Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tema: Mamos dienos šventė. Idėja: Surengti gražią, šilta, malonią šventę vaikams ir jų mamom. Tikslas: Ugdyti vaiko požiūrį į meilę, dėkingumą, supratimą. Uždaviniai: Žadinti vaiko meilę, dėkingumą, pagarbos jausmą. Ugdyti šeimos tarpusavio santykius. Vieta: Vaikų darželio salė. Pasiruošimas renginiu: Prieš mėnesį vaikai, per darbelių pamokėles piešė savo mamos portretą, aplikavo, karpė gėles iš popieriaus. Per muzikos pamokėles mokėsi dainuoti daileles mamyčių šventei. Mokėsi deklamuoti eilėraščius. Renginio laikas: Gegužės 1d.
| |
Seksualinė prievarta prieš vaikus Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: 1.Seksualinė prievarta.Kas tai ? 2.Seksualinės prievartos priežastys. 3.Seksualinės prievartos pasėkmės. 4.Lietuvos statistika apie vaikus patyrusius seksualinį smurtą. Vis dažniau iš žiniasklaidos išgirstame apie vaikus, kurie patyrė smurtą ar seksualinę prievartą. Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima. Vaikai turi būti ginami nuo prievartos ir smurto, o save gerbianti visuomenė privalo apsaugoti vaikus nuo šios nelaimės. Šiame referate sužinosite kas yra seksualinė prievarta, kokios jos priežastys, kokios pasėkmės, bei lietuvos statistika apie vaikus patyrusius seksualinę prievartą. Seksualinė prievarta - tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Suaugęs pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Taip jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą. Apibrėžiant seksualinę prievartą prieš vaikus, svarbu suvokti, kad vaikas negali sąmoningai sutikti santykiauti lytiškai, kadangi dar nėra visiškai psichologiškai ir socialiai subrendęs ir nesugeba įvertinti visų padarinių. Seksualinė prievarta nėra tik lytinio akto atlikimas su vaiku ar mėginimas išprievartauti, kaip dažnai suprantama.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS SPORTO IR SVEIKATOS FAKULTETAS KŪNO KULTŪROS TEORIJOS KATEDRA Kūno kultūros nuolatinių studijų programa I kursas ESĖ Jaunosios kartos ugdymas – ypatinga visuomenės funkcija. Ją visų pirma vykdo tėvai, jie atsakingiausi už jaunosios kartos parengimą gyvenimui, o ypač už jos dorovingumą, vertybes, elgesį. Tačiau dideli reikalavimai keliami ir mokyklai, juo labiau, kad šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis privalomai mokomi visi iki 16 metų amžiaus. Tačiau ugdyme vis dar yra įvairių spragų, o vieną ryškiausių bandysių aptarti. Visų pirma kas yra ugdymas ir kas yra švietimas? Ugdymas - tai tarpasmeninė saveika, per kurią siekiama padėti asmeniui tapti visapusiška asmenybe, kai tuo tarpu švietimas yra procesas, kurio metu asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai. Tad kyla klausimas kas šiandien vyrauja mokyklose – ugdymas ar švietimas?
| |
Socialinė pedagoginė ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų baimės ir jų įveikimo būdai Lapų skaičius: 22 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Baimė ir nerimas. Baimės ir nerimo apibūdinimas. Vaikų baimių šaltiniai. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų baimės. Baimės, susijusios su mokykla. Stichijų, nelaimių ir mistinių dalykų baimė. Mirties baimė. Baimė būti vienam. Baimė, susijusi su kalte. Nerimas, susijęs su tėvų nesutarimais. Gyvūnų baimė. Tamsos baimė. Baimių įveikimo būdai. Baimės piešimas. Baimių įveikimas per žaidimą. Vaizduotės pratimai. