Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Tabakas ir jo paplitimo istorija Faktai apie tabaką Rūkymo psichologija Rūkymo poveikis organizmui Ekonominė žala Kokie sveikatos pokyčiai vyksta metus rūkyti? Rūkymo nutraukimas Apibendrinimas Rūkymas – įprastų žmogaus veiksmų sistema, rodanti liguistą tabake esančios narkotinės medžiagos – nikotino pomėgį. Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi; po 8 val. kraujyje dvigubai sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsotinamas deguonis; po 24 val. anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo, plaučiai jau pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo; po 48 val. nikotino organizme nebėra, žymiai pagerėja uoslės ir skonio jutimai.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Karalystės ir jų ypatybės. Bakterijos; virusai; sandara; palitimas; apsauga. Grybų sandara; reikšmė gamtoje. Dumblių sandara; dauginimasis. Samanų ir paparčių dauginimasis; vystimasis. Vienskilčių ir dviskilčių požymiai. Dviskilčiai augalai. Kirmėlių klasių požymiai. Kirmelės. Plokščiosios. Apvaliosios. Žieduotosios. Kirmėlių reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenyme. Nariuotakojų tipo klasės; kūno sandara; skirtumai. Nriuotakojai. Vėžiagyviai. Voragyviai. Vabzdžiai. Vabzdžių vystimasis. Žuvų vystimasis ir prisitaikymas gyventi vandenyje. Varliagyvių vystimasis ir prisitaikymas. Roplių ypatybės. Paukščių prisitaikymas skristi; reikšmė. Žinduoliai. Mitybos ryšiai ekosistemoje; ryšiai tarp rūšių. Org. Ir negyvoji aplinka. Žmogaus poveikis gamtai. Biologija. Augalų karalystė: Visi augalai daugialąsčiai org. Dauguma jų turi org. (šaknis, lapus ir kt. ) ir audinius (laidžiuosius, ramstinius ir kt. ). Augaluose yra chlorofilo, todėl org. Jung. Jie pasigamina patys. Augalai yra nejudrūs. Protisų karalystė: Šiai karalystei priklauso pirmuonys ir dumbliai. Tai branduolius turintys org. Vieni pirmuonys minta gatavais org. Jung., kiti jų pasigamina patys, nes turi chlorofilo. Dalis pirmuonių turi org., kurių dėka yra judrūs. Dumblių yra vienaląsčių ir daugialąsčių. Tačiau daugialąsčiai neturi sudėtingos sandaros audinių bei organų. Vienaląsčiai dumbliai gali judėti žiuželių pagalba. Dumbliai, kaip ir augalai, turi chlorofilo, todėl patys gamina org. Jung. Monerų karalystė: Jai priklauso bakterijos. Tai vienaląsčiai org., kurių ląstelės neturi branduolio. Dauguma bakterijų minta gatavais org. Jung., tačiau yra ir vykdančių fotosintezę. Dalis bakterijų turi org., kurių dėka gali judėti. Grybų karalystė: Dauguma grybų daugialąsčiai org., tačiau gerai išsivysčiusių audinių neturi. Minta iš aplinkos siurbdami gatavus org. Jung. Nejudrūs. Gyvūnų karalystė: Gyvūnai daugialąsčiai org. Daugumos gyvūnų org. Sudaro sudėtingos sandaros audiniai, org. Ir org. Sistemos. Gyvūnai minta gatavais...