Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Matricų daugyba. Atvirkštinė matrica. Matricų lygtys. Matricų daugyba. Matricų sandaugos savybės. Vienetinė matrica. Atvirkštinė matrica. Atvirkštinės matricos sudarymas. Matricų lygtys.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Pirmos eilės dif.lygtys. Pirmos eilės dif. lygties sprendimas izoklinų metodu. Difer. lygtys atskiriamais kintamaisiais. Pirmos eilės homogeninės dif. lygtys. Pirmos eilės dif.lygtys. Bernulio dif. lygtys. Lagranzo(konstantu variavimo). Pirmos eilės dif. lygtys pilnais diferencialais. Aukštesnių eilių dif. lygtys. koši uždavinys. sprendinio egzistavimo ir vienaties teorema. Antros eilės dif.lygčių atskiri atvejai. )“n” eilės tiesinės homogeninės dif. lygtys. II antros eilės homogeninės dif.lygtys. II antros eilės tiesinės homogeninės dif.lygties bendro sprendinio struktūra. Antros eilės nehomogeninės dif. lygtys. Antros eilės tiesinės homogeninės dif lygtys su pastoviais koef. Lagranžo metodas. tiesinių nehomogeninių dif. lygčių taikymas lagranžo metodu. II eilės tiesinės nehomogeninės dif. lygtys su pastoviais koe. Normalinės diferencialinių lygčių sistema. ) kanoninės diferencialinių lygčių sistemos. Tiesinių dif. lygčių su pastoviais koeficientais sistemos. Charakteringosios lygties saknys yra kompleksines. Charakteringosios lygties saknys yra realio ir vienodos. Ostrograckio - liuvilio teorema. Pirmos eilės dif., lygtys, kurių formulė.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Gretutiniai. Kryžminiai. Kampai gaunami dvi lygiagrečias tieses. Ir. Kertant trečiąja teise. Vienašaliai kampai. Vidaus priešiniai kampai. Atitinkamieji kampai. Išorės priešiniai kampai. Kampo kraštinių kirtimas lygiagrečiomis teisėmis. Talio teorema. Laipsniniu matu vadinamas. Ibrėžtiniai kampai, kurie remiaso į tą patį lanką, yra lygūs. Įbrėžtiniai kampai, kurie remiasi į lanką, lygų, pusei apskritimo (pusapskritimį) yra statūs. Apskritimo ilgis. Trikampio vidaus kampų, priekampių ir kraštinių sąryšiai. Vidurinė linija. Kosinusų teorema. Sinusų teorema. Pusiaukampinės savybė. Į trikampį įbrėžtas apskritimas. Apie trikampį apibrėžtas apskritimas. Statusis trikampis. Stačiuoju. Stačiųjų trikmapių savybės. Pitagoro teorema. Į statųjį trikampį įbrėžtas ir apie statųjį trikampį apibrėžtas apskritimas. Lygiašoniu. Šoninės kraštinės lygios). Lygiakraštis trikampis. Lygiakraščiu. Trikampių lygumo požymiai. Lygūs. Trikampių lygumo požymis pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų. Trikampių lygumo požymis pagal kraštinę ir du prie jos esančius kampus. Trikampių lygumo požymis pagal tris kraštines. Trikampių panašumas ir trikampių panašumo požymiai. Panašūs. Panašumo koeficientas. Panašių trikampių savybės. Trikampių panašumo požymiai. Pirmasis trikampių panašumo požymis. Antrasis trikampių panašumo požymis. Trečiasis trikampių panašumo požymis. Stačiųjų trikampių panašumo požymiai. Keturi ypatingi trikampio Taškai. Daugiakampio vidaus kampų suma. Lygiagretainis. Lygiagretainiu. Lygiagretainio savybės. Rombas. Rombu. Rombo savybės. Stačiakampis. Stačiakampiu. Stačiakampio savybės. Kvadratas. Kvadratu. Kvadrato savybės. Trapecija. Trapecija. Trapecijos vidurinė linija. Lygiašonė trapecija. Lygiašonė trapecija. Lygiašonės trapecijos savybės. Stačioji trapecija. Stačioji trapecija. Įbrėžtiniai keturkampiai. Ptolomėjo teorema. Apibrėžtiniai keturkampiai. Taisyklingojo daugiakampio. Kraštinės lygios. Lygiakraštis trikampis (n=3). Kvadratas (n=4). Taisyklingasis šešiakampis (n=6). Trikampio plotas. Herono formulė. Stačiojo trikampio plotas. Lygiakraščio trikampio plotas. Kvadrato plotas. Stačiakampio plotas. Lygiagretainio plotas. Rombo plotas. Keturkampio plotas. Įbrėžtinio keturkampio plotas. Apibrėžtinio keturkampio plotas. Trapecijos plotas. Taisyklingojo daugiakampio plotas. Lygiakraščio trikampio plotas. Kvadrato plotas. Taisyklingojo šešiakampio plotas. Skritulio ir skritulio išpjovos plotas. Skritulio plota. Skritulio išpjovos plotas. Skritulio nuopjovos plotas.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Valstybinio egzamino programa. Rodiklinė funkcija. Rodiklinės lygtys. Rodiklinės nelygybės. Rodiklinių nelygybių sistemos. Testai, kontroliniai darbai. Matematinis piešinys. Išvados funkcija f(x)=ax (a>0, a≠1) vadinama rodikline funkcija. Jei laipsnio pagrindas bus pastovus, o rodiklis kis turėsime rodiklines funkcijas..
