Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 8 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. Simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, skrepliavimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys. Dusulys Bendras silpnumas Darbingumo sumažėjimas Karščiavimas Kosulys Skrepliavimas Fizinio pajėgumo sumažėjimas Atsikosėjimas krauju Skausmas krūtinėje Plaučių uždegimą predisponuojantys veiksniai yra: •Ūminė virusinė respiracinė infekcija; •Rūkymas; •Alkoholizmas; •Imunodeficitinės būklės; •Lėtinės kvėpavimo takų ligos; •Širdies nepakankamumas; •Cukrinis diabetas.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Plaukų pagrindiniai ypatumai. Plaukų spalvos. Plaukų forma. Plaukų forma. Plaukų pasiskirstymas. Ilgi normalūs plaukai. Šeriniai normalūs plaukai. Pūkeliniai plaukai. Plaukų tankumas. Plaukų augimas. Plaukų augimo ypatumai. Plaukų augimas per dieną priklauso nuo amžiaus – vidutiniai statistiniai duomenys. Plauko šaknies biologija. Plauko šaknies sandara. Plauko šaknies priedai. Plauko augimas. Plauko augimo ciklai. Telogen / exogen. Plaukas - tai odos darinys, sudarytas iš sukietėjusių odos epidermio ląstelių. Žmogaus plaukų bendras kiekis yra apie 5 milijonus, iš jų tik 1 milijonas yra galvos plaukai, o iš pastorojo milijono apytiksliai tik iki 150 000 dengia žmogaus skalpą. Be to, jų kiekis priklauso nuo plaukų natūralios spalvos, nes plaukų spalva nusako plauko folikulo tankumą, t.y. plaukų tankumą. Tamsiaplaukiai turi apie 110 000 skalpo plaukų, tačiau dauguma jų turi vidutinį plaukų storį; rausvaplaukiai turi apie 90 000 plaukų skalpo folikulų, tačiau dauguma jų yra storiausi; rudaplaukiai gali turėti iki 140 000 plaukų, o šviesiaplaukiai turi apie 150 000 plaukų, bet jie yra ženkliai plonesni nei rausvaplaukių. Skalpo plaukų kiekis ir tipas kinta ir dėl etninių faktorių. Europiečių plaukai yra tiesūs, banguoti, garbanoti, jų skersmuo yra skritulio ar ovalo formos ir jie yra šiek tiek plonesni nei azijiečių plaukai.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Prokariotinių ląstelių dydis. Bakterijų formos. Prokariotinės ląstelės apvalkalas. Genetinio aparato ir baltymų biosintezės ypatumai. Viduląstelinės membranos ir fotosintezė. Prokariotų mityba ir energijos gavyba. Prokariotiniai žiuželiai. C: 774 (15-61) Bakterinio žiuželio schema. Žiuželis lanksčiu kabliu sujungtas su baltyminiu rotoriumi. Rotorius įstatytas į statorių - apvalkale įtvirtintus žiedinius baltyminius darinius. Žiuželio sukimosi greitis ~150 apsisukimų per sekunę. Prokariotinės ląstelės dalijimasis. Gusev-Mineeva: 50 arba C: 942(18-40). Sporos. Prokariotinės ląstelės. Ląstelės pagal sandarą skirstomos į dvi grupes - prokariotines ir eukariotines. Eukariotinių ląstelių sandara aprašyta ankstesniuose skyriuose. Prokariotines ląsteles turi bakterijos ir melsvabakterės. Jų ląstelės yra paprastesnės sandaros. Intarpas prokariotinių ląstelių ypatumai. Prokariotinės ląstelės. Mažesnės už eukariotines. Turi sienelę, sudarytą iš prokariotams būdingų polisacharidų. Neturi viduląstelinių membranų ir membraninių organoidų (endoplazminio tinklo, Goldžio komplekso, vakuolių ir t. T. ). Neturi branduolio. Turi vieną chromosomą. Chromosomos žiedinės. Chromosomos turi mažai baltymų. Genai neturi intronų. Turi ribosomas, sandara panašias į eukariotinių ribosomas. Dalis jų turi deguoninę ATP sintezę, tačiau ji vyksta ne mitochondrijose, bet ant plazminės membranos. Dalis jų gali fotosintetinti, bet fotosintezės pigmentai yra ne plastidėse, o išorinėse membranose. Gali turėti žiuželius, bet prokariotiniai žiuželiai kitokios sandaros, nei eukariotiniai. Dauginasi dalindamosios pusiau (prokariotinėms ląstelėms būdingas dalijimasis). Dalis bakterijų sudaro sporas. Intarpas bakterijų forma. Apvalios bakterijos vadinamos kokais. Lazdelės formos bakterijos vadinamos tiesiog bakterijomis (bakterijos siaurąja prasme). Jei lazdelinė bakterija sugeba sudaryti sporas, ji priskiriama bacilų grupei. Kumpos lazdelės formos bakterijos vadinamos vibrionais (pvz. , choleros...