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nenormalu. Gerontologija. Nekrobioze. Tai natūralus ląstelių ir audinių žuvimas. O nekrozė. Senile vadina senus žmones, kurių protiniai gebėjimai smarkiai sunykę. Tačiau tai yra liga, vadinama senatvine silpnaprotyste. Laisvieji radikalai. Dnr mutacijos. Genetinis mirties laikrodis. Ribotas ląstelių kartų skaičius. Ląstelių pertempimas. Atliekų kaupimasis. Autoimunitetas. Kolageno storėjimas. Hormoninės pusiausvyros sutrikimas. Ląstelių badavimas. Senatvė. Senatviniai organizmo pokyčiai yra dvejopi. Kompensaciniai - tai organizmo prisitaikymai, didinantys gyvybingumą, mažėjantį dėl pirmųjų pokyčių. Žmogaus gyvenime galima išskirti tris tarpsnius. Tokie tarpsniai būdingi ne tik žmogui, bet ir visiems daugialąsčiams organizmams. Pasenti ir mirti yra normalu. Daugelis mūsų pasens ir tikrai visi mes mirsime. Net jei neištinka kokia išorinių veiksnių (eismo avarijos ar kitokio nelaimingo atsitikimo sukelto sužalojimo, ligos sukėlėjų, apsinuodijimo. ) sukelta mirtis, žmogus vis tiek miršta. Tokios priežastys vadinamos natūralia (savaimine) mirtimi. Daugelis faktų rodo, kad senimas yra normalus, genetipo lemtas (užprogramuotas) reiškinys. Tačiau dalis žmonių mano, kad senėjimas nenormalus, kad jį galima kažkaip sustabdyti. Tačiau 60-ies metų žmogus gali mažiau, negu būdamas 30-ies. Senatvė ateina, anksčiau ar vėliau, ir mirtis - normalus reiškinys. Mokslininkai mano, kad pašalinus tris pagrindines vyresnio amžiaus ligų grupes - širdies susirgimus, vėžį ir infarktus bei insultus, vidutinis žmonių amžius pailgėtų tik 5-10 metų, palyginus su dabartiniais 72 metais. /Ne Lietuvoje/ Yra daugiau priežasčių, kurios sukelia senatvę ir mirtį. Pasaulyje vis daugiau žmonių pasensta, ir vis aktualesnė darosi gerontologija - mokslo šaka tirianti senstančio organizmo pokyčius. Tačiau apie senėjimo mechanizmus žinoma mažiau negu apie Mėnulio paviršių. Dabartiniai tyrimai rodo, kad maksimali žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 110 metų. Itin retai žmonės išgyvena...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Ligos sukėlėjas. Užsikrėtimo keliai. Įgimtas sifilis. Ankstyvasis įgimtas sifilis. Vėlyvasis įgimtas sifilis. Įgytas sifilis. Inkubacinis laikotarpis. Pirminis sifilis. Antrinis sifilis. Tretinis sifilis. Paslėptas sifilis. Tyrimai. Profilaktika. Išvados. Literatūra. Sifilis yra lėtinė infekcinė, dažniausiai lytiniu būdu plintanti liga, galinti pažeisti visus organus. Šiandien sifilis yra išgydoma liga ir reguliarus gydymas apsaugo žmones nuo sunkių ligos pasekmių. Daugelį šimtmečių nuo sifilio mirdavo daug žmonių, nes gydymo metodai neapsaugodavo nuo sifilinių trečiosios stadijos vidaus organų ir nervų sistemos pažeidimų. Dažniausiai sifiliu serga jauni suaugę asmenys. Šios ligos dažnis sutampa su didžiausio seksualinio aktyvumo periodu. Daugiausia naujų sifilio atvejų diagnozuojama 15-40 metų asmenims. Dažnėja sifilio atvejų tarp homoseksualių vyrų (medikų teigimu, net 63 procentai sifilio atvejų nustatyti homoseksualiems vyrams).
