Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Pedagogikos egzamino paruoštuke Lapų skaičius: 96 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ugdymo paradigma ir ugdymo paradigmų linkmės. Ugdymo paradigmų linkmės ir lietuvos švietimo reforma. Švietimo sistemos struktūra. Ugdymas humanistinėje up. Holistinė tikrovės samprata. Ugdymas kaip sąveika. Mokymo/si metodai. O praktiniai- operaciniai. O kūrybiniai. Tiriamieji. Pažinimo tikslų taksonomijos. Pažinimas objektyvizmo ir konstruktyvizmo teorijų požiūriu. Fundamentiniai pedagogikos principai ir up. Didaktikos principai humanistinėje up. Mokytojo kompetencijos. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Mokymosi metodų ir bendrosios kalbų ugdymo paradigmos sąsajos. Klasikinių mokymo metodų klasifikacija. Mokytojo darbo planavimas. Mokymosi aplinka humanistinėje mokykloje. Mokytojo vadybinės funkcijos kuriant mokymosi aplinką. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata reformuojamoje mokykloje. Mokymosi strategijos humanistinėje ugdymo paradigmoje. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo. Samprata. Ugdymo tikslai ir uždaviniai, tikslų vertybiškumas. Ugdymo turinys. Ugdymo turinio integracija. Lietuvos švietimo kaitos linkmės. Individualus ugdymas kaip ugdymo kryptis humanistinėje mokykloje. Kaip suprantate tipą ir kokia tipologizavimo pedagoginė nauda? Kokius mokinių mokymosi stilių tipus žinote? Pilietinis ugdymas dabartinėje lietuvos mokykloje. Klasės auklėtojo vaidmenys ir funkcijos. Klasės valdymas humanistine ugdymo paradigma grindžiamoje mokykloje. Psichologija – mokslas apie psichikos reiškinius. Pažinimo psichologija.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Pedagogika-mokslas ir menas. Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duom apie mokinį panaudojim ugdant. Mokymo procesas, jo esmė etapai. Svarbiausios savokos. Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mok sudominimo būdai. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinio mokymo formos, projektų ir kt metodai. Pokalbis - mokymo metodas. Jo rūšys taikymas. Klausimų kategorijos. Ugdymo turinio raida, jo ypatumai. Mokymo planas, programos. Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Papildomas ugdymas, jo uždaviniai, organizavimas. Svarbiausios lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Mokykla-socialinio ugdymo institucija. Mokyk tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. Auklėjimas- vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir. Auklėjimo vienovė. Auklėjimo principai. Dorinis auklėjimas- ugdymo pagrindas. Dorinių vertyb ugdymo psich –pedagog. Mok saviugda. Savimonė pedagog vadovavimas saviugdai. Klasės auklėt jo pagrindinės veiklos sritys. Mok tėvų ir mokykl bendradarbiavimo.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Literatūros apžvalga. Perdegimo sindromo samprata. Perdegimo sindromo dimensijos ir jų vystymosi modeliai. Perdegimo sindromo atsiradimo priežastys. Perdegimo sindromo simptomatika. Perdegimo sindromo prevencija socialinio pedagogo profesinėje veikloje. Išvados. Literatūra. Priedai. Temos aktualumas. Žmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų emocijų resursus, be to, jų organizmas pasidaro nebe atsparus, negeba priešintis stresams. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, galimas visiškas fizinių jėgų ir psichikos išsekimas, o tokia būsena paveikia asmens motyvaciją, požiūrį bei elgesį (Vimantaitė, Šeškevičius, 2006). Šiuolaikiniame visuomenės kintančių ir didėjančių poreikių sraute gyvenimo ritmas spartėja, technologijos tobulėja, atsirandanti konkurencija bei kvalifikacijos kėlimo poreikis verčia gerai išmanyti savo darbo specifiką bei įtemptai dirbti socialinius pedagogus, nes socialinių problemų nemažėja, o darbo krūviai didėja ir sudėtingėja. Todėl intensyvėjant darbo ir gyvenimo ritmui, šios problemos tampa vis aktualesnės. Tik prieš kelis dešimtmečius pradėta domėtis, diskutuoti dėl darbe patiriamų stresų, nuovargio, išsekimo požymių