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Mokslininkai mano, jog tendencija bijoti yra įgimta, o atskiros baimių variacijos priklauso nuo konkrečios aplinkos. Nerimas nuo baimės skiriasi pavojaus nekonkretumu. Baimė yra konkretaus pavojaus nuojauta. Nerimo šaltinis nėra aiškus, tačiau socialinis pedagogas gali padėti įveikti baimes. Literatūroje nurodomi įvairūs baimių šaltiniai. D. Klimaitė (1998) pastebi, jog kaip vienas iš vaikų baimių šaltinių tėvai vis dažniau nurodo animacinius filmus.J. Cantor (2000) teigia, jog vaikų baimėms didelę įtaką daro smurtas žiniasklaidoje. Būdingiausios jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų baimės, įvairių mokslininkų teigimu, yra susijusios su mokykla, mirtimi, stichijomis ir mistiniais, iš anksto nulemtais, dalykais. Kad egzistuoja mokyklos baimė pirmasis pastebėjo amerikietis Broadwin 1932 metais, tačiau tuo metu į mokyklos baimę buvo žiūrimą kaip į psichologų – socialinių pedagogų sukurtą pateisinimą mokyklos nelankantiems vaikams.L.Kutkienė (1997) mokyklos baimės priežastimi laiko vertinimo sistemą, savęs vertinimą ir santykius su mokytojais bei bendraamžiais, o Buttener (1998) mokyklos baimę sieja su tarpusavio santykių ir tam tikrų asmenų baime. Massi, Mucci, Millepiedi (2001) longitudiniai tyrimai rodo, kad 75-80 % vaikų, turinčių mokyklos fobiją, jos nelanko. Tačiau mokslininkai nesutaria, ar tai tinkama strategija, galinti padėti šios fobijos atsikratyti. Nuomonių skirtumai atsiranda dėl požiūrio į baimę. Vieni autoriai (Terry, 1998), teigia, kad tai liga. Jei baimė nėra liga, tuomet vaiką būtina grąžinti į mokyklą, nes leisdami jam pasilikti namuose tarsi pripažįstame, kad mokykloje yra ko bijoti. Jei tai liga, vaiką reikia pamažu grąžinti į mokyklą. Skirtingos nuomonės vyrauja ir kalbant apie mirties baimę. Ypač daug diskusijų kyla dėl to, kaip elgtis su vaiku, kai miršta šeimos nariai, artimieji, dėl to, ar verta leisti dalyvauti laidotuvėse (Эберлейн (1981), Захаров (1986), Klimaitė (1998), Нагера (2002)). Daugelis autorių, tyrinėjusių vaikų baimes ar savo darbe susidūrusių su baimių turinčiais vaikais, teigia, jog labai efektyviai įveikti padeda piešimas (A. И. Захаров,1995), žaidimai (Pakalkaitė, 2001), situacijų vaidinimai, vaizduotės pratimai (Г. Эберлейн, 1981) , pasakojimai apie panašių problemų turinčius vaikus Šio darbo tikslas – Panagrinėti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų baimes ir jų įveikimo būdus.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas yra socialinis pedagogas, kokia veikla jis užšiima. Siekdamas vaiko gerovės ir saugumo socialinis pedagogas vykdo šias veiklas. Socialinio pedagogo klientai. Pagrindinės individualaus socialinio pedagogo darbo kryptys. Metodai/būdai. Socialinio pedagogo vaidmenys. Socialinio pedagogo darbas su vaiku, ir visa šeima. Kaip dirbama su šeima. Socialinės rizikos grupės šeimos. Socialinio darbo su šeima technologijos. Socialinio pedagogo darbas su specialiųjų poreikių asmenimis. Negalės reiškinys. Ką reiškia būti vaiko su negale tėvais. Neįgalaus vaiko atsisakymas. Specialiųjų poreikių asmenų socialinių ir ugdymo sąlygų sudarymas. Kur mes galime sutikti socialinių pedagogų. Išvados. Literatūra. Socialinio pedagogo specialybė Lietuvoje gyvuoja nuo 1991 metų, todėl profesijos naujumas neabejotinai lemia nesusiformavusį profesinį mentalitetą ir drauge skatina didesnį visuomenės domėjimąsi šia profesine veikla. Per kelerius pastaruosius metus padaugėjo šios srities specialistus rengiančių universitetų, aukštųjų mokyklų ir kolegijų, kartu ir šias studijas besirenkančių studentų (Leliūgienė, Urbonienė, 2004, p.1). „Socialinė pedagogika – tai savarankiška edukologijos mokslo šaka, apimanti ne tik socialinius bet ir kitus mokslus, tyrinėjanti individo, kaip socialinio subjekto, ugdymą, taip pat jo apsaugą nuo įvairaus pobūdžio socialinių išpuolių.“ (I.Leliūgienė, 2003) „Socialinis pedagogas turi būti pasirengęs dirbti švietimo įstaigose bei socialinėse institucijose, mokėti teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, rengti socialines programas ir projektus, Socialinis pedagogas – tai specialistas, kurio darbo paskirtis yra teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, padėti jam geriau adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigose, kitose socialinėse institucijose vykdančiose ugdymo funkcijas, panaudoti teorines žinias ir jas kūrybiškai perteikti, rengti socialines programas ir projektus, užtikrinti vaikų laisvalaikio veiklos formų įvairovę.