| |
Radiaciniai gyvūnų odos nudegimai Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Radiacinės spinduliuotės. Radiacijos šaltiniai. Gamtiniai šaltiniai. Dirbtiniai šaltiniai. Gyvūnų odos nudegimai. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Tema. Radiacija (jonizuojanti spinduliuotė) egzistavo nuo žemės atsiradimo. Galima sakyti, ji netgi formavo planetos veidą. Tačiau šios gaivališkos jėgos poveikis gyvūnų odai dažniausiai būdavo tik neigiamas. Vien mažas radiacijos kiekis gali sukelti odos nudegimą, o didelę dozę gavę gamtos padarai tuoj pat žūna. Žinoma, viskas priklauso, kokia spinduliuote bei kokiu jos kiekiu gyvūnas yra nuolat apšvitinamas, kiek laiko jis būna vienokios ar kitokios apšvitos zonoje ir kokius odos nudegimus gali sukelti. Darbo objektas. Šio darbo objektu galima laikyti gyvūnus, kurie patiria mažesnį ar didesnį jonizuojančios spinduliuotės poveikį. Darbo tikslas. Išnagrinėti, kokius nudegimus sukelia tam tikras radiacinės spinduliuotės kiekis gyvūnų odoje. Darbo aktualumas ir naujumas. Radiacija mus supa nuolat. Ji yra nevienalytė ir turi nevienodą poveikį kiekvienam gyvūnui. Todėl ypač aktualu yra žinoti, kokius nudegimus ji gali sukelti ne tik mums žmonėms bet ir mus supantiems gyvūnams. Ypač šiais, branduolinio mokslo tobulėjimo, laikais, kai radiacinis energijos antplūdis gali mus užklupti visai netikėtai. Uždaviniai. Keliami uždaviniai. Sužinoti, kas yra radiacija ir kokie jos tipai. Išnagrinėti, kokie šaltiniai skleidžia radiaciją. Išsiaiškinti, koks radiacijos kiekis sukelia nudegimus. Aptarti, kokių rūšių yra radiaciniai nudegimai ir kaip jie pasireiškia. Ar įmanoma mediciniškai juos užgydyti, ar jie užgyja savaime. Naudota literatūra. Nagrinėjant šią temą teko naudotis moksline literatūra, Civilinės saugos mokymo centro medžiaga, kuri yra ypač naudinga. Literatūra parašyta lietuvių kalba. Ypač padėjkio a. Urbelio knyga Radiacija: sauga, sveikata, ekologija, kuria buvo plačiai išdėstytas alfa, beta bei gama spinduliuočių...