| |
Taupomųjų, terminuotųjų ir indėlių iki pareikalavimo santykių statistika Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Ūkio statistiskos ir ekonometrijos disciplinos. Kursinis projektas. Turinys. Įvadas. Aprašomoji statistika. Grafinė analizė. Individualūs indeksai. Slankusis vidurkis. Eksponentinis išlyginimas. Trendo modeliai. Vienmatė regresinė analizė. Daugialypė regresija. Autoregresija. Išvados. Įvadas. Indėlis - tai piniginė investicija, siekiant gauti pelno. Mano pasirinkti duomenys yra banke laikomų terminuotųjų, taupomųjų bei indėlių iki pareikalavimo palūkanų normos laikotarpyje nuo 2000 metų lapkričio iki 2004 metų gruodžio. Taigi trumpai aptarsiu kai kuriuos čia vartojamus terminus. Bankas – įstaiga, kuri priima pinigus saugojimui mokant palūkanas ir teikia paslaugas (paskolas) iš tų bendrų pinigų. Taupomieji indėliai - tai indėliai įdėti i banką nepasirinkus laikotarpio. Čia palūkanos mokamos mažesnės nei terminuotųjų indėlių. Terminuotieji indėliai – tai indėliai įdėti į banką tam tikram laikui už tam tikras palūkanas. Žmogui yra nenaudinga pasiimti indėlį anksčiau, nes tada palūkanos yra nepriskaičiuojamos arba sumažinamas jų procentas. Indėliai iki pareikalavimo - tai indėliai, kuriuos galima pasiimti bet kada, terminas nėra nustatytas. Išvados. Atlikus terminuotųjų, taupomųjų bei indėlių iki pareikalavimo palūkanų normų laikotarpyje nuo 2000 metų lapkričio iki 2004 metų gruodžio statistinę analizę galiu padaryti šias išvadas. Brangiausiai iš mano nagrinėjamų indėlių pasirinktu laikotarpiu palūkanas mokėjo už taupomuosius indėlius. Labiausiai šiuo laikotarpiu kito taupomųjų indėlių palūkanų norma.
| |
Ūkio statistika ir ekonometrija Lapų skaičius: 20 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Duomenų aprašomoji statistika. Skurdo ir nelygybės rodikliai. Regresinė analizė. Determinacijos koeficientas. Išvados. Literatūra. Statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis. Statistika – tai mokslas, nagrinėjantis masinius socialinius ekonominius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis. Šio tikslo ir sieksiu vertindama skurdo rodiklius, tirdama išlaidų priklausomybę nuo įvairių faktorių, t.y. Atlikdama regresinę analizę, vertindama determinacijos koeficiento įvertį, tikrindama regresijos koeficiento reikšmingumą. Rašydama kursinį darbą ne tik susipažinau teoriškai, bet ir tyriau (nagrinėjau) įvairius duomenis. Apskaičiavau skurdo rodiklius. Gavau, jog skurstančių gyventojų yra 21 %. Vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos 2 % (tai rodo žemų pajamų nuokrypis).