bei jų pasekmių. Perdegimo” sindromas, kaip mokslinė sąvoka, pirmą kartą buvo pavartota 1974 m. vokiečių kilmės JAV psichoanalitiko Freudenbergio darbuose ir buvo skirta apibūdinti socialinių darbuotojų ir pedagogų psichinio bei fizinio išsekimo būseną. Freudenbergeris nustatė, kad ypač atsidavę ir pareigingi darbuotojai gana greitai pajunta nuovargį, išsekimą, tampa nervingi, neatkaklūs, irzlūs, praranda emocinę pusiausvyrą, susidomėjimą savo profesine veikla, ima neigiamai bei abejingai žvelgti į savo aptarnaujamą kontingentą. Vėliau perdegimo sindromo aspektus plačiai nagrinėjo socialinės psichologijos specialistė Maslach iš Berkelio universiteto (Kalifornija). Ji tyrinėjo emocinę būklę, jausmus ir reakcijas darbuotojų, dirbančių žmonių aptarnavimo ir slaugos sferoje. Maslach (2003) teigimu, būtina tirti tas profesijas, kurių profesinė veikla reikalauja suteikti žmonėms reikalingą įvairią socialinę pagalbą. Vollmer (1998) analizavo mokslinę perdegimo sindromo sąvoką, o taip pat šio sindromo stadijas, priežastis ir gydymą. Tyrimo objektas – perdegimo sindromas, kurį patiria socialiniai pedagogai savo profesinėje veikloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių pedagogų patiriamą perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie perdegimo sindromo reiškinį. 2. Įvertinti socialinių pedagogų profesinėje veikloje patiriamą emocinį išsekimą. 3. Ištirti socialinių pedagogų depersonalizacijos atsiradimo veiksnius profesinėje veikloje. 4. Išanalizuoti socialinių pedagogų asmeninių profesinių siekių redukciją profesinėje veikloje.
| |
Pramoginio renginio scenarijus Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Renginio samprata. Pramoga. Pramogos samprata. Pramogų reikšmė vaiko gyvenime. Pramoginių renginių teikiama nauda. Scenarijus. Scenarijaus samprata. Scenarijų rūšys. Režisūrinis sumanymas. Montažas. Režisūrinis sprendimas. Scenarijaus planas. Reikalavimai renginio scenarijui parengti. Scenarijaus rengimo klaidos. Išvados. Literatūra. Dažnai manoma, kad parašyti renginio scenarijų labai paprasta: tereikia sudėlioti programos „numerius“ pagal tam tikrą tvarką, parašyti keletą sakinių, ir darbas baigtas. Taip pat gana plačiai paplitusi nuomonė, kad sukurti renginio scenarijų – tai parašyti tekstą (vedėjų, personažų ir pan.). Scenarijus – tai kur kas daugiau nei tekstas. Tekstas – tik nedidelė, galbūt labiausiai „apčiuopiama“ scenarijaus dalis. Kur kas didesnę jo dalį sudaro renginio scenarinis-režisūrinis sumanymas, medžiagos atranka ir montažas, režisūrinių priemonių (šviesos, garso, simbolių ir kt.) parinkimas. Scenarijaus kūrimas – kūrybinis procesas. Turintiems lakią fantaziją, tam tikrus rašymo įgūdžius kurti scenarijus sekasi lengviau. Kitiems scenarijaus rašymas tampa ilgu, daug energijos ir pastangų reikalaujančiu kūrybiniu išbandymu. Augant pramoginių renginių populiarumui vis labiau didėja dramaturgijos poreikis. Scenarijai rašomi įvairiomis temomis, tačiau pasigendama įvairiapusiškesnių išradingų programų, ypač jaunimui. Tyrimai rodo, kad mokyklose organizuojami veikla dažnai nėra patrauklūs mokiniams: renginiai neįdomūs, menkai ugdomas kūrybiškumas. Savo darbe pasistengsiu aprašyti koks turėtų būti pramoginio renginio scenarijus, kad renginys būtų naudingas, teikiantis džiaugsmą, pamokantis bei plečiantis akiratį. Pristatysiu pramoginio renginio scenarijaus rengimo etapus ir specifiką bei pramogų reikšmę vaikų gyvenime.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tema: Mamos dienos šventė. Idėja: Surengti gražią, šilta, malonią šventę vaikams ir jų mamom. Tikslas: Ugdyti vaiko požiūrį į meilę, dėkingumą, supratimą. Uždaviniai: Žadinti vaiko meilę, dėkingumą, pagarbos jausmą. Ugdyti šeimos tarpusavio santykius. Vieta: Vaikų darželio salė. Pasiruošimas renginiu: Prieš mėnesį vaikai, per darbelių pamokėles piešė savo mamos portretą, aplikavo, karpė gėles iš popieriaus. Per muzikos pamokėles mokėsi dainuoti daileles mamyčių šventei. Mokėsi deklamuoti eilėraščius. Renginio laikas: Gegužės 1d.
