Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Nacionalinės premijos svarba, nauda, tautos ir valstybės pažangai. Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Planas. Tema: Nacionalinės premijos svarba, nauda, tautos ir valstybės pažangai. Pagrindinė mintis. Tikslas: atskleisti nacionalinės premijos naudą. Įžanga. Lietuva yra maža valstybė, mažas kraštas, tačiau mūsų šalis turi daug gabių bei talentingų žmonių, kurie garsina Lietuvos vardą kitose pasaulio šalyse. Dėja, kartais mes apie jų darbus žinome nedaug arba išvis jų net nežinome. Kaip sako lietuvių liaudies patarlė savam krašte pranašu nebūsi. Dėstymas. Jau nuo 1989 metų, kasmet Lietuvos nacionalinėmis premijomis pagerbiami 6 asmenys, per pastaruosius septynerius metus sukūrę reikšmingiausius Lietuvos.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Ivadas.rašto atsiradimo istorija. Abėcėlė.skaitmenų ženklai.išvada. Literatūra. Priedai. Raštas – tai didysis žmogaus laimėjimas leidžiantis perteikti mintis ir jausmus per erdvės ir laiko atstumą. Juk per raštą mes sužinome apie kultūrų, tautų, miestų likimus. Pirmųjų mūsų raštų autoriai (M. Mažvydas, M. Daukša ir kt.), kurdamiesi lietuviškąjį raidyną, daugiausia nusižiūrėjo į savo kaimynų – vokiečių ir lenkų vartotus rašmenis. Tačiau, norėdami geriau atvaizduoti specifinių lietuvių kalbos fonemų tarimą, jie stengėsi kūrybiškai pritaikyti tuos rašmenis arba prireikus susidaryti ir naujų rašmenų Pirmųjų lietuviškų raštų autorių susikurto raidyno atskiri rašmenys vėliau buvo ne kartą kaitaliojami, kol XIX a. pabaigoje jau nusistojo toks raidynas, kokį ir dabar vartojame.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Rašinys
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Graikų mitai Sizifas – graikų mitologijoje Korinto įsteigėjas, Enaretės ir Eolo sūnus, Meropės vyras Sizifas – graikų mitologijoje Korinto įsteigėjas, Enaretės ir Eolo sūnus, Meropės vyras. Pagal legendą Sizifas, dievo Eolo sūnus, įkūrė Korinto miestą, kuris senovėje buvo vadinamas Efire. Atvykus mirties dievui Tanatui, Sizifas klastingai jį apgavo ir sukaustė grandinėmis. Nuo tada žmonės nustojo mirti. Dzeusas atsiuntė karo dievą Arėją, kuris Tanatą išlaisvino. Antrąkart Sizifas dievus apgavo žmonai liepęs nelaidoti jo kūno ir neaukoti aukų pažemio dievams. Atėjęs pas Hadą šis paprašė jį leisti į žemę, kad įssakytų žmonai aukoti aukas. Išleistas negrįžo. Galop Tanatas išplėšė bepuotaujančiam Sizifui širdį. Nuo tada pomirtiniame gyvenime Sizifas turi amžinai ritinti į aukštą, statų kalną didžiulį akmenį. Kai viršūnė jau netoli – akmuo išsprūsta iš rankų ir nurieda žemyn, o pasmerktasis vėl turi pradėti viską iš naujo. Dabar Sizifo vardas yra tapęs bendriniu, beviltiškiems veiksmams apibūdinti naudojamu žodžiu. Cerberis arba Kerberis (gr, „bedugnės demonas“) graikų mitologijoje – trigalvis (kartais minima, kad jis turėjęs 50 arba 100 galvų) Hado šuo, saugojęs Tartaro vartus. Jo uodega buvo gyvatė, o ant nugaros tuurėjo nesuskaičiuojamą daugybę gyvačių galvų. Cerberis saugojo vartus į Tartarą, užtikrindamas, kad mirusieji negalėtų išvykti ir gyvieji negalėtų patekti. Cerberis buvo Echidnos ir Tifono vaikas. Jo brolis – Ortras.