| |
Ūkio statistika ir ekonometrija 2 Lapų skaičius: 4 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas - 3 -. Užduotis. Bendra namų ūkio charakteristika – aprašomoji statistika - 6 -. Užduotis - 9 -. Užduotis. Skurdo rodiklių įvertinimas - 12 -. Užduotis. Išlaidų priklausomybės nuo įvairių faktorių tyrimas (regresinė analizė) - 14 -. V užduotis. Determinacijos koeficientao įvertis - 18 -. Vi užduotis. Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrinimas - 18 -. Išvados - 19 -. Įvadas. Tikslai. Šio kursinio projekto tikslai. Patikrinti hipotezes ar namų ūkių, kurių gyvenamoji vieta yra miestas, vidutinės disponuojamos pajamos didesnės už vidutines disponuojamas pajamas tų namų ūkių, kurių gyvenamoji vieta yra kaimas, ar egzistuoja tiesioginis ryšys tarp namų ūkių disponuojamų pajamų ir namų ūkio galvos lyties. Įvertinti skurdo ir nelygybės rodiklius. Atlikti regresinę analizę, ištirti nuo kokių veiksnių priklauso namų ūkių išlaidos, t.y. Išsiaiškinti kaip namų ūkio vartojimo išlaidos priklauso nuo pasirinktų veiksnių: disponuojamų pajamų, gyvenamosios vietos, namų ūkio galvos lyties, namų ūkio galvos socialinės-ekonominės grupės, namų ūkio galvos amžiaus. Nustatyti determinacijos koeficientą, patikrinti regresijos koeficiento reikšmingumą. Apibrėžimai. Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba asmenų grupė, kuri gyvena viename bute ar name, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Jeigu nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo prie namų ūkio nepriskiriamas. Namų ūkiu gali būti. Šeima, susidedanti iš sutuoktinių su vaikais ar be jų, arba vienas iš tėvų su vaikais, kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai, pvz. Brolis ir sesuo, seneliai ir anūkai ir pan. Kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio. Vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų. Šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą. Bendra namų ūkio charakteristika – aprašomoji statistika. Iš pateiktos statistikos matome, kad nagrinėjami 25 namų ūkiai. Iš jų. Mieste ūkių. Kaime ūkių. 44 % visų nagrinėjamų namų ūkių randasi miestuose, atitinkamai 56% yra kaime. Nagrinėjant informaciją apie namų ūkių galvos išsimokslinimą, matyti, kad. Neturi pradinio. Pradinį turi. Pagrindinį turi. Bendrą vidurinį turi. Aukštesnįjį turi. Aukštąjį turi. Didžiausią dalį sudaro namų ūkių galvos, turintys bendrąjį vidurinį išsilavinimą – 36%. Paimtos trys kiekybinės namų ūkio charakteristikos – namų ūkio dydis, namų ūkio disponuojamos pajamos ir namų ūkio vartojimo išlaidos. Labiausiai statistikoje vartojamos šios charakteristikos. Vidurkis – tai visų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Dispersija – tai išsibarstymo apie vidurkį matas. Tai skirtumų tarp stebėtų duomenų reikšmių ir vidurkio kvadratų vidurkis. Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos.
| |
Ūkio statistikos kursinis 74 variantas Lapų skaičius: 20 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendra namų ūkio aprašomoji charakteristika. Kokybiniai rodikliai. Kiekybiniai duomenys. Skurdo rodiklių įvertinimas. Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje. Žemų pajamų nuokrypis (skurdo lygis). Žemų pajamų indeksas. Kvadratinis skurdo nuokrypis. Išlaidų priklausomybės nuo įvairių faktorių tyrimas (regresinė analizė). Determinacijos koeficiento įvertis. Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrinimas. Kursinio projekto tikslai yra. Aprašyti duomenis: statistiškai aprašyti naudojamus duomenis, t.y. Namų ūkio dydį, disponuojamas pajamas vienam namų ūkio nariui ir namų ūkio vartojimo išlaidas. Įvertinti skurdo ir nelygybės rodiklius. Atlikti regresinę analizę, ištirti nuo kokių veiksnių priklauso namų ūkių išlaidos, t.y. Išsiaiškinti kaip namų ūkio vartojimo išlaidos priklauso nuo mano pasirinktų veiksnių. Tai reiškia, jog reikia atlikti regresinę analizę. Nustatyti determinacijos koeficiento įvertį. Patikrinti regresijos koeficiento reikšmingumą išvados. Atvaizdavau bendrą namų ūkio charakteristiką, pavaizdavau namų ūkių pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, lytį, socialinę-ekonominę grupę ir panašiai. Įverinęs skurdo rodiklius, nustačiau, kad kad skurdo riba tarp nagrinėjamų namų ūkių yra 252,57lt. Taip pat paaiškėjo, jog 27,85% gyventojų pajamos yra žemiau skurdo ribos ir jie skursta. Vertinant žemų pajamų nuokrypį gavau, kad 34,07% skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos.
