Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Priverčiamosios medicinos priemonės. Teistumas. Senatis (BT) Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Priverčiamosios medicinos priemonės. 98 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės. Teistumas. 97 straipsnis. Teistumas. Senatis. Pirmiausia susipažinkime su sąvoka, kas tai yra priverčiamosios medicinos priemonės. Priverčiamosios medicinos priemonės –tai baudžiamojo įstatymo numatytos valstybinės prievartos priemonės, teismo taikomos nepakaltinamiems asmenims, padariusiems pavojingas veikas, arba asmenims, padariusiems nusikaltimus, tačiau teismui priimant nuosprendį, iki bausmės atlikimo ar bausmės atlikimo metu susirgusiems psichikos liga, dėl kurios jie negali suprasti savo veiksmų ir paskirtos bausmės esmės. Priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos : 1) asmenims, padariusiems pavojingas veikas ir negalėjusiems suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichikos ligos, laikino psichikos veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos 2) asmenims, padariusiems nusikaltimus, bet prieš nuosprendžio priėmimą susirgusiems psichikos liga, dėl kurios jie negali suprasti ne tik savo veiksmų, bet ir nuosprendžio esmės 3) asmenims, kurie prieš teismo paskirtos bausmės atlikimą arba jos atlikimo metu susirgo psichikos liga, dėl kurios jie negali suvokti savo veiksmų ir paskirtos bausmės esmės.
| |
Prokuroras (SBPK ir NBPK analizė) Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Prokuroras. Šiame darbe bandoma atlikti glaustą lyginamąją prokuroro atliekamų funcijų ir pareigų analizę. Funkcijos lyginamos pagal seną ir naują baudžiamojo proceso kodeksus. Prokuroro funkcijos yra apibrėžtos lietuvos respublikos konstitucijos 118 str. 1 d., nustatant. Kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Prokuroro teisinė padėtis baudžiamajame procese reglamentuojama bpk normomis, lietuvos respublikos prokuratūros įstatymu, tarnybos lietuvos respublikos prokuratūroje statutu. Abiejuose kodeksuose prokuroro pareigybė apibrėžiama vienodai: “prokuroras yra lietuvos respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją”.
| |
Referendumo teisinis reglamentavimas Lapų skaičius: 26 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Referendumo raida Lietuvoje. Referendumo inicijavimo ir organizavimo pagrindai. Referendumas praktikoje. Išvados. Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratiškų valstybių, egzistuoja referendumo, kaip laisvos piliečių valios išraiškos, teisės institutas. Ir nors nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje referendumo įstatymas buvo priimtas palyginti neseniai – 1989 m. lapkričio 3 d. – jis buvo ne vieną kartą naudotas praktikoje bei taisyta jo pirminė redakcija. Tai buvo daroma siekiant jį patobulinti, užtikrinti jo atitikimą demokratiškoms idėjoms bei sureguliuoti referendumo teisės normas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Referendumas, kaip teisės institutas, neabejotinai vertas nagrinėjimo “iš arčiau”, siekiant susipažinti su juo detaliau. Todėl savo kursiniame darbe norėčiau paanalizuoti referendumo raidą Lietuvoje (nuo 1989 metų iki šių dienų), jo inicijavimo ir organizavimo pagrindus, praktinę referendumo taikymo pusę.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Restitucija kaip pratinės teisės sistemos atkūrimas. Restitucija kaip civilinės teisės institutas. Restitucija sutarties negaliojimo atveju. Restitucija prievolės neįvykdymo dėl nenugalimos jėgos atveju. Restitucijos būdas ir vykdymas. Išvados. Uždavinys. Naudota literatūra. Atkūrus nepriklausomybę ir įteisinus privatinę nuosavybę, iškilo turto grąžinimo buvusiems savininkams problema. Asmenys norėjo susigrąžinti kadaise jiems priklausantį turtą. Kad apibrėžti ir įteisinti tokią procedūrą, kad apsaugoti teisėtus žmonių interesus, reikėjo sukurti tam tikras teisės normas, kurios visą tai reguliuotų. Tokios normos, reguliuojančios tam tikro turto grąžinimą, atkūrimą, žinomos jau nuo antikinės Romos laikų, suformuluotos romėnų privatinėje teisėje. Tarptautinių žodžių žodyne terminas restitucija (lot. restitutio) reiškia at(si)statymą, grąžinimą, visišką arba dalinį atkūrimą. Terminas restitucija dažniausiai minimas kaip įstatymų sistemos, panaikintos TSRS valdymo metais, atkūrimas Lietuvoje bei šios sistemos uždraustos privatinės nuosavybės atkūrimas. Tačiau dabartinė Lietuvos Respublikos civilinė teisė šį terminą supranta plačiau.