| |
Vardininko vartojimo klaidos specialybės kalboje Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Linksnių vartojimas. Vardininkas. Vardininko klaidos. Išvados. Literatūra. Įvadas. Pasaulyje yra apie 3 000 kalbų. Įvairias kalbas vartoja skirtingas skaičius žmonių. Pavyzdžiui, kinų kalba šneka daugiau kaip 1 mlrd., anglų 320 mln., ispanų 280 mln. Žmonių. Kai kuriomis kalbomis šneka tik po kelis tūkstančius ar tik šimtus žmonių. Tokios yra viena kita Afrikos genčių, Amerikos indėnų, Kaukazo aūlų kalbos. Tarptautiniam bendravimui šiuo metu dažniausiai vartojamos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos. Jų mokosi daugelio šalių žmonės. Lietuvių kalba yra labiausiai vartojama iš rytų baltų kalbų. Ja šneka apie 3 mln. Žmonių Lietuvoje, šiek tiek Baltarusijoje ir Lenkijos šiaurės rytuose (vadinamos lietuvių kalbos salos). Be to, nemažai lietuviškai kalbančių yra JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Australijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir kitur. Iki Antrojo pasaulinio karo lietuvių gyventa ir Rytų Prūsijoje, kur nuo XVI a. Vidurio buvo išsiplėtusi lietuvių literatūrinė bei kultūrinė veikla. Visi žinome, kad kalbos kultūra ne vien jos taisyklingumas, bet ir aiškumas, stilius, iškalba, net kalbančiojo laikysena, mimika, gestai, suvokimas, kam ir kada, kokiomis aplinkybėmis kalbama, sakinių formulavimas ir tikslus minties reiškimas. Be šių visų išvardintų savybių, lietuvių kalba tiesiog neegzistuotų, ką jau kalbėti apie jos kultūrą. Turbūt kiekvienas iš mūsų turi namuose po televizorių ar radio imtuvą, tai ir ne paslaptis, kad būtent prie jų ir praleižiame daugiausiai laiko. Ypač tai pasakytina apie jaunimą, kurio visas laisvalaikis dažniausiai būna susijęs tik su televizoriumi. Atrodytų, kad nieko čia blogo, tačiau tikrai taip nėra. Būtent televizija labiausiai ir įtakoja jaunųjų žmonių kalbą, jos kultūrą, kurią vėliau taip sunku persiugdyti. Kalbos kultūros klaidos daromos ne tik talevizijoje, bet ir daugelyje kitų sričių, ne išimtis ir valdžios...
| |
Viešasis kalbėjimas ir prezentacija Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Viešasis kalbėjimas. Būdai auditorijai sudominti. Faktai, kuriuos privalo žinoti kalbėtojas. Laikysena formuoja žiūrovų nuostatas. Neverbaliniai gestai – simbolizuojantys apgaulę. Patarimai kalbėtojui. Išvados. Literatūra. Sakant kalbą, skaitant pranešimą ar pristatant prezentaciją kalba ne tik kalbėtojo lūpos, bet ir kūnas. „Visas jūsų kūnas yra kanalas, per kurį perduodama informacija, – sako viešo kalbėjimo trenerė Bonnie P. Rose tinklalapyje ehow.com. – Jis turi leisti auditorijai geriau suprasti tai, ką jūs sakote ir sutelkti dėmesį ten, kur pateikiama svarbi informacija“. Svarbus tobulos kalbos aspektas – savito stiliaus naudojimas. Visi žmonės yra skirtingi, todėl ir kalba ne vienodai, skiriasi kūno judesiai, balso intonacijos ir kiti dalykai. Tai yra kiekvieno žmogaus koziris, todėl reikia pamiršti kalbėjimą pagal šablonines taisykles. Kiekvienas turi tai, kas gali sudominti auditoriją. Tačiau tą gebėjimą reikia atrasti ir jį vystyti. Jeigu pasiseks tą padaryti, kartu bus pašalinti trūkumai esantys savyje. Poveikį žmonėms 93 procentais lemia kūno kalba ir balsas. Išmokus suprasti kito žmogaus kūno judesius kaip jo vidinio nusiteikimo išraišką, atsivers plačios galimybės suprasti kitus, nes žodžius žmonės parenka, o kūnas kalba be cenzūros. Šiame darbe bus plačiau apžvelgiama kūno kalba, viešajo kalbėjimo ypatybės.