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tarpląstinė medžiaga. Ląstelės. Tankusis kaulinis audinys. Labai kietas, sunkus. Carola-148: Tankusis kaulinis audinys. A. Padidintas išilginis tankiojo kaulinio audinio pjūvis, kuriame matyti vidinės kraujagyslės, kanalai ir kiti vidiniai dariniai. B. Padidintas osteonas su lakūnomis ir kanalėliais. C. Padidintas octeocitas (kaulaląstė) lakūnoje. D. Osteono elektronmikroskopinė nuotrauka (padidinta 1000 kartų). Osteonais. Akytasis kaulinis audinys. Kaulai yra aktyvūs. Antkaulis. Ilgieji kaulai. Carola-151(6-7): Vaisiaus ir suaugusio žmogaus skeletų skirtumai. A. Ilgųjų kaulų galvutės (epifizės) ima susidaryti apie 5-ąją vaisiaus savaitę ir baigia formuoptis apie 10 vaisiaus savaitę. B. Suaugusiojo skelete augimo zonos visiškai sukaulėja 13-25 gyvenimo metais. Tuomet į vientisą kaulą suauga galvutės ir vamzdinės ilgųjų kaulų dalys. Šiais požymiais remiasi archeologijoje ir teismo medicinoje, kai pagal skeleto likučius reikia įvertinti žmogaus amžių mirties metu. Carola-157: Ilgojo kaulo augimas ir pertvarka. Augimo plokštelė yra kaulo augimo ilgyn vieta. Galvutė didėja kremzlei storėjant, o vidinei jo daliai kaulėjant. Perdirbta schema Carola-529 kombinuojant su žmogaus kūno piešiniu, kuriame pavaizduota skydliaukė, prieskydinės liaukos, kraujas, kaulinis audinys, inkstų kanalėliai ir plonosios žarnos. Momenėliais. Iliustracija su stuburo linkiais. Padaryti iliustraciją pagal Carola-212: Klubakaulį suidarantys kaulai. Carola-221: Kaip gyja lūžis. A. Plyšus antkauliui ir skilus kaului bei čiulpui prasideda kraujavimas. Pažeidimo vietoje per porą valandų susidaro krešulys. B. Į pažeista sritį įeina fibroblastai. Per keletą dienų susidaro gijimo gumbas. C. Kauladarės ląstelės sudaro naujas kaulines plokšteles, vėl sujungiančias atsiskyrusias kaulo dalis į vieną kaulą. Gumbo paviršiuje susiformuoja kremzlė. D. Kremzlę ir gijimo siūlės akytąją kaulinę medžiagą reikiamose vietose pakeičia tankioji kaulinė...
| |
Stuburinių zoologijos trumpas konspektas Lapų skaičius: 18 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tipas chordiniai (chordata). Dygiaodžiams (echinodermata). Svarbiausias chordinių raidos bruožas – pakitusi mityba. Chorinių gyvūnų sandaros bruožai. Chorinių embrioninis vystymasis:. Ašinė kaukolė turi 2 tipus:. Šalinimo sistema. Potipis: bekaukoliai (acrania). Klasė: galvachordžiai (cephalochordata). Potipis: stuburiniai (vertebrata. Stuburinių charakteristika. Hormoninė sistema. Antklasis bežandžiai (agnatha). Bežandžiai turi lervinę stadiją. Šalinimo sistema. Lytinė sistema ir dauginimasis. Gnatostoma – žanduotieji skeberiniai. Antkalis žuvys – pisces. Žuvys dominuoja visose vandens sistemose. Skirstymas pagal mitybos būda. Pelaginės rūšys. Bentosinės žuvys. Bentosiniai nuo pelaginių skiriasi. Unguriuojantis, vingiuojantis. Sarcopterygii. Antklasis žuvys (pisces). Klasė kremzlinės žuvys (chondrichthyes). Vidinis apvaisinimas. Ekologija. Kitoks kvėpavimo būdas. Žandų aparato judinimas priklauso nuo mitybos. Kvėpavimo organai. Žiaunos. Kaulinių žuvų elgsena. Anamnijai – varliagyviai. Anamnijotai – ropliai, paukščiai, žinduoliai. Klasė varliagyviai (amphibia). Judėjimo aparatas ir būdai. Kaukolė išlaiko daug kremzlinio audinio, palyginus su kaulinėmis žuvimis. Virškinimo sistema ir maisto objektai. Kvėpavimo sistema. Polifunkcija – daug organų dalyvaujančių kvėpavime: oda, šlapia ir gleivėta, šalta, glėti, nuo liaukų.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Toliaregystė – tai tokia akių refrakcijos yda, kai daiktų vaizdas susidaro už tinklainės ir žmogus artimus daiktus mato neryškiai. Iki tam tikro amžiaus toliaregiai gerai mato tolimus daiktus, tačiau vėliau gali pablogėti matymas ir į tolį.