| |
Seksualinė prievarta prieš vaikus Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: 1.Seksualinė prievarta.Kas tai ? 2.Seksualinės prievartos priežastys. 3.Seksualinės prievartos pasėkmės. 4.Lietuvos statistika apie vaikus patyrusius seksualinį smurtą. Vis dažniau iš žiniasklaidos išgirstame apie vaikus, kurie patyrė smurtą ar seksualinę prievartą. Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima. Vaikai turi būti ginami nuo prievartos ir smurto, o save gerbianti visuomenė privalo apsaugoti vaikus nuo šios nelaimės. Šiame referate sužinosite kas yra seksualinė prievarta, kokios jos priežastys, kokios pasėkmės, bei lietuvos statistika apie vaikus patyrusius seksualinę prievartą. Seksualinė prievarta - tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Suaugęs pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Taip jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą. Apibrėžiant seksualinę prievartą prieš vaikus, svarbu suvokti, kad vaikas negali sąmoningai sutikti santykiauti lytiškai, kadangi dar nėra visiškai psichologiškai ir socialiai subrendęs ir nesugeba įvertinti visų padarinių. Seksualinė prievarta nėra tik lytinio akto atlikimas su vaiku ar mėginimas išprievartauti, kaip dažnai suprantama.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas yra socialinis pedagogas, kokia veikla jis užšiima. Siekdamas vaiko gerovės ir saugumo socialinis pedagogas vykdo šias veiklas. Socialinio pedagogo klientai. Pagrindinės individualaus socialinio pedagogo darbo kryptys. Metodai/būdai. Socialinio pedagogo vaidmenys. Socialinio pedagogo darbas su vaiku, ir visa šeima. Kaip dirbama su šeima. Socialinės rizikos grupės šeimos. Socialinio darbo su šeima technologijos. Socialinio pedagogo darbas su specialiųjų poreikių asmenimis. Negalės reiškinys. Ką reiškia būti vaiko su negale tėvais. Neįgalaus vaiko atsisakymas. Specialiųjų poreikių asmenų socialinių ir ugdymo sąlygų sudarymas. Kur mes galime sutikti socialinių pedagogų. Išvados. Literatūra. Socialinio pedagogo specialybė Lietuvoje gyvuoja nuo 1991 metų, todėl profesijos naujumas neabejotinai lemia nesusiformavusį profesinį mentalitetą ir drauge skatina didesnį visuomenės domėjimąsi šia profesine veikla. Per kelerius pastaruosius metus padaugėjo šios srities specialistus rengiančių universitetų, aukštųjų mokyklų ir kolegijų, kartu ir šias studijas besirenkančių studentų (Leliūgienė, Urbonienė, 2004, p.1). „Socialinė pedagogika – tai savarankiška edukologijos mokslo šaka, apimanti ne tik socialinius bet ir kitus mokslus, tyrinėjanti individo, kaip socialinio subjekto, ugdymą, taip pat jo apsaugą nuo įvairaus pobūdžio socialinių išpuolių.“ (I.Leliūgienė, 2003) „Socialinis pedagogas turi būti pasirengęs dirbti švietimo įstaigose bei socialinėse institucijose, mokėti teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, rengti socialines programas ir projektus, Socialinis pedagogas – tai specialistas, kurio darbo paskirtis yra teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, padėti jam geriau adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigose, kitose socialinėse institucijose vykdančiose ugdymo funkcijas, panaudoti teorines žinias ir jas kūrybiškai perteikti, rengti socialines programas ir projektus, užtikrinti vaikų laisvalaikio veiklos formų įvairovę.
