top


Konspektai.com > Biologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Skeletas ir raumenysparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Tarpląstinė medžiaga. Ląstelės. Tankusis kaulinis audinys. Labai kietas, sunkus. Carola-148: Tankusis kaulinis audinys. A. Padidintas išilginis tankiojo kaulinio audinio pjūvis, kuriame matyti vidinės kraujagyslės, kanalai ir kiti vidiniai dariniai. B. Padidintas osteonas su lakūnomis ir kanalėliais. C. Padidintas octeocitas (kaulaląstė) lakūnoje. D. Osteono elektronmikroskopinė nuotrauka (padidinta 1000 kartų). Osteonais. Akytasis kaulinis audinys. Kaulai yra aktyvūs. Antkaulis. Ilgieji kaulai. Carola-151(6-7): Vaisiaus ir suaugusio žmogaus skeletų skirtumai. A. Ilgųjų kaulų galvutės (epifizės) ima susidaryti apie 5-ąją vaisiaus savaitę ir baigia formuoptis apie 10 vaisiaus savaitę. B. Suaugusiojo skelete augimo zonos visiškai sukaulėja 13-25 gyvenimo metais. Tuomet į vientisą kaulą suauga galvutės ir vamzdinės ilgųjų kaulų dalys. Šiais požymiais remiasi archeologijoje ir teismo medicinoje, kai pagal skeleto likučius reikia įvertinti žmogaus amžių mirties metu. Carola-157: Ilgojo kaulo augimas ir pertvarka. Augimo plokštelė yra kaulo augimo ilgyn vieta. Galvutė didėja kremzlei storėjant, o vidinei jo daliai kaulėjant. Perdirbta schema Carola-529 kombinuojant su žmogaus kūno piešiniu, kuriame pavaizduota skydliaukė, prieskydinės liaukos, kraujas, kaulinis audinys, inkstų kanalėliai ir plonosios žarnos. Momenėliais. Iliustracija su stuburo linkiais. Padaryti iliustraciją pagal Carola-212: Klubakaulį suidarantys kaulai. Carola-221: Kaip gyja lūžis. A. Plyšus antkauliui ir skilus kaului bei čiulpui prasideda kraujavimas. Pažeidimo vietoje per porą valandų susidaro krešulys. B. Į pažeista sritį įeina fibroblastai. Per keletą dienų susidaro gijimo gumbas. C. Kauladarės ląstelės sudaro naujas kaulines plokšteles, vėl sujungiančias atsiskyrusias kaulo dalis į vieną kaulą. Gumbo paviršiuje susiformuoja kremzlė. D. Kremzlę ir gijimo siūlės akytąją kaulinę medžiagą reikiamose vietose pakeičia tankioji kaulinė...
0

Stuburinių zoologijos trumpas konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Tipas chordiniai (chordata). Dygiaodžiams (echinodermata). Svarbiausias chordinių raidos bruožas – pakitusi mityba. Chorinių gyvūnų sandaros bruožai. Chorinių embrioninis vystymasis:. Ašinė kaukolė turi 2 tipus:. Šalinimo sistema. Potipis: bekaukoliai (acrania). Klasė: galvachordžiai (cephalochordata). Potipis: stuburiniai (vertebrata. Stuburinių charakteristika. Hormoninė sistema. Antklasis bežandžiai (agnatha). Bežandžiai turi lervinę stadiją. Šalinimo sistema. Lytinė sistema ir dauginimasis. Gnatostoma – žanduotieji skeberiniai. Antkalis žuvys – pisces. Žuvys dominuoja visose vandens sistemose. Skirstymas pagal mitybos būda. Pelaginės rūšys. Bentosinės žuvys. Bentosiniai nuo pelaginių skiriasi. Unguriuojantis, vingiuojantis. Sarcopterygii. Antklasis žuvys (pisces). Klasė kremzlinės žuvys (chondrichthyes). Vidinis apvaisinimas. Ekologija. Kitoks kvėpavimo būdas. Žandų aparato judinimas priklauso nuo mitybos. Kvėpavimo organai. Žiaunos. Kaulinių žuvų elgsena. Anamnijai – varliagyviai. Anamnijotai – ropliai, paukščiai, žinduoliai. Klasė varliagyviai (amphibia). Judėjimo aparatas ir būdai. Kaukolė išlaiko daug kremzlinio audinio, palyginus su kaulinėmis žuvimis. Virškinimo sistema ir maisto objektai. Kvėpavimo sistema. Polifunkcija – daug organų dalyvaujančių kvėpavime: oda, šlapia ir gleivėta, šalta, glėti, nuo liaukų.
2

Toliaregysteparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Toliaregystė – tai tokia akių refrakcijos yda, kai daiktų vaizdas susidaro už tinklainės ir žmogus artimus daiktus mato neryškiai. Iki tam tikro amžiaus toliaregiai gerai mato tolimus daiktus, tačiau vėliau gali pablogėti matymas ir į tolį.
0

Tretine baltymo sandara ir gebejimas veiktiparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Tretinė baltymo struktūra ir gebėjimas veikti. LOB1: 252-253 psl. Fermento sąveika su substrato molekule. Substratas difunduoja prie fermento; substratas jungiasi su fermento aktyvumo centru; substrate trūksta viena jungtis; pirmasis produktas palieka aktyvumo centrą; į aktyvumo centrą įeina vandens molekulė; tarpinis kompleksas; kompleksas fermentas-produktas; antrasis produktas išeina iš aktyvumo centro. Piešinys - sintetinančio fermento molekulės palyginimas su susegėju, o skaidančio - su replėmis. Intarpas "kas yra vitaminai". Vitaminai. Intarpas "mikroelementai". Mikroelementais. Makroelementais. Intarpas "kaip bitės gamina medų". Reivn1-78 -: Sacharozės molekulė skyla į dvi molekules - viena gliukozės molekulę ir vieną fruktozės molekulę. Tai greitina invertazė, fermentas, kurio aktyvumo centras savo forma gerai atitinka sacharozės molekulės formą. Intarpas membranų skystumas. Reivn1-69 (Natrio siurblio schema). ? Baltymų funkcijos. Katalizinė. Atraminė. Judėjimo. Transportinė. Kaupimo. Rezervinė. Signalinė. Apsauginė. Baltymas nėra kieta konstrukcija - polipeptidinės grandinės sąranga yra judri. Vidinės globulės sritys šiek tiek juda viena kitos atžvilgiu keičiantis aplinkos sąlygoms. O paviršinės dalys yra dar judresnės. Tad tretinė struktūra gali keistis, ir būtent todėl baltymai gali atlikti daug savo funkcijų. Fermentai. Pavyzdžiui, žmogaus kraujas didžiąją dalį anglies dioksido perneša ištirpusį vandenyje. Anglies diosidui tirpstant vandenyje susidaro anglies rūgštis. Šis procesas vyksta savaime. Tačiau žmogaus organizme šią reakciją katalizuoja fermentas karboanhidrazė. Tai labai efektyvus fermentas, nes kiekviena karboanhidrazės molekulė per sekundę sudaro 105 anglies rūgšties molekulių. Todėl kraujyje turinčiame karboanhidrazės, ši reakcija 107 kartų spartesnė, nei paprastame vandenyje. Fermento molekulės globulė turi ypatingą įdubimą, vadinamą aktyvumo centru. Šio įdubimo sieneles sudaro tik kelios amino rūgštys (nuo 3 iki...
0

Trumpas BPT konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 250
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamojo proceso funkcijos. Baudžiamojo proceso teoriniai modeliai. Baudžiamojo proceso paskirtis. Baudžiamojo proceso stadijos samprata. Baudžiamojo proceso stadijų sistema. Baudžiamojo proceso teisė. Baudžiamojo proceso mokslas. Savitikros klausimai ir uždaviniai. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių klasifikacija, rūšys, sistema ir hierarchija. Baudžiamojo proceso normos, baudžiamojo proceso pažeidimas ir procesinė atsakomybė. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims. Savitikros klausimai ir uždaviniai. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų sistema. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys. Savitikros klausimai ir uždaviniai. Baudžiamojo proceso dalyvių samprata ir klasifikavimas. Baudžiamojo proceso dalyviai, vykdantys baudžiamąjį procesą. Asmenys, ginantys savo teisėtus interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja. Baudžiamojo proceso dalyviai, padedantys vykdyti baudžiamąjį procesą. Savitikros klausimai ir užduotys. Žmogaus teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti. Gynyba. Atstovavimas.
0

