąlyga ir aprašymas. Uždavinio sąlyga: duotas orgrafas. Rasti jame stipraus jungumo komponentes. Uždavinio aprašymas: reikia iš orentuotojo grafo viršūnių aibės išskirti poaibius, kurie yra stipraus jungumo komponentės t.y. Iš kiekvienos viršūnės galima nueiti į likusias komponentės viršūnes ir gryžti iš jų. Viena viršūnė gali priklausyti tik vienai stipraus jungumo komponentei. Jeigu turim virršūnę iš kurios negalima nueiti į jokią kitą, tai ji irgi yra stipraus jungumo komponentė. Algoritmo aprašymas. Šį stipraus jungumo komponenčių radimo algoritmą orgrafe sugalvojau pats. Jis remiasi paieškos gilyn orentuotame grafe metodu. Jo veikimo principas toks. Iš grafo viršūnių aibės pašalinamos viršūnės, iš kurių negalim nueiti į jokią kitą. Prieš tai jas įrašome į jungiųjų komponenčių masyvą, nes jos yra stipraus jungumo komponentės. Toliau apdorojam likusias viršūnes.remiantis paieška gilyn tikriname ar iš nagrinėjamos viršūnės galima nueiti į likusias ir iš jų atgal į nagrinėjamą, jeigu taip, tai turme jungiają komponentę, kurią sudaro šios viršūnės. Jas irgi įrašome į jungiųjų komponenčių masyvą. Toliau analogiškai nagrinėjamos viršūnės į kurias nepavyko patekti iš nagrinėjamos višūnės ir gryžti atgal. Matome, kad 2 veiksmas kartosis tiek kartų, kiek jungiųjų komponenčių bus orgrafe, todėl galime panaudoti rekursiją. Algoritmas(c++ kalba). For(int i=0;i
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Taikomoji programinė įranga. Operacinės sistemos valdo kompiuterio darbą. Bet jos suteikia tik bendrąsias kompiuterio valdymo paslaugas, kurių nepakanka praktiniams uždaviniams spręsti. Taigi dar reikia ir kitokių priemonių taikomųjų programų konkrečioms vartotojo užduotims vykdyti. Dažniausiai naudojamos šios taikomųjų programų sistemos (paketai). Duomenų bazių valdymo sistemos. Automatizuoto projektavimo įranga. Maketavimo sistemos. Integruotos sistemos. Toliau aptarsime plačiausiai naudojamas taikomosios programinės įrangos grupes. Tekstų ruošimo įranga, kaip rodo pavadinimas, skirta ruošti įvairiems dokumentams. Ji gerokai praplėtė vartotojo galimybes kurti ir redaguoti tekstus. Ja naudojantis, lengva įterpti, panaikinti, perkelti į kitą dokumento vietą ne tik atskirus žodžius, bet ir sakinius, pastraipas. Taip pat nesunkiai galima keisti paraščių plotį, puslapio dydį ir kt. Visos redagavimo bei puslapio formavimo operacijos atliekamos matant tekstą kompiuterio ekrane. Prieš spausdinant popieriuje, galima ekrane pamatyti būsimą puslapio vaizdą. Apskritai tekstų ruošimas yra visiems žinomas procesas. Šimtus metų žmonės tuo užsiima, ir visi suprantame, kad paruošti gerą tekstą ir pateikti gražiai suformuotą dokumentą nėra paprasta. Ypač jei pagrindinis įrankis yra rašiklis ar spausdinimo mašinėlė. Parašius simbolį ar žodį neteisingai, reikėtų vėl viską perrašyti. Kitaip yra naudojantis kompiuteriu, kuriame turime tekstų ruošimo įrangą. Renkant tekstą kompiuteriu, spaudžiamas reikiamas klavišas, o atitinkamas simbolis elektroniniu būdu išsaugomas (užrašomas) pagrindinėje atmintyje ir spausdinamas tik kompiuterio ekrane (dar sakoma, kad jis išvedamas į ekraną). Elektroniniu būdu saugomais simboliais galima manipuliuoti įvairiausiais būdais, kurie numatyti tekstų ruošimo įrangoje. Taisant klaidas kurioje nors dalyje, visas kitas tekstas išlieka nepakitęs, spausdinamas tik suredaguotas...