| |
Tretine baltymo sandara ir gebejimas veikti Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tretinė baltymo struktūra ir gebėjimas veikti. LOB1: 252-253 psl. Fermento sąveika su substrato molekule. Substratas difunduoja prie fermento; substratas jungiasi su fermento aktyvumo centru; substrate trūksta viena jungtis; pirmasis produktas palieka aktyvumo centrą; į aktyvumo centrą įeina vandens molekulė; tarpinis kompleksas; kompleksas fermentas-produktas; antrasis produktas išeina iš aktyvumo centro. Piešinys - sintetinančio fermento molekulės palyginimas su susegėju, o skaidančio - su replėmis. Intarpas "kas yra vitaminai". Vitaminai. Intarpas "mikroelementai". Mikroelementais. Makroelementais. Intarpas "kaip bitės gamina medų". Reivn1-78 -: Sacharozės molekulė skyla į dvi molekules - viena gliukozės molekulę ir vieną fruktozės molekulę. Tai greitina invertazė, fermentas, kurio aktyvumo centras savo forma gerai atitinka sacharozės molekulės formą. Intarpas membranų skystumas. Reivn1-69 (Natrio siurblio schema). ? Baltymų funkcijos. Katalizinė. Atraminė. Judėjimo. Transportinė. Kaupimo. Rezervinė. Signalinė. Apsauginė. Baltymas nėra kieta konstrukcija - polipeptidinės grandinės sąranga yra judri. Vidinės globulės sritys šiek tiek juda viena kitos atžvilgiu keičiantis aplinkos sąlygoms. O paviršinės dalys yra dar judresnės. Tad tretinė struktūra gali keistis, ir būtent todėl baltymai gali atlikti daug savo funkcijų. Fermentai. Pavyzdžiui, žmogaus kraujas didžiąją dalį anglies dioksido perneša ištirpusį vandenyje. Anglies diosidui tirpstant vandenyje susidaro anglies rūgštis. Šis procesas vyksta savaime. Tačiau žmogaus organizme šią reakciją katalizuoja fermentas karboanhidrazė. Tai labai efektyvus fermentas, nes kiekviena karboanhidrazės molekulė per sekundę sudaro 105 anglies rūgšties molekulių. Todėl kraujyje turinčiame karboanhidrazės, ši reakcija 107 kartų spartesnė, nei paprastame vandenyje. Fermento molekulės globulė turi ypatingą įdubimą, vadinamą aktyvumo centru. Šio įdubimo sieneles sudaro tik kelios amino rūgštys (nuo 3 iki...
| |
Lapų skaičius: 250 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamojo proceso funkcijos. Baudžiamojo proceso teoriniai modeliai. Baudžiamojo proceso paskirtis. Baudžiamojo proceso stadijos samprata. Baudžiamojo proceso stadijų sistema. Baudžiamojo proceso teisė. Baudžiamojo proceso mokslas. Savitikros klausimai ir uždaviniai. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių klasifikacija, rūšys, sistema ir hierarchija. Baudžiamojo proceso normos, baudžiamojo proceso pažeidimas ir procesinė atsakomybė. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims. Savitikros klausimai ir uždaviniai. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų sistema. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys. Savitikros klausimai ir uždaviniai. Baudžiamojo proceso dalyvių samprata ir klasifikavimas. Baudžiamojo proceso dalyviai, vykdantys baudžiamąjį procesą. Asmenys, ginantys savo teisėtus interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja. Baudžiamojo proceso dalyviai, padedantys vykdyti baudžiamąjį procesą. Savitikros klausimai ir užduotys. Žmogaus teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti. Gynyba. Atstovavimas.
| |
Ūkininkavimas ekologiškai jautriose teritorijose Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Gamtinės dirvožemio ir klimatinės sąlygos. Sėjomaina. Rudeninis ir pavasarinis žemės dirbimas. Ekologinės augalininkystės taisyklės. Pagrindinių elementų (n, p, k) apykaita. Tręšimas. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas. Gamtinės dirvožemio ir klimatinės sąlygos. Sėjomaina. Rudeninis ir pavasarinis žemės dirbimas. Ekologinės augalininkystės taisyklės. Pagrindinių elementų (n, p, k) apykaita. Tręšimas. Išvados. Naudota literatūra. Darbas skirtas apibendrinti ūkininkavimą ypač jautriuose žemėse. Suteikti informacijos kaip reikia ūkininkauti tokiose žemėse. Kaip reguliuoti trašų kieki dirvožemije. Ir nurodoma ka daryti jei dirvožemis pH mažiau už 6. Darbe pateikiamos visos galimos sėjomainos ypač jautriose žemėse. Taipat pateikiama kokia turi būti gamtinės dirvožiamio ir klimatinės sąlygos.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