Ūkininkavimas ekologiškai jautriose teritorijoseparsisiųsti


Lapų skaičius: 17
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gamtinės dirvožemio ir klimatinės sąlygos. Sėjomaina. Rudeninis ir pavasarinis žemės dirbimas. Ekologinės augalininkystės taisyklės. Pagrindinių elementų (n, p, k) apykaita. Tręšimas. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas. Gamtinės dirvožemio ir klimatinės sąlygos. Sėjomaina. Rudeninis ir pavasarinis žemės dirbimas. Ekologinės augalininkystės taisyklės. Pagrindinių elementų (n, p, k) apykaita. Tręšimas. Išvados. Naudota literatūra. Darbas skirtas apibendrinti ūkininkavimą ypač jautriuose žemėse. Suteikti informacijos kaip reikia ūkininkauti tokiose žemėse. Kaip reguliuoti trašų kieki dirvožemije. Ir nurodoma ka daryti jei dirvožemis pH mažiau už 6. Darbe pateikiamos visos galimos sėjomainos ypač jautriose žemėse. Taipat pateikiama kokia turi būti gamtinės dirvožiamio ir klimatinės sąlygos.
0

Ultravioletinių spindulių poveikisparsisiųsti


Lapų skaičius: 15
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Dėstomoji dalis. Ultravioletinių spindulių reikšmė. Ultravioletinių spindulių skirstymas. Ultravioletinių spindulių šaltiniai ir atspindžiai. Ozono sluoksnis. Ultravioletinė saulės spinduliuotė ir jos poveikis žmogui. Oda. Soliariumas. Patarimai. Išvada. Literatūros sąrašas. Ultravioletiniai spinduliai (sutr. UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį 400 nm. Ultravioletiniams spinduliam būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Ultravioletiniai spinduliai yra biologiškai aktyviausi Saulės spektro spinduliai. Tai – didelės energijos saulės spektro spindulių ruožas, pasižymintis stipriu poveikiu. (Laisvoji enciklopedija Vikipedija) Daugelis medžiagų, kaip: stiklas, vandens garai – nepraleidžia ultravioletinių spindulių arba praleidžia juos blogai. Ypač gerai ultravioletinius spindulius sugeria Žemės atmosferoje esantis ozonas. Aukštai kalnuose jų poveikis būna didesnis. Apskritai kuo mažesnis ultravioletinių spindulių bangos ilgis, tuo labiau juos sugeria įvairios medžiagos.
0

Ūminis gastritasparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Sukėlėjas. Plitimas. Paveikiamos kūno dalys. Simptomai. Gydymas. Profilaktika. Socialiniai veiksniai. Gali sukelti alkoholis, grubus, sunkiai virškinamas, aštrus maistas, apsinuodijimas maistu, išgertos stiprios rūgštys ir šarmai. Neretai skrandžio uždegimą sukelia vaistai, ypač vartojami ilgą laiką, dažniausiai – aspirinas. Hormoniniai ir priešvėžiniai medikamentai. Skrandžio uždegimas gali išsivystyti ir tuomet kai nėra tiesioginės skrandį veikiančios priežasties – po operacijų, traumų, nudegimų, esant ryškiam inkstų nepakankamumui.
0