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: TcpIP protokolo derinimas. Darbo tikslas. Sujungti kompiuterius į bendrą tinklą naudojant tinklo paskisrtytoją. Nustatyti kompiuteriu ip adresus, priskirti ip adresams pavadinimą, sukurti indeksini failą. Nustatome kompiuterio ip adresą. My network places – properties – local area connection – properties - internet protocol (tcp/ip) – properties. Nustatome ip adresą. Sujungemia kompiuteri su bendru tinklo paskirstytoju. Jame yra atvesti ir sujungti septyni tinklo laidai. Pašariname katalogą savo kompiuteryje. Sukureme nauja kataloga ir suteikeme jam prieigos teises everyone ir suteikeme pilną kontrolę.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Magistralių istorija. Vietinė magistralė. Vedantieji. Tiksliniai. Post. Reset, ctrl+alt+del. 16 bičiai procesoriai. Atminties organizavimas. Stekas Flags. Įvesti/išvestis. Trūkiai. Programiniame trūkyje. Vidiniai trūkiai. Aparatiniai trūkiai. Maskuojami. Nemaskuojami. Protected režimas. Operando suradimas. 32 bičiai procesoriai. Lentelė. Paslaugų primityvai. Osi bazinis modelis. Tcp/ip bazinis modelis. Atm bazinis modelis. Tinklų standartizavimas. Internetas. Kanalinis lygis. Paslaugos, teikiamos tinkliniam lygiui. Klaidų suradimas ir taisymas. Kanalinio lygio protokolų pavyzdžiai. Slankiojančiojo lango protokolai. Kanalinis lygis internete. Tinklinis lygis. Tinklinis lygis internete. Ip protokolas. Ip adresai. Interneto valdymo pranešimų protokolas. Adreso nustatymo protokolas (address resolution protocol). Transliacija internete. Cidr -classless inter domain routing. Transportinis lygis. Transportiniai protokolai internete. Taikomasis lygis. Dns - domain name system. Mime - multipurpose internet mail extensions. Usenet naujienos.
| |
Lapų skaičius: 99 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: I. Bendrieji informatikos klausimai 5 ii. Trumpai apie kompiuterių programinę įrangą. 6 paskalio programų apdorojimo etapai 6 įvadinė dalis 8 paskalio leksika 8 duomenų tipo sąvoka 9 konstantos, kintamieji, žymės 9 nuorodos kompiliatoriui 9 programos struktūra 10 programos bloko struktūra 10 skaliariniai kintamieji 13 sveikieji kintamieji. 13 realieji kintamieji 14 simbolių kintamieji 14 loginiai kintamieji 16 atkarpos kintamieji 16 vardiniai kintamieji 16 paskalio kalbos sakiniai 17 priskyrimo sakinys 17 goto sakinys 18 kreipimosi į procedūras sakiniai 18 tuščiasis sakinys 19 sudėtinis sakinys 19 sąlygos sakinys if 20 varianto sakinys case 20 ciklo sakiniai 21 skyrybos taisyklės 22 paprastų programų pavyzdžiai 23 struktūriniai (sudėtiniai) kintamieji 27 masyvai. 27 simbolių eilutės 28 aibės 29 įrašai 30 programų su struktūriniais kintamaisiais pavyzdžiai 32 procedūros ir funkcijos 36 procedūros 36 funkcijos 38 procedūrų/funkcijų parametrų reikšmių perdavimo klausimai 39 nuorodos kompiliatoriui {$i failas} vartojimas 41 unit moduliai (vartotojo bibliotekiniai moduliai) 43 dinamiškai susijusios bibliotekos 46 duomenų įvedimas/išvedimas. FAILAI 49 Bendrieji klausimai 49 Tekstiniai failai 50 Tipizuoti failai 54 Netipizuoti failai 55 Dar šis tas apie įvedimą/išvedimą 56 EKRANINĖ GRAFIKA 57 Aparatinės grafikos priemonės 57 Programinės grafikos priemonės 57 Išvedimas į monitorių tekstiniu ir grafiniu režimais 58 Vaizdo atminties puslapių junginėjimas 59 Ekrano koordinačių sistema 59 Ekranas ir langai jame 60 Taško ir linijos brėžimas 60 Įvairių figūrų piešimas 61 Tekstų išvedimas grafiniu režimu 61 DINAMINIAI KINTAMIEJI. Rodyklės 63 dinaminio kintamojo samprata 63 dinaminių kintamųjų vartojimas 63 sąrašai 64 objektinis programavimas 69 programavimo metodologijos. Objektinio programavimo sąvokos 69 Objekto-tipo ir objekto-kintamojo aprašai 70 Objektai ir UNIT moduliai 75 Objektų paveldėjimas ir...