| |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Nepilnamečių nusikalstamumo problemos aktualumas. Dabartinės nepilnamečių nusikalstamumo situacijos analizė. Teisinių aktų analizė. Ugdymas auklėjimo ir globos namuose. Darbas su vaiku mokykloje. Ankstyvosios nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos esmė vaikų užimtumas ir prevencinė veikla. Socialinio pedagogo veikla. Išvados ir apibendrinimas. Literatūros sąrašas. Nepilnamečių nusikalstamumas yra specifinė bendrojo nusikalstamumo dalis. Nusikalstamumo statistika ir kriminologijos teorija liudija, kad kas trečias recidyvistas pirmą nusikaltimą yra padaręs dar paauglystėje. Kuo jaunesnis yra žmogus, pirmą kartą padaręs nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis vėl nusikals. Suprantama, kad jaunimas – tai visuomenės ateitis, o nepilnamečiai nusikaltėliai – nusikalstamumo „rezervas“. A. Dapšys teigia, kad nepilnamečių nusikalstamumas – tai savotiška bendro nusikalstamumo pradžia, jo potencialus rezervas ir kartu prognozės modelis ateičiai. Taigi, kuo ankstesniame amžiuje bus užkirstas kelias nepilnamečių nusikaltimams, tuo didesnė galimybė sumažinti nusikalstamumą ateityje. Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, gana jautriai reaguoja į įvairius sociokultūrinius, ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį bei vertybines orientacijas, o taip pat ir nusikaltėlišką elgesį. Todėl diegiant tinkamus požiūrius, vertybes, įsitikinimus ir elgesio būdus jaunajai kartai, svarbus uždavinys atitenka šeimai, mokyklai . Pagrindinis darbas mokykloje atitenka be abejo socialiniam pedagogui, kuris komandoje su kitais kompetentingais specialistais, tarp jų ir policijos pareigūnais, sprendžia mokinių nusikalstamumo problemas ir priežastis.
| |
spec ugdymo įstaigos ir darbas jose Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. 1 spec. Ugdymo įstaigos. 2 specialusis ugdymas. 3 darbas spec ugdymo įstaigose. 4 pagrindinės sąvokos. Išvados. Naudota literatūra. Įžanga. Po nepriklausomybės atkūrimo vyko pakankamai sparti specialiojo ugdymo sąvokų ir kategorijų, įvardinančių sutrikimus ir juos turinčius asmenis, kaita. Ši kaita atspindėjo ne tik integruoto ugdymo idėjų svarbą, bet ir bendrą demokratėjimo procesą tiek visoje švietimo sistemoje, tiek specialiajame ugdyme. Pirmiausia vietoj sąvokų defektas, defektyvūs vaikai imama vartoti pakankamai neutrali sąvoka-specialieji poreikiai. Suprantama tuomet iš kur kyla ir specialiojo ugdymo sematika. Sąvoka integracija yra vienas iš esminių reabilitacijos principų, t.y jos galutinis tikslas. Specialusis ugdymas yra atskirasis reabilitacijos atvejis. Vadinasi integruotas ugdymas yra ne tik specialiojo ugdymo forma, bet ir galutinis jos tikslas. Bet tuo pačiu integruotas ugdymas yra, pirmiausiai, barjerų tarp sveikų ir neįgalių vaikų laužymas, vienodų ugdymosi ir karjeros siekimo galimybių sudarymas. Socialinė bei specialiųjų poreikių asmenų ugdymo politika privalo atlikti bendrą nacionalinės politikos kontekstą, t.y būti grindžiamos tarptautiniais reikalavimais užtikrinant socialinę specialiųjų poreikių asmenų apsaugą bei ugdymą (si) pagal jų gebėjimus ir interesus. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymas turėtų būti neatskiriama integruota lietuvos švietimo ir mokslo sritis, bei sudaryti vieną svarbiausią neįgalių asmenų socialinės integracinės politikos dalį, apimančią formalųjį ikimokyklinį, pradinį, vidurinį ir profesinį ugdymą, aukštąjį išsilavinimą, suaugusiųjų švietimą bei jų neformalųjį ugdymą.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: 1Stebėtos pamokos ( mažiausiai 6 ). Buvo stebimos 6 ekonomikos pamokos Vilniaus licėjuje: dvi pamokos – 9 klasėje, dvi pamokos – 11 klasėje ir dvi pamokos – 12 klasėje. 