| |
Lapų skaičius: 34 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Riboto pakaltinamumo sąvoka. Pakaltinamumas ir kaltė kaip svarbiausi baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Ribotas pakaltinamumas. Riboto pakaltinamumo kriterijai. Juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus. Medicininis riboto pakaltinamumo kriterijus. Fiziologinis afektas. Teismo psichiatrinė ekspertizė. Ribotas pakaltinamumas atskiruose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Nužudymas labai susijaudinus (bk 130 straipsnis). Naujagimio nužudymas pagal bk 131 straipsnį. Ribotas pakaltinamumas kaip lengvinanti baudžiamąją atsakomybę aplinkybė. Riboto pakaltinamumo reikšmė. Riboto pakaltinamumo taikymas. Ribotas pakaltinamumas kaip pagrindas neskirti asmeniui baudžiamosios atsakomybės. Ribotas pakaltinamumas kaip baudžiamosios atsakomybės švelninimo pagrindas. Priverčiamosios medicinos priemonės. Ribotas pakaltinamumas ir bausmė. Riboto pakaltinamumo instituto trūkumai. Išvados. Literatūros sąrašas. Šis darbas yra skirtas riboto pakaltinamumo instituto nagrinėjimui lietuvos baudžiamosios teisės sistemoje, kurio esmė yra asmenų, esančių ypatingos psichinės (riboto pakaltinamumo) būsenos, ypatingas ir išskirtinis traktavimas taikant baudžiamąją atsakomybę. Šis institutas apima daugybę baudžiamosios teisės normų ir principų, kurių tikslas yra įgyvendinti teisingumą. Todėl pagrindinis darbo tikslas yra atskleisti riboto pakaltinamumo instituto naudą teisingumo vykdymui ir asmenų baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui. Darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje stengiamasi atskleisti pagrindines sąvokas, kas yra pakaltinamumas, ribotas pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Šių institutų atskyrimo reikšmę baudžiamosios atsakomybės taikymui. Antroje darbo dalyje bus nuodugniai nagrinėjami kriterijai, kuriais remiantis nustatomas ribotas pakaltinamumas, atskirai išnagrinėjamas atskiras ribotą pakaltinamumą lemiantis psichikos sutrikimas – fiziologinis afektas, ir išnagrinėjama teismo psichiatrinė ekspertizė kaip riboto pakaltinamumo nustatymo būdas. Trečioje darbo dalyje yra nagrinėjami atskiri baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuose yra įtvirtintas riboto pakaltinamumo institutas, konstatuojama jo reikšmė asmens baudžiamajai atsakomybei ir aiškinamasi, kodėl tas normas galima vadinti įtvirtinančiomis ribotą pakaltinamumą. Ketvirta darbo dalis skirta sistemiškai apžvelgti asmens baudžiamąją atsakomybę esant pripažintam ribotai pakaltinamu ir jam taikomas baudžiamojo ar teisines poveikio priemones bei apžvelgiant pagrindinius instituto trūkumus. Pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais remiamasi šiame darbe yra įvairūs baudžiamosios teisės aktai, lietuvos teismų praktika ir mokslinė literatūra, kuri šiuo klausimu nėra gausi.
