top


Konspektai.com > Biologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Organizmo valdymas ir orientavimasis aplinkojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 32
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje. Nervų sistema. Nervinis audinys. Neuronai. Aksonas. Ląstelės kūnas. Mediatorius. Nervinė skaidula. Mielino dangalas. Neuronų tipai. Ramybės potencialu. Veikimo potencialu. Depoliarizavosi. Repoliarizavosi. Repoliarizuota. Ramybės potencialas. Impulso sklidimas. Sklidimo kryptimi. Nevyksta. Šuoliškuoju laidumu. Nervinio signalo perdavimas sinapsėse. Sinapse. Žmogaus nervų sistema. Centrinė nervų. Sistema. Receptoriai.
0

Pandemijos ir kova su jomisparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pandemija – kas tai? Ligos progresavimo požymiai ir simptomai. Rizikos sirgti sunkia pandeminio gripo forma veiksniai. Pandeminio gripo vakcinos ir jų skiepijimas. Asmeninės (ne farmacinės) apsaugos priemonės siekiant sumažinti pavojų užsikrėsti pandeminio gripo virusu ar jį pernešti. Išvados. Literatūros sąrašas. Bėgant amžiams pasaulyje periodiškai atsiranda ligų, kurios nusineša milijonus žmonių gyvybių. Jos vadinamos pandemijomis. Pasauline pandemija yra laikoma tokia liga, kuri vyrauja pasaulio mastu ir plinta tuo pačiu metu. Pandemijos priežastimi yra laikomas naujai atsirandantis virusas. Toks virusas būna visiškai naujas, t.y. turintis radikalių antigeninių pokyčių. Tai nebūdinga paprastam gripo virusui, kurio antigeninė kaita vyksta pastoviai. Pandemijos virusai sukelia žymiai sunkesnes ligas, lyginant jas su paprasto gripo sukeliamomis. Daugelyje šalių kyla kasmetinės gripo epidemijos, tačiau jos, skirtingai nei pandemijos pasaulyje gali pasikartoti kas 30 metų. Gripo sukelėjas – 80 – 120nm dydžio virusas. Šį virusą 1933m. atrado anglų mokslininkai C. Endrijus, U. Smisas ir P. Leidlou. Yra keletą gripo virusų, būtent A, B, C. A virusas sukelia žmonių, paukščių, kiaulių ir kitų žinduolių ligą. B virusas sukelia tiktai žmonių ligą. C virusas sukelia žmonių ir kiaulių ligą. Šiame darbe trumpai pateiksiu pandemijos rūšis, ligos progresavimo požymius ir simptomus, rizikos susirgti sunkia pandeminio gripo forma veiksnius. Sužinosite kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo pandeminio gripo. Darbo tikslas: informuoti apie pandemijos plitimus ir kovas su jomis.
0

Paveldimos ligos ir jų perdavimo mechanizmaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Paveldimos ligos, yra ligos, kurias sukelia paveldimos informacijos pokyčiai (mutacijos). Jos skirstomos į: chromosomones ir genetines ligas. Kaip perduodamos chromosominės ligos? Chromosominės ligos, arba chromosominės anomalijos, aberacijos – tai būklės, kurias sukelia chromosomų skaičiaus ar struktūros pakitimai. Iki apvaisinimo pakitusios gali būti vieno iš tėvų gametos arba chromosomų pokyčiai gali formuotis jau po apvaisinimo zigotoje. Kai homologinės chromosomos neišsiskiria mejozės dalijimosi metu arba dukterinės chromosomos neišsiskiria mejozės dalijimosi metu, susiformuoja gametos su per mažu (n-1) arba per dideliu (n+1) chromosomų skaičiumi. Kai apvaisinimo metu tokios nenormalios gametos susilieja su normaliomis, gali būti monosomija (2n-1) arba trisomija (2n+1), kas bendrai vadinama aneuploidijomis.
0