Vidulasteliniai inamiaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Viduląsteliniai dumbliai. Gyvūno audinys su viduląsteliniais dumbliais. Viduląsteliniai parazitai. Trachoma. Psitakozė. Dėmėtoji šiltinė. Virusai ir prionai. Viduląsteliniai įnamiai. Ląstelės yra organizmus sudarančios plytos, taigi, atrodytų, mažiausia gyvybės forma. Tačiau ir ląstelių viduje neretai apsigyvena dar smulkesnės ląstelės ar neląsteliniai organizmai. Gyvūninę ir dumblių ląsteles sieja mutualizmas - abipusiai naudingi ryšiai. Dumblio ląstelė iš gyvūninės ląstelės gauna CO2, mineralinių druskų. Sėslūs gyvūnai pasisuka ar auga taip, kad dumbliai gautų šviesos. Gyvūnas gindamas save gina ir dumblio ląsteles. Dumblio ląstelės, fotosintetindamos sau organines medžiagas, aprūpina jomis ir savo šeimininką. Gyvūno ląstelės suvirškina dumblio ląstelių perteklių. Ląstelių viduje neretai parazituoja smulkūs vienaląsčiai organizmai - bakterijos ir pirmuonys. Intarpas chlamidijos. Chlamidijos ir riketsijos yra labai smulkios bakterijos, kurios gali daugintis tik ląstelių viduje. Jos yra obligatiniai viduląsteliniai parazitai. Chlamidijas ir riketsijas dažniausiai platina nariuotakojai. Riketsijas pirmą kartą 1909 m. Uolėtųjų Kalnų karštine sergančių žmonių kraujyje ir šią ligą platinančiose erkėse aptiko H. Riketsas (H. T. Ricketts). Kitais metais Riketsas riketsijas aptiko dėmėtąją šiltinę platinančių utėlių žarnyne. Riketsijas pavadino Riketso pavarde, nes mokslininkas mirė užsikrėtęs jomis. Chlamidiozė trachoma. Šia aklumą sukeliančia liga sergama tik tropikuose. Ji paplitusi
0

Virusai 2parsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Virusai. Gstb1: 31. Gstb1: 30. C: 281(6-80) Bakteriofago l gyvenimo ciklas. Šio viruso chromosoma turi ~50 000 nukleotidų porų ir koduoja ~50 baltymų. GSTB1: 3 Bakteriofago T4 ciklas - Aktyvioji infekcija. C: 279(6-78) Virus su membrana gyvenimo ciklas. C: 280(6-79) Membraninių virusų (gripo ir pūslelinio stomatito) atsipumpuravimo vietos. Virusais. Virusinių tulpių nuotrauka. Kas Lietuvoje tai atlieka? Reikėtų nuotraukos. Virusai būna trijų formų, kurios labai skiriasi viena nuo kitos. Už ląstelės ribų virusas būna virionas. Virionas yra dalelė, sudaryta iš nukleorūgšties molekulės ir ją supančio baltyminio apvalkalo. Užkrėtę ląsteles aktyviai parazituojantys virusai būna aktyviai perrašomos ir skaitomos DNR atkarpos pavidalo. Užkrėtęs ląstelę pasyvus virusas būna DNR atkarpa ląstelės chromosomoje, kurią labai sunku aptikti. Viriono sandara. Esminė laisvo viruso dalis - nukleorūgšties šerdis su genetine informacija. Šerdį supa baltyminis apvalkalas, vadinamas kapside. Kai kurių virusų (pvz. , gripo ar herpeso) kapsidę dengia papildoma membrana, sudaryta iš šeimininko ląstelės plazminės membranos su virusiniais membraniniais baltymais. Visiškai susiformavusi virusinė dalelė, turinti šerdį ir apvalkalą vadinama virionu. Kapsidės paviršiuje esančiomis molekulėmis virusas prisitvirtina prie ląstelės. Pvz. , į gyvūninę ląstelę prasiskverbiantis virusas pirmiau prisitvirtina prie ląstelės paviršiuje esančios receptorinės molekulės. Intarpas kapsidės sandara. Kapsidę sudaro daug visiškai vienodų baltymų molekulių kapsomerų. Kapsomerai tinkamose sąlygose patys savaime jungiasi vienas su kitu ir sudaro labai taisyklingos sandaros tuščiavidurį apvalkalą kapsidę. Kai tame pačiame tirpale yra ir viruso nukleorūgšties molekulių, jos įsimontuoja kapsidės viduryje. Kai kurių virusų baltymai su nukleorūgštimi sudaro vientisą darinį, vadinamą nukleokapside. Tai būdinga tabako mozaikos virusui. Kiaulytės ir gripo virusų nukleokapsidė dar apgaubta...
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557