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Vandens svarba. Vandens kiekis maisto produktuose, daržovėse ir gėrimuose (100 g). Vandens tyrimai. Vandens kokybė. Iš čiaupo bėga drumzlinas vanduo. Tyro vandens žmogui reikia kasdien. Nuolatos reikia atstatyti vandens netektį. Geras vanduo - stiprios sveikatos šaltinis. Auksiniai patarimai jums - vandens vartotojams. Testas. Išvados. Naudota literatūra. Žmogus be maisto gali išgyventi daugiau nei mėnesį, be vandens - tik 4-5 dienas. Vanduo yra pagrindinė gyvo organizmo sudedamoji dalis: daugiau nei du trečdaliai žmogaus kūno yra vanduo. Vanduo sudaro 65 proc. Suaugusių ir net 80 proc. Vaiko svorio, dėl to kasdien mūsų organizmas turi gauti ne mažiau kaip 2,5 litro vandens. Kaip vanduo patenka į žmogaus organizmą? 1-1,5 litro vandens žmogus gauna su maistu, 0,3 litro vandens susidaro skylant maisto medžiagoms, o 1-1,5 litro - geriant įvairius gėrimus. Europoje daugiausia vandens išgeria prancūzai, vokiečiai, belgai, austrai, italai ir šveicarai. Populiariausias šiose šalyse negazuotas mineralinis vanduo. Vakarų europoje ir jav parduotuvėse parduodama net 80 proc. Negazuoto mineralinio vandens, o lietuvoje istoriškai populiaresnis gazuotas. Negazuoto mineralinio vandens pas mus kol kas nuperkama tik 20 proc., tačiau kiekvienais metais tokio vandens vartojimas auga.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pastaraisiais metais tiek moksliniuose darbuose, tiek populiarioje spaudoje daug rašoma apie rūgštaus lietaus įtaką aplinkai. Labiausiai nuo jo kenčia Skandinavijos, Centrinės Europos ir Šiaurės Amerikos šalys. Tačiau ir Lietuvą, kurioje vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai, pasiekia rūgštūs lietūs, susidarę virš Centrinės Europos. Lietuvos pramonės įmonės kasmet į atmosferą išmeta200 tūkst. tonų sieros dioksido ir 40 tūkst. tonų azoto oksidų. Jie, jungdamiesi su atmosferos drėgme, iškrinta ant žemės paviršiaus rūgščiais krituliais. Sieros dioksidas turi didžiausią reikšmę susidarant tokiam lietui. Nepalankiai rūgštiniai teršalai (tiek dujiniai, tiek aerozoliniai) veikia žmogų, sukeldami kvėpavimo takų susirgimus ir kitokias ligas. Patekusios rūgštys į dirvą ir ežerus, pakeisdamos jų cheminę sudėtį, veikia fauną ir florą. Toks poveikis vadinamas netiesioginiu.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Tabakas ir jo paplitimo istorija Faktai apie tabaką Rūkymo psichologija Rūkymo poveikis organizmui Ekonominė žala Kokie sveikatos pokyčiai vyksta metus rūkyti? Rūkymo nutraukimas Apibendrinimas Rūkymas – įprastų žmogaus veiksmų sistema, rodanti liguistą tabake esančios narkotinės medžiagos – nikotino pomėgį. Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi; po 8 val. kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsotinamas deguonis; po 24 val. anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo, plaučiai jau pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo; po 48 val. nikotino organizme nebėra, žymiai pagerėja uoslės ir skonio jutimai.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Karalystės ir jų ypatybės. Bakterijos; virusai; sandara; palitimas; apsauga. Grybų sandara; reikšmė gamtoje. Dumblių sandara; dauginimasis. Samanų ir paparčių dauginimasis; vystimasis. Vienskilčių ir dviskilčių požymiai. Dviskilčiai augalai. Kirmėlių klasių požymiai. Kirmelės. Plokščiosios. Apvaliosios. Žieduotosios. Kirmėlių reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenyme. Nariuotakojų tipo klasės; kūno sandara; skirtumai. Nriuotakojai. Vėžiagyviai. Voragyviai. Vabzdžiai. Vabzdžių vystimasis. Žuvų vystimasis ir prisitaikymas gyventi vandenyje. Varliagyvių vystimasis ir prisitaikymas. Roplių ypatybės. Paukščių prisitaikymas skristi; reikšmė. Žinduoliai. Mitybos ryšiai ekosistemoje; ryšiai tarp rūšių. Org. Ir negyvoji aplinka. Žmogaus poveikis gamtai. Biologija. Augalų karalystė: Visi augalai daugialąsčiai org. Dauguma jų turi org. (šaknis, lapus ir kt. ) ir audinius (laidžiuosius, ramstinius ir kt. ). Augaluose yra chlorofilo, todėl org. Jung. Jie pasigamina patys. Augalai yra nejudrūs. Protisų karalystė: Šiai karalystei priklauso pirmuonys ir dumbliai. Tai branduolius turintys org. Vieni pirmuonys minta gatavais org. Jung., kiti jų pasigamina patys, nes turi chlorofilo. Dalis pirmuonių turi org., kurių dėka yra judrūs. Dumblių yra vienaląsčių ir daugialąsčių. Tačiau daugialąsčiai neturi sudėtingos sandaros audinių bei organų. Vienaląsčiai dumbliai gali judėti žiuželių pagalba. Dumbliai, kaip ir augalai, turi chlorofilo, todėl patys gamina org. Jung. Monerų karalystė: Jai priklauso bakterijos. Tai vienaląsčiai org., kurių ląstelės neturi branduolio. Dauguma bakterijų minta gatavais org. Jung., tačiau yra ir vykdančių fotosintezę. Dalis bakterijų turi org., kurių dėka gali judėti. Grybų karalystė: Dauguma grybų daugialąsčiai org., tačiau gerai išsivysčiusių audinių neturi. Minta iš aplinkos siurbdami gatavus org. Jung. Nejudrūs. Gyvūnų karalystė: Gyvūnai daugialąsčiai org. Daugumos gyvūnų org. Sudaro sudėtingos sandaros audiniai, org. Ir org. Sistemos. Gyvūnai minta gatavais...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nenormalu. Gerontologija. Nekrobioze. Tai natūralus ląstelių ir audinių žuvimas. O nekrozė. Senile vadina senus žmones, kurių protiniai gebėjimai smarkiai sunykę. Tačiau tai yra liga, vadinama senatvine silpnaprotyste. Laisvieji radikalai. Dnr mutacijos. Genetinis mirties laikrodis. Ribotas ląstelių kartų skaičius. Ląstelių pertempimas. Atliekų kaupimasis. Autoimunitetas. Kolageno storėjimas. Hormoninės pusiausvyros sutrikimas. Ląstelių badavimas. Senatvė. Senatviniai organizmo pokyčiai yra dvejopi. Kompensaciniai - tai organizmo prisitaikymai, didinantys gyvybingumą, mažėjantį dėl pirmųjų pokyčių. Žmogaus gyvenime galima išskirti tris tarpsnius. Tokie tarpsniai būdingi ne tik žmogui, bet ir visiems daugialąsčiams organizmams. Pasenti ir mirti yra normalu. Daugelis mūsų pasens ir tikrai visi mes mirsime. Net jei neištinka kokia išorinių veiksnių (eismo avarijos ar kitokio nelaimingo atsitikimo sukelto sužalojimo, ligos sukėlėjų, apsinuodijimo. ) sukelta mirtis, žmogus vis tiek miršta. Tokios priežastys vadinamos natūralia (savaimine) mirtimi. Daugelis faktų rodo, kad senimas yra normalus, genetipo lemtas (užprogramuotas) reiškinys. Tačiau dalis žmonių mano, kad senėjimas nenormalus, kad jį galima kažkaip sustabdyti. Tačiau 60-ies metų žmogus gali mažiau, negu būdamas 30-ies. Senatvė ateina, anksčiau ar vėliau, ir mirtis - normalus reiškinys. Mokslininkai mano, kad pašalinus tris pagrindines vyresnio amžiaus ligų grupes - širdies susirgimus, vėžį ir infarktus bei insultus, vidutinis žmonių amžius pailgėtų tik 5-10 metų, palyginus su dabartiniais 72 metais. /Ne Lietuvoje/ Yra daugiau priežasčių, kurios sukelia senatvę ir mirtį. Pasaulyje vis daugiau žmonių pasensta, ir vis aktualesnė darosi gerontologija - mokslo šaka tirianti senstančio organizmo pokyčius. Tačiau apie senėjimo mechanizmus žinoma mažiau negu apie Mėnulio paviršių. Dabartiniai tyrimai rodo, kad maksimali žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 110 metų. Itin retai žmonės išgyvena...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Ligos sukėlėjas. Užsikrėtimo keliai. Įgimtas sifilis. Ankstyvasis įgimtas sifilis. Vėlyvasis įgimtas sifilis. Įgytas sifilis. Inkubacinis laikotarpis. Pirminis sifilis. Antrinis sifilis. Tretinis sifilis. Paslėptas sifilis. Tyrimai. Profilaktika. Išvados. Literatūra. Sifilis yra lėtinė infekcinė, dažniausiai lytiniu būdu plintanti liga, galinti pažeisti visus organus. Šiandien sifilis yra išgydoma liga ir reguliarus gydymas apsaugo žmones nuo sunkių ligos pasekmių. Daugelį šimtmečių nuo sifilio mirdavo daug žmonių, nes gydymo metodai neapsaugodavo nuo sifilinių trečiosios stadijos vidaus organų ir nervų sistemos pažeidimų. Dažniausiai sifiliu serga jauni suaugę asmenys. Šios ligos dažnis sutampa su didžiausio seksualinio aktyvumo periodu. Daugiausia naujų sifilio atvejų diagnozuojama 15-40 metų asmenims. Dažnėja sifilio atvejų tarp homoseksualių vyrų (medikų teigimu, net 63 procentai sifilio atvejų nustatyti homoseksualiems vyrams).
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