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: UTP kabelių jungimas. Darbui atlikti reikia: UTP laido, 2 RJ45 jungungčių, specialių replių, peilio ar žnyplių. Norint pagaminti UTP tinklo kabelį, kuris veiktų kompiuteris <> switch`as, abu sujungimo galai turi būti...
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Isdn technologijos. B-isdn standartai. Perdavimo struktūra. Video duomenų perdavimas. Video pokalbių paslaugos. Vaizdo konferencija. Vaizdo konferencijos per p. Šliuzai (gateways) „ipmux -1“. T1/e1, garsas, vaizdas ir tdm per ethernet. Vaizdo konferencijoms naudojama įranga. Naudojimosi vaizdo konferencijomis pavizdys. Išvados. Literatūra. Priedas. Sutrumpinimai. Įvadas. Gyvename sparčiai kintačiame pasaulyje, kiekvieną dieną susiduriame su naujomis technologijomis. Šis augimas ypač aktyviai pasireiškia telekomunikacijų srityje. Norint teikti tokias paslaugas kaip aukštos kokybės video konferencijos ar aukštos kokybės video perdavimas, taip pat norint aptarnauti vis didėjančius duomenų srautus, tenka kurti naujas technologijas. 1980m. Itu-t ir kitos standartų grupės pradėjo darbą ir išleido seriją rekomendacijų perdavimui, komutavimui, signalizacijai ir valdymui optika pagrystam tinklui, kuris turėjo išspresti esamas problemas ir leisti ateities tinklams efektyviai dirbti. Šis tinklas buvo pavadintas b-isdn. Isdn (integrated services digital network) – skaitmeninis visuminių paslaugų tinklas, kaip kad nusako pavadinimas, tai įgalina skaitmeninę komunikąciją. Tai skaitmeninė technologija, kuri yra daug didesnės spartos ir daug didesnės kokybės nei senesnės, analoginės linijos. Isdn technologija yra labai lengvai integruojama į esamus tinklus nes gali naudoti esamus kabelius. Pagal itu-t (anksčiau ccitt) “ isdn, tai tinklas, bendru atveju išvystytas iš telefonijos idn (integrated digital network) technologijos, kuri suteikia “end-to-end” skaitmeninį sujungimą, kuris palaiko visą gamą paslaugų, tame tarpe balso ir kitas paslaugas, į kurias vartotojai turi adresuotas limituoto nustatymo sąsajas “vartotojas-tinklas”. Isdn turi keturis pagrindinius aspektus: telefoninis tinklas, integruotos paslaugos, skaitmeninis, tinklas. Pradėjus įsitvirtinti isdn, į duris jau beldžiasi plačiajuostis isdn (sutrumpintai b-isdn). Siaurajuostis isdn buvo sukurtas operuoti esamoje komunikacijų infrastruktūroje, kuri stipriai susieta su variniais kabeliais o b-isdn informacijos perdavimui pagrinde naudoja įvairias optinių kabelių atmainas. Pagal ccitt b-isdn yra apibrėžtas kaip “paslauga, reikalaujanti perdavimo kanalų, galinčių palaikyti geresnį perdavimo greitį už pirminį.
| |
Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Vaizduokliai. Vaizduokliai su kineskopais. Plokštieji vaizduokliai su skystųjų kristalų ekranais. Firmos orion pdp berėmiai plazminiai vaizduokliai. Nauji „benq“ biurų vaizduokliai g2200wt ir g2400wt. Kas yra kompiuterių vaizduoklis? Kompiuterių lcd vaizduokliai. Matinė ar blizgi danga? Vaizduoklio reguliavimas. Maitinimo šaltinis. Jungtys. Perštinčios akys ir galvos skausmai- ar tam turi įtakos vaizduoklis? Literatūra. Pagrindinis kompiuterio informacijos išvesties įtaisas yra vaizduoklis. Vaizdai jo ekrane sudaromi iš taškų. Kiekvienas spalvoto vaizdo taškas susideda iš akimi neatskiriamų trijų taškelių: raudono, žalio ir mėlyno. Šios spalvos parinktos todėl, kad tamsiame fone jas maišant(spalvas sumuojant) tam tikromis proporcijomis, galima gauti beveik visus akimi matomus atspalvius. Vaizdo kokybė priklauso nuo ekrano skiriamosios gebos, spalvingumo ir kadrų dažnio. Vaizduoklių dydis nusakomas jų ekranų įstrižainės ilgiu, kuris matuojamas coliais. Atvaizduojamų spalvų skaičius priklauso nuo grafinės plokštės atminties talpos. Yra du vaizduoklių tipai: vaizduokliai su kineskopais ir be jų(dažniausiai skystųjų kristalų).
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