Pedagogikos pamoka. Tema Ląstelė.parsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Kas yra sveika mityba? Sužinoti kas yra mitybos piramidė, kaip ja naudotis, ko reikia žmogaus organizmui. Ląstelė (lot. cellula – „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Manoma, kad suaugusio žmogaus kūną sudaro apie 100 trln. ląstelių, skirstomų į 220 tipų. 1665 m. R. Hukas pirmasis pro mikroskopą pastebėjo, kad jo stebimas objektas (svogūno lukšto odelė, samanos lapelis) sudarytas iš atskirų beveik vienodo dydžio plytelių, narvelių ar akelių, kurias pavadino ląstelėmis.
0

Pirmoji pagalbaparsisiųsti


Lapų skaičius: 26
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Taigi, kas yra pirmoji medicinos pagalba? Pmp bendrosios taisyklės. Pirmumo seka. Pmp eiliškumas. Nukentėjusio būklės įvertinimas. Teisingai ir nuosekliai patikrinkite ir įvertinkite. Pirmosios medicinos pagalbos abc. Viskas apie erkes. Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų? Ką daryti, jei erkė įsisiurbė? Pirmoji pagalba įgėlus bitei. Anafilaksinio šoko metu patartina. Pirmoji pagalba susižeidus. Kraujavimo stabdymas. Alpimas. Kaip padėti apalpusiajam. Užspringimas. Saugus poilsis prie vandens. Dirbtinis kvėpavimas. Rankinis dirbtinis kvėpavimas. Išorinis širdies masažas. Nudegimai. Organizmo perkaitimas ir saulės smūgis. Organizmo perkaitimas. Perkaitimo požymiai. Saulės smūgis. Pirmoji pagalba perkaitus ar ištikus saulės smūgiui. Apsisaugojimo priemonės. Pagalba „nusvilusiam” saulėje.
0

Plastides ir fotosintezeparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: SB1: 26(2-7) Kukurūzo lapo chloroplastas. Tilakoidų membranose išsidėstę fotosintezės pigmentai - chlorofilai ir karotinoidai. Tilakoidų vidinė ertmė vadinama tilakoidų ertme. MBK3: 36(9-37) Chloroplastų sandara. SB1: 99(7-8). Lob2: 690 lob2: 691. MBK3: 44(9-50) Elektronų kelias tilakoidinėje membranoje. Plastidės. Augalinės ląstelės turi tik joms būdingų dvimembranių organoidų - plastides. Plastidės kaip ir branduoliai bei mitochondrijos turi dvigubą membraną, DNR ir ribosomų. Plastidžių DNR žiedinė, ribosomos tokios pat, kaip prokariotinių ląstelių. Plastidės skirstomos į kelias grupes. Smulkios bespalvės ar blyškiai žalios proplastidės būdingos šaknų ir ūglių augimo kūgelių ląstelėms. Proplastidės yra nespecializuotos chloroplastų, leukoplastų, chromoplastų pirmtakės. Augimo kūgelio ląstelei augant ir diferencijuojantis, proplastidės didėja, jų vidinė membrana sudaro gilius įlinkimus, kurie atsiskiria ir sudaro vidinę membraninių pūslelių (tilakoidų) sistemą. Tilakoidų membranose kaupiasi chlorofilas, ir plastidė pažaliuoja. Taip iš proplastidės susidaro chloroplastas. Chloroplastai turi labai sudėtingą tilakoidų sistemą, turinčią daug chlorofilo. Intarpas etioplastai. Kai besivystanti plastidė negauna pakankamai šviesos, jos vystymasis sustoja - jos tilakoidų sistema lieka pusiau išvystyta, chlorofilo sintezė sustoja. Tokia nebaigusi vystytis plastidė vadinama etioplastu. Etioplastų turi tamsiame šiltame rūsyje sudygusių bulvių stiebai. Tokiems stiebams tereikia gauti tam tikrą šviesos dozę, ir etioplastai virsta chloroplastais. Stiebai pažaliuoja. Chloroplastai paprastai būna disko formos (skersmuo - 4-5  mm). Lapo minkštimo ląstelė turi 40-50 chloroplastų. Viename kvadratiniame lapo milimetre būna apie 500 000 chloroplastų. Ląstelėje chloroplastai paprastai išsidėsto palei sienelę. Chloroplastą užpildo drebutinė masė, vadinama stroma. Stromoje išsidėstę plokšti uždari maišeliai, vadinami...
0