| |
Vietininko vartojimas buhalterių, finansninkų tematikos tekstuose Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Vietininkas vartojamas tik tu daiktavardziu, kuriais ivardijamasis daiktas suvokiamas kaip veiksmo vieta. Darbo tikslas – išanalizuoti literatūrą, susijusią su buhalterijos, finansų, draudimo tematikos tekstais ir išsiaiškinti, kaip plačiai paplitusios vietininko vartojimo klaidos; jas ištaisyti ir paaiškinti. Tema ,,Vietininko vartojimas bankininkų (buhalterinių, finansininkų, draudimo) tematikos tekstuose” yra labai aktuali, kadangi, kaip sako mokytojas Algimantas Urbanavičius: ,,Vietininkas – visų pavojingiausias linksnis, tarsi klaidų čempionas. Jį vartojant klystama dažniausiai“. Vietininkas - yra specifinis linksnis, atšlijęs nuo kitų. Vardininkas iš esmės yra subjekto linksnis, kilmininkas, naudininkas, įnagininkas ir ypač galininkas dažnai reiškia objektą, o vietininkas nei subjekto, nei objekto niekada nereiškia. Savo reikšmėmis jis artimas prieveiksmiams. Kaip ir prieveiksmis, jis dažniausiai eina aplinkybėmis, dažniau - vietos, rečiau - laiko. Taigi lietuvių kalbos vietininkai iš esmės turi tik dvi normines reikšmes: vietos (upėje, lauke, erdvėje...) ir tam tikrų laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių – laiko reikšmę (praeityje, dabartyje, senovėje, vaikystėje, XX amžiuje...). Vietos reikšmės vietininkai yra dažniausi (nuo žodžio vieta šis linksnis ir gavo pavadinimą). Įdomu, kad vietininku reiškiamos vietos atspalviai priklauso ne nuo sakinio veiksmažodžio, su kuriuo sudarytas junginys, o nuo daiktavardžio reikšmės, todėl, tokius vietininkus iliustruojant, net nebūtina pateikti sakinių. Tokie vietininkai gali reikšti įvairų buvimą:
| |
Lapų skaičius: 33 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Virtualaus bendravimo sąvoka. Virtualaus bendravimo būdai ir jų ypatumai. Mobilusis ryšys (sms, mms, 3g). Pokalbių ir pažinčių svetainės. Im (greitųjų žinučių programos). Voip (interneto telefonija). Bendravimas interneto vaizdo kamera (webcam). Virtualaus bendravimo negatyvūs aspektai. Kalbos kultūros problemos. Internetinių pokalbių kalbos ypatumai. Internetinių puslapių kalbos struktūros ypatumai. Fizinės sveikatos problemos. Psichologinės problemos. Tyrimas „informacinių technologijų poveikis kasdieniniam bendravimui“. Problema, tikslas, uždaviniai. Tyrimo eiga. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūra. Priedai. Darbo uždaviniai. Suformuoti geriausiai virtualaus bendravimo reiškinį atspindinčią sąvoką. Glaustai aptarti pagrindinius virtualaus bendravimo būdus ir jų ypatumus. Apžvelgti virtualaus bendravimo keliamas grėsmes. Ištirti virtualaus bendravimo paplitimą tarp jau besinaudojančių kompiuteriu žmonių ir jų požiūrį į šį reiškinį. Darbo metodai. Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė. Anketinė apklausa. Naujausios informacinės technologijos bei produktai veržte veržiasi į mūsų kasdieninį gyvenimą ir tampa mūsų kasdienybės dalimi. Mobilieji telefonai, internetas – šie dalykai prieinami didžiajai daliai gyventojų, ypač gyvenantiems miestuose. Daugelis turbūt neįsivaizduojame savo gyvenimo be mobilaus telefono, ar kompiuterio nepajungto prie Interneto. Šie ir kiti dalykai mums padeda dirbti, bendrauti su artimaisiais, draugais, ar kolegomis. Virtualus bendravimas gali padėti išmokti bendrauti su žmonėmis, atsikratyti tam tikrų kompleksų, bet gali paveikti visiškai priešingai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