| |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Nepilnamečių nusikalstamumo problemos aktualumas. Dabartinės nepilnamečių nusikalstamumo situacijos analizė. Teisinių aktų analizė. Ugdymas auklėjimo ir globos namuose. Darbas su vaiku mokykloje. Ankstyvosios nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos esmė vaikų užimtumas ir prevencinė veikla. Socialinio pedagogo veikla. Išvados ir apibendrinimas. Literatūros sąrašas. Nepilnamečių nusikalstamumas yra specifinė bendrojo nusikalstamumo dalis. Nusikalstamumo statistika ir kriminologijos teorija liudija, kad kas trečias recidyvistas pirmą nusikaltimą yra padaręs dar paauglystėje. Kuo jaunesnis yra žmogus, pirmą kartą padaręs nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis vėl nusikals. Suprantama, kad jaunimas – tai visuomenės ateitis, o nepilnamečiai nusikaltėliai – nusikalstamumo „rezervas“. A. Dapšys teigia, kad nepilnamečių nusikalstamumas – tai savotiška bendro nusikalstamumo pradžia, jo potencialus rezervas ir kartu prognozės modelis ateičiai. Taigi, kuo ankstesniame amžiuje bus užkirstas kelias nepilnamečių nusikaltimams, tuo didesnė galimybė sumažinti nusikalstamumą ateityje. Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, gana jautriai reaguoja į įvairius sociokultūrinius, ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį bei vertybines orientacijas, o taip pat ir nusikaltėlišką elgesį. Todėl diegiant tinkamus požiūrius, vertybes, įsitikinimus ir elgesio būdus jaunajai kartai, svarbus uždavinys atitenka šeimai, mokyklai . Pagrindinis darbas mokykloje atitenka be abejo socialiniam pedagogui, kuris komandoje su kitais kompetentingais specialistais, tarp jų ir policijos pareigūnais, sprendžia mokinių nusikalstamumo problemas ir priežastis.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: 1Stebėtos pamokos ( mažiausiai 6 ). Buvo stebimos 6 ekonomikos pamokos Vilniaus licėjuje: dvi pamokos – 9 klasėje, dvi pamokos – 11 klasėje ir dvi pamokos – 12 klasėje. 9 klasėje pamokos tema buvo Bankai. Prieš pradedant naują pamokos temą buvo pakartojama praeitos pamokos tema. Kartojimas vyko apie 10 min. Pamokos tikslai buvo išsiaiškinti kokie bankai yra Lietuvoje, jų pagrindinės funkcijos, šiek tiek pateikta istorijos, pavyzdžiui, iš kur kilęs žodis bankai ir pan. Tema buvo aiškinama žodžiu, mokytoja užfiksuodavo kiekvieną sakinį, kurį reikėdavo užsirašyti ir įsiminti mokiniams. Pamokoje naudojami 9 klasei skirti vadovėliai, kurių leidėjas yra Junior Achievement. Šiuo metu, tai yra populiariausi ekonomikos vadovėliai visose mokyklose, čia yra pateikiama naujausia medžiaga. Naują temą mokytoja aiškina apie 40 min, per šį laiką kartu vyksta ir bendradarbiavimas su mokiniais, užsimezga dialogai tarp mokytojos ir mokinių, mokiniai klausinėja mokytojos, gilinasi, bando išsiaiškinti, o mokytoja noriai atsako į pateiktus mokinių klausimus. Pamokos gale likus 5-10 min yra pateikiamas testas, kad mokiniai labiau įsisavintų naują pamokos temą.
| |
Tradicija netradiciškai. Meno terapija Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Tradicija netradiciškai. Meno terapija. Tikslas. Metodai. Menas tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save. (J. V. Gėtė). Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART terapijos, procesas paremtas tuo, kad vaikų mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos vaizdais, muzikos garsais, šokio judesiais, dramos išraiškos metodais, o ne žodžiais. Ji yra unikali tuo, kad padeda vaikui ne vien žodžiais išreikšti ir sąmonę, ir pasąmonę, jos esmę sudaro veiklos, kurios metu kas nors kuriama, poveikis. Čia svarbiausia procesas ir vaikas, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, kaip būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suprastus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos. Erichas Fromas pasakė, kad menas tai vienintelė universali kalba, kurią sukūrė žmonija. Ji tokia pati visose kultūrose ir religijose. Meno terapija tai kelių meno sričių simbiozė, kaip dailės ir muzikos, muzikos ir šokio, muzikos ir psichodramos (dramos). Kiekvienai meno šakai būdinga savita simbolių sistema. Muzikos terapinės savybės. Muzika yra neverbalinė kalba, įgalina vaikus bendrauti, sąveikauti, pažinti viens kitą be žodžių. Muzika gerina koordinaciją, balansą. Muzika stimuliuoja atmintį, padeda įsiminti bei prisiminti. Muzika turi galią sukelti tam tikras asociacijas, vaizdinius. Muzika yra stiprus motyvas veikti. Muzika-padeda save pažinti, išreikšti ir t.t. Muzikos terapiją taiko muzikos terapeutas-kompetentingas specialistas. Bet taip pat muzikos terapijos metodus gali taikyti ir muzikos pedagogai, psichologai psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai ir pan., turintys atitinkamų muzikos terapijos žinių ir praktikos. Muzikos terapijos veikla gali būti labai įvairi: grojimas muzikos instrumentais, dainavimas, judėjimas pagal muziką, improvizavimas, muzikiniai žaidimai, muzikos kūrimas, muzikos klausymas (pasyvus ir aktyvus). Muzikos terapija apima ne tik ugdymo, bet ir psichologinius, socialinius, terapinius...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