Plaučių uždegimas ir nuorodaparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. Simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, skrepliavimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys. Dusulys Bendras silpnumas Darbingumo sumažėjimas Karščiavimas Kosulys Skrepliavimas Fizinio pajėgumo sumažėjimas Atsikosėjimas krauju Skausmas krūtinėje Plaučių uždegimą predisponuojantys veiksniai yra: •Ūminė virusinė respiracinė infekcija; •Rūkymas; •Alkoholizmas; •Imunodeficitinės būklės; •Lėtinės kvėpavimo takų ligos; •Širdies nepakankamumas; •Cukrinis diabetas.
0

Plaukų pagrindiniai ypatumaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Plaukų pagrindiniai ypatumai. Plaukų spalvos. Plaukų forma. Plaukų forma. Plaukų pasiskirstymas. Ilgi normalūs plaukai. Šeriniai normalūs plaukai. Pūkeliniai plaukai. Plaukų tankumas. Plaukų augimas. Plaukų augimo ypatumai. Plaukų augimas per dieną priklauso nuo amžiaus – vidutiniai statistiniai duomenys. Plauko šaknies biologija. Plauko šaknies sandara. Plauko šaknies priedai. Plauko augimas. Plauko augimo ciklai. Telogen / exogen. Plaukas - tai odos darinys, sudarytas iš sukietėjusių odos epidermio ląstelių. Žmogaus plaukų bendras kiekis yra apie 5 milijonus, iš jų tik 1 milijonas yra galvos plaukai, o iš pastorojo milijono apytiksliai tik iki 150 000 dengia žmogaus skalpą. Be to, jų kiekis priklauso nuo plaukų natūralios spalvos, nes plaukų spalva nusako plauko folikulo tankumą, t.y. plaukų tankumą. Tamsiaplaukiai turi apie 110 000 skalpo plaukų, tačiau dauguma jų turi vidutinį plaukų storį; rausvaplaukiai turi apie 90 000 plaukų skalpo folikulų, tačiau dauguma jų yra storiausi; rudaplaukiai gali turėti iki 140 000 plaukų, o šviesiaplaukiai turi apie 150 000 plaukų, bet jie yra ženkliai plonesni nei rausvaplaukių. Skalpo plaukų kiekis ir tipas kinta ir dėl etninių faktorių. Europiečių plaukai yra tiesūs, banguoti, garbanoti, jų skersmuo yra skritulio ar ovalo formos ir jie yra šiek tiek plonesni nei azijiečių plaukai.
0