| |
Ūkio statistikos kursinis projektas 2 var Lapų skaičius: 22 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendra namų ūkio charakterstika. Kokybiniai duomenys. Gyvenamoji vieta. Išsimokslinimas. Socialinė-ekonominė grupė. Kiekybiniai duomenys. Charakteristikų apibrėžimai. Namų ūkio dydis. Namų ūkio disponuojamos pajamos. Namų ūkio vartojimo išlaidos. Skurdo rodiklių įvertinimas. Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje. Žemų pajamų nuokrypis. Žemų pajamų indeksas. Kvadratinio skurdo nuokrypis. Regresinė analizė. Determinacijos koeficiento įvertis. Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrinimas. Išvados. Šio kursinio projekto darbo tikslas. Apibūdinti namų ūkius pagal kokybines bei kiekybines charakteristikas. Įvertinti skurdo rodikliu. Atlikti regresinę analizę. Ištirti, nuo kokių veiksnių priklauso namų ūkių disponuojamos pajamos. Nustatyti determinacijos koeficiento įvertį. Patikrinti regresijos koeficiento reikšmingumą. Kursiniame projekte aptariama. Bendra namų ūkio aprašomoji charakteristika. Kokybiniai duomenys. Gyvenamoji vieta. Pateiktoje statistikoje nagrinėjami 25 namų ūkiai, iš kurių. -iuose didžiuosiuose miestuose – 10 namų ūkių. Kituose miestuose – 4 namų ūkiai. Kaimuose – 11 namų ūkių. Atvaizdavau bendrą namų ūkio charakteristiką, pavaizdavau namų ūkių pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, socialinę-ekonominę grupę. Įverinus skurdo rodiklius, nustatčiau, kad kad skurdo riba tarp nagrinėjamų namų ūkių yra 292,63 lt. Taip pat paaiškėjo, jog 36,36% gyventojų pajamos yra žemiau skurdo ribos ir jie skursta. Vertinant žemų pajamų nuokrypį gavau, kad 16,08% skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos.
| |
Ūkio statistikos kursinis projektas 80 var. Lapų skaičius: 20 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendra namų ūkio charakterstika. Kokybiniai duomenys. Gyvenamoji vieta. Išsimokslinimas. Socialinė-ekonominė grupė. Kiekybiniai duomenys. Charakteristikų apibrėžimai. Namų ūkio dydis. Namų ūkio disponuojamos pajamos. Namų ūkio vartojimo išlaidos. Skurdo rodiklių įvertinimas. Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje. Žemų pajamų nuokrypis. Žemų pajamų indeksas. Kvadratinio skurdo nuokrypis. Regresinė analizė. Determinacijos koeficiento įvertis. Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrinimas. Išvados. Šio kursinio projekto darbo tikslas. Apibūdinti namų ūkius pagal kokybines bei kiekybines charakteristikas. Įvertinti skurdo rodikliu. Atlikti regresinę analizę. Ištirti, nuo kokių veiksnių priklauso namų ūkių disponuojamos pajamos. Nustatyti determinacijos koeficiento įvertį. Patikrinti regresijos koeficiento reikšmingumą. Kursiniame projekte aptariama. Namų ūkis – tai atskirai gyvenantis vienas asmuo arba asmenų grupė, kuri gyvena viename name (bute) bei turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Jeigu nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo ar asmenų grupė prie namų ūkio nepriskiriami. Namų ūkiu gali būti. Šeima, susidedanti iš sutuoktinių su vaikais arba be jų, arba vienas iš tėvų su vaikais. Kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai (brolis ir sesuo, seneliai ir anūkai ir pan.). Kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio. Šeimos, susidedančios iš kelių, kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą. Vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų. Namų ūkio galva – tai asmuo, turintis didžiausias pajamas namų ūkyje. Kadangi namų ūkio narių pajamos atskirais mėnesiais gali labai svyruoti, namų ūkio galva laikomas asmuo, kuris, namų ūkio narių nuomone, per metus gauna didžiausias pajamas. Kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti neįmanoma (pvz., kai visa šeima ūkininkauja), namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