9 klasėje pamokos tema buvo Bankai. Prieš pradedant naują pamokos temą buvo pakartojama praeitos pamokos tema. Kartojimas vyko apie 10 min. Pamokos tikslai buvo išsiaiškinti kokie bankai yra Lietuvoje, jų pagrindinės funkcijos, šiek tiek pateikta istorijos, pavyzdžiui, iš kur kilęs žodis bankai ir pan. Tema buvo aiškinama žodžiu, mokytoja užfiksuodavo kiekvieną sakinį, kurį reikėdavo užsirašyti ir įsiminti mokiniams. Pamokoje naudojami 9 klasei skirti vadovėliai, kurių leidėjas yra Junior Achievement. Šiuo metu, tai yra populiariausi ekonomikos vadovėliai visose mokyklose, čia yra pateikiama naujausia medžiaga. Naują temą mokytoja aiškina apie 40 min, per šį laiką kartu vyksta ir bendradarbiavimas su mokiniais, užsimezga dialogai tarp mokytojos ir mokinių, mokiniai klausinėja mokytojos, gilinasi, bando išsiaiškinti, o mokytoja noriai atsako į pateiktus mokinių klausimus. Pamokos gale likus 5-10 min yra pateikiamas testas, kad mokiniai labiau įsisavintų naują pamokos temą.
| |
Tradicija netradiciškai. Meno terapija Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Tradicija netradiciškai. Meno terapija. Tikslas. Metodai. Menas tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save. (J. V. Gėtė). Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART terapijos, procesas paremtas tuo, kad vaikų mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos vaizdais, muzikos garsais, šokio judesiais, dramos išraiškos metodais, o ne žodžiais. Ji yra unikali tuo, kad padeda vaikui ne vien žodžiais išreikšti ir sąmonę, ir pasąmonę, jos esmę sudaro veiklos, kurios metu kas nors kuriama, poveikis. Čia svarbiausia procesas ir vaikas, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, kaip būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suprastus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos. Erichas Fromas pasakė, kad menas tai vienintelė universali kalba, kurią sukūrė žmonija. Ji tokia pati visose kultūrose ir religijose. Meno terapija tai kelių meno sričių simbiozė, kaip dailės ir muzikos, muzikos ir šokio, muzikos ir psichodramos (dramos). Kiekvienai meno šakai būdinga savita simbolių sistema. Muzikos terapinės savybės. Muzika yra neverbalinė kalba, įgalina vaikus bendrauti, sąveikauti, pažinti viens kitą be žodžių. Muzika gerina koordinaciją, balansą. Muzika stimuliuoja atmintį, padeda įsiminti bei prisiminti. Muzika turi galią sukelti tam tikras asociacijas, vaizdinius. Muzika yra stiprus motyvas veikti. Muzika-padeda save pažinti, išreikšti ir t.t. Muzikos terapiją taiko muzikos terapeutas-kompetentingas specialistas. Bet taip pat muzikos terapijos metodus gali taikyti ir muzikos pedagogai, psichologai psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai ir pan., turintys atitinkamų muzikos terapijos žinių ir praktikos. Muzikos terapijos veikla gali būti labai įvairi: grojimas muzikos instrumentais, dainavimas, judėjimas pagal muziką, improvizavimas, muzikiniai žaidimai, muzikos kūrimas, muzikos klausymas (pasyvus ir aktyvus). Muzikos terapija apima ne tik ugdymo, bet ir psichologinius, socialinius, terapinius...
| |
Vertybių ugdymo problematiškumas Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Vertybės samprata. Vertybinės nuostatos, dvasiniai raidos principai. Tikslai kaip vertybė. Mokytojo ir mokinio vertybinė sąveika mokymo procese. Ugdymo teorija ir realybė. Apibendrinimas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Įvadas. Žmogus nuolat troško tobulėti, šimtmečius siekė tiesos, grožio, harmonijos, vertybėse įkūnijo tauriausius savo bruožus, ir jos, kaip visuomenės istorinės raidos patyrimo rezultatas, ilgainiui tapo sudedamąja individo ir visuomenės dalimi. Vertybės, kaip žmogaus santykis su būtimi, padeda jam orientuotis aplinkoje, atsirinkti iš aplinkos tuos ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo aspektus, kurie jam tampa subjektyviai svarbūs brendimo ir tolesnėje raidoje
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