Prokariotines lastelesparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Prokariotinių ląstelių dydis. Bakterijų formos. Prokariotinės ląstelės apvalkalas. Genetinio aparato ir baltymų biosintezės ypatumai. Viduląstelinės membranos ir fotosintezė. Prokariotų mityba ir energijos gavyba. Prokariotiniai žiuželiai. C: 774 (15-61) Bakterinio žiuželio schema. Žiuželis lanksčiu kabliu sujungtas su baltyminiu rotoriumi. Rotorius įstatytas į statorių - apvalkale įtvirtintus žiedinius baltyminius darinius. Žiuželio sukimosi greitis ~150 apsisukimų per sekunę. Prokariotinės ląstelės dalijimasis. Gusev-Mineeva: 50 arba C: 942(18-40). Sporos. Prokariotinės ląstelės. Ląstelės pagal sandarą skirstomos į dvi grupes - prokariotines ir eukariotines. Eukariotinių ląstelių sandara aprašyta ankstesniuose skyriuose. Prokariotines ląsteles turi bakterijos ir melsvabakterės. Jų ląstelės yra paprastesnės sandaros. Intarpas prokariotinių ląstelių ypatumai. Prokariotinės ląstelės. Mažesnės už eukariotines. Turi sienelę, sudarytą iš prokariotams būdingų polisacharidų. Neturi viduląstelinių membranų ir membraninių organoidų (endoplazminio tinklo, Goldžio komplekso, vakuolių ir t. T. ). Neturi branduolio. Turi vieną chromosomą. Chromosomos žiedinės. Chromosomos turi mažai baltymų. Genai neturi intronų. Turi ribosomas, sandara panašias į eukariotinių ribosomas. Dalis jų turi deguoninę ATP sintezę, tačiau ji vyksta ne mitochondrijose, bet ant plazminės membranos. Dalis jų gali fotosintetinti, bet fotosintezės pigmentai yra ne plastidėse, o išorinėse membranose. Gali turėti žiuželius, bet prokariotiniai žiuželiai kitokios sandaros, nei eukariotiniai. Dauginasi dalindamosios pusiau (prokariotinėms ląstelėms būdingas dalijimasis). Dalis bakterijų sudaro sporas. Intarpas bakterijų forma. Apvalios bakterijos vadinamos kokais. Lazdelės formos bakterijos vadinamos tiesiog bakterijomis (bakterijos siaurąja prasme). Jei lazdelinė bakterija sugeba sudaryti sporas, ji priskiriama bacilų grupei. Kumpos lazdelės formos bakterijos vadinamos vibrionais (pvz. , choleros...
0

Radiaciniai gyvūnų odos nudegimaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Radiacinės spinduliuotės. Radiacijos šaltiniai. Gamtiniai šaltiniai. Dirbtiniai šaltiniai. Gyvūnų odos nudegimai. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Tema. Radiacija (jonizuojanti spinduliuotė) egzistavo nuo žemės atsiradimo. Galima sakyti, ji netgi formavo planetos veidą. Tačiau šios gaivališkos jėgos poveikis gyvūnų odai dažniausiai būdavo tik neigiamas. Vien mažas radiacijos kiekis gali sukelti odos nudegimą, o didelę dozę gavę gamtos padarai tuoj pat žūna. Žinoma, viskas priklauso, kokia spinduliuote bei kokiu jos kiekiu gyvūnas yra nuolat apšvitinamas, kiek laiko jis būna vienokios ar kitokios apšvitos zonoje ir kokius odos nudegimus gali sukelti. Darbo objektas. Šio darbo objektu galima laikyti gyvūnus, kurie patiria mažesnį ar didesnį jonizuojančios spinduliuotės poveikį. Darbo tikslas. Išnagrinėti, kokius nudegimus sukelia tam tikras radiacinės spinduliuotės kiekis gyvūnų odoje. Darbo aktualumas ir naujumas. Radiacija mus supa nuolat. Ji yra nevienalytė ir turi nevienodą poveikį kiekvienam gyvūnui. Todėl ypač aktualu yra žinoti, kokius nudegimus ji gali sukelti ne tik mums žmonėms bet ir mus supantiems gyvūnams. Ypač šiais, branduolinio mokslo tobulėjimo, laikais, kai radiacinis energijos antplūdis gali mus užklupti visai netikėtai. Uždaviniai. Keliami uždaviniai. Sužinoti, kas yra radiacija ir kokie jos tipai. Išnagrinėti, kokie šaltiniai skleidžia radiaciją. Išsiaiškinti, koks radiacijos kiekis sukelia nudegimus. Aptarti, kokių rūšių yra radiaciniai nudegimai ir kaip jie pasireiškia. Ar įmanoma mediciniškai juos užgydyti, ar jie užgyja savaime. Naudota literatūra. Nagrinėjant šią temą teko naudotis moksline literatūra, Civilinės saugos mokymo centro medžiaga, kuri yra ypač naudinga. Literatūra parašyta lietuvių kalba. Ypač padėjkio a. Urbelio knyga Radiacija: sauga, sveikata, ekologija, kuria buvo plačiai išdėstytas alfa, beta bei gama spinduliuočių...
0

Paieška


bottom