| |
Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Romėnų civilinės teisės sąvoka ir sistema. Romėnų civilinės tesės vystymosi etapai. Romėnų civilinės teisės rūšys. Romėnų civilinės teisės šaltiniai. Teisės šaltinio sąvoka. 2. įstatymai (leges). 3. Senato nutarimai (senatus consultum). 4. imperatorių konstitucijos. Justiniano kodifikaciją sudaro keturios dalys. 5. Pretorių ediktai. Teisės mokslas/jurisprudencija (iurisprudentia). Civilinės (privatinės) teisės subjekto sąvoka. Subjekto sąvoka. Visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja civilinės teisės normos, dalyviai yra civilinės teisės subjektai. Jais gali būti pavieniai žmonės - fiziniai asmenys ir jų grupės, junginiai - juridiniai asmenys. Tačiau ne kiekvienas pavienis asmuo ar jų junginys gali būti CT subjektu. Civilinės teisės subjekto samprata visada siejama su jo gebėjimu turėti civilines teises ir pareigas. Toks gebėjimas vadinamas teisnumu. Kad asmuo galėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje, vien teisnumo nepakanka. Galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas vadinamas. Romos juristai taip pat pagrindė pagrindinius juridinių asmenų tipus. universitas personarum – tai fizinių asmenų bendrija, turinti savo atskirą turtą, nepriklausantį ją sukūrusiems asmenims, bei teisnumą. Procesas romėnų cilinėje (privatinėje) teisėje. Istorinis romėniškojo proceso vystymasis. Teismų sistemos organizacija ir ordinarinio proceso dvifaziškumas. Šalys ir jų atstovai procese. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Daiktinius (actio in rem). Termino reikšmė įgyvendinant ir ginant civilines teises. ieškininė senatis. Legisakcioninis ir formuliarinis procesai. Legisakcioninis procesas. Legis actio sacramento. Legis actio per manus iniectionem. Legis actio per pignoris capionem. Legis actio per iudicis postulationem. Legis actio per condictionem. FORMULIARINIS procesas. Procesinės formulės struktūra. Tolesnė eiga. Tolesnė eiga. priverčia šalis sudaryti. lažybas (per sponsiones būdu). Ekstraordinarinis procesas. T6. Romėnų šeimos teisė. Šeimos sukūrimo pagrindas Romoje - santuoka. Skiriamos dvi santuokos rūšys. Savo ruožtu teisėta romėniška santuoka buvo dviejų rūšių. 1) cum manu ir. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Tėvų ir vaikų santykiai. Vadovėlis. leges regial. magistratui. XII lentelių įstatymas. ieškinio. ius civile. formuliarinis procesas. ius civile. ius gentium. lex Iuliae. formuliarinį procesą. ius gentium. ius civile. prokuliečių. sabiniečių. Codex Theodosianus. Codex iuris civilis. ius civile. ius civile. ius peregrinorum. ius gentium. praetor peregrinus. Ius gentium. acgiutas. fides. ius civile. ius naturale). ius publicum. ius privatum. ius commune. ius singulare. Ius commune. ius singulare. Pirmąja prasme teisės šaltiniai. Antrąja prasme teisės šaltiniai. Ediktai (edicta). Mandatai (mandata). Dekretai (decretum). Reskriptai (rescriptum). Codex. digesta. institutiones. novellae. Caput ir status. Status libertatis (laisvės statusas). Status civitatis (pilietybės statusas). Laisvi Romos gyventojai Status civitatis požiūriu dalijosi į 5 grupes. 1. Romospiliečiai. A.Patricijai. B.Klientai. C.Plebėjai. 2. latinai. aerarium. ad hoc. actores. fiscus. fiscus. fiscus. universitas rerum. savigyna. vadinamas barbariškuoju. ordo iudiciorum privatorum. ORDinarinis procesas. extra ordinem. ieškovas ir atsakovas. Atsakovo dalyvavimas teisme - ieškovo reikalas. ieškovo ir atsakovo. dalyvavimas yra būtina legisakcioninio proceso sąlyga. atstovauja. procesiniai atstovai. Išimtys. sergančiųjų ir išvykusiųjų procesinį atsovavimą. tiesioginis atstovavimas,. cognitor. procurator. Cognitor. Procurator. dominus. Atstovams be pavedimo. Cautio indicatum solvi. Ieškinys daiktiniu. civilinius. pretorinius. geros valios. Ieškiniai dėl pažeistų turtinių teisių atstatymo. Baudiniai ieškiniai Mišrūs ieškiniai termino kategorija – tai yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį teismine tvarka gali būti apginta pažeista ar ginčijama subjektyvinė teisė. termino pradžią. Ordinarinis procesas Legisakcioninis ir formuliarinis procesai. Asmuo. Pretorius. tiria. remiasi. decretum. interdictum. naujas skundas. pretorių. tyrimas. poveikio. priemonės. bendro pobūdžio įsakymą. pasitvirtino. vykdomas. nepasitvirtino. nevykdomas. ieškovas kreipiasi. pretorių. tyrimas. nevykdomas. ekstraordinarinis. Šeima, pagrįsta. valdžios idėja vadinosi agnatine. Cum manu santuokos sudarymo būdai. santuokos sudarymui pakako paprasto besituokiančiųjų susitarimo.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: XII lentelių įstatymai. R.T. periodifikacija. Patriarchalinė, pater familias, valdžia. Ius publikus ir ius privatum. Imperatyvinės ir dispozityvinės teisė normos. R.T. sistema (civile, publicum.).R.T. Ius commune, ius singulare. R.T. teisės šaltinio sąvoka. R.T. šaltinių rūšys. Magistrantų ediktai. Iusristprudentia. Įstatymo struktūra. Imperatorių konstitucijų rūšys. R.T. recepcija. Subjektų sąvoka. Caput ir status. Manumissio ir jo formos. Status libertatis. Vergų pekulijus. Status civitatis (Pilietybės statusas). Status familiae. Lotynų teisinė padėtis. Kolonai. Atleistiniai. Capitis deminutio (teisnumo sumažėjimas). Ieškinio sąvoka ir rūšys. Legisakcioninis procesas, jo rūšys.?. Litiscontestatio reikšmė. Bendra formuliarinio proceso apžvalga. Formulos struktūra. Teisena in iudiciam. Ypatingos pretoriau gynimo priemonės. Svarb. ekstraordinarinio proc. bruož. Procesiniai atstovai. Daiktinių teisių rūšys. Daiktinės ir asmeninės teisės. Daiktų samprata ir pagrindinės rūšys. Res in comertio ir res extra. Valdymo sąvoka ir rūšys. Valdymo apsauga. Nuosavybės teisės sąvoka ir rūšys. Nuosavybės teisės ribojimas. Nuosavybės teisės įgyjimas. Pirminiai nuosavybės t. įgyjimo būdai. Mancipacija. In iure cessio. Traditio (perleidimas). Nuosavybės teisės gynimas. Bendrosios nuosavybės teisė. Teisės į svetimą daiktą sąvoka.?. Servitutes Praediorum resticiorum. Servitutes praediorum urbanorum. Servitutes personarum. Bendroji romėnų šeimos charakteristika. Pater familias ir kt. šeimos narių padėtis šeimoje. Agnatinė ir kognatinė giminystė. Santuoka ir jos rūšys. Santuokos sudarymo tvarka ir būdai. Sutuoktinių turtiniai ir asmeniniai santykiai. Santuokos sudarymo sąlygos. Tėvų ir vaikų teisiniai santykiai. Santuokos nutraukimas. Paveldėjimo sąvoka ir evoliucija Romoje. Paveldėjimo rūšys. Paveldėjimas pagal testamentą. Testamentų rūšys. Testamento sudarymo sąlygos.?. Substitutio. Privalomoji palikimo dalis. Palikimo priėmimas ir jo teisinės pasekmės.?. Įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas.?. Legato sąvoka ir rūšys. Fideikomisai. Legatų ir fideikomisu dydžio apribojimai. Prievolės sąvoka ir turinys. Prievoli. teisinių santykių skirtumas nuo daiktinių. Prievolių atsiradimo pagrindai. Sutarties sąvoka ir rūšys.?. Suklydimas (error) ir jo pasekmės. Sąlygos ir terminai sutartyje. Prievolės pasibaigimas. Skolininko atsakomybė už prievolių neįvykdymą. Kaltė. Prievolės įvykdymo užtikrinimas. Sutarčių rūšys. Verbalinės sutartys. Sudėtingos stipuliacijos. Literalinės (rašytinės) sutartys. Mutuum - pakolos sutartis. Commodatum (panaudos sutartis). Depositum (Pasaugos sutartis). Pirkimo-pardavimo sutartis. Daiktų nuomos sutartis. Rangos sutartis. Paslaugų sutartis
| |
Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Romėnų civilinės teisės sąvoka ir sistema. Romėnų civilinės tesės vystymosi etapai. Romėnų civilinės teisės rūšys. Romėnų cilinės teisės šaltiniai. Teisės šaltinio sąvoka. Romėnų teisės šaltinių rūšys. Paprotinė teisė. Įstatymai (leges). Senato nutarimai (senatus consultum). Imperatorių konstitucijos. Pretorių ediktai. Teisės mokslas/jurisprudencija (iurisprudentia). Civilinės (privatinės) teisės subjekto sąvoka. Subjekto sąvoka. Caput ir status. Status libertatis (laisvės statusas). Status civitatis (pilietybės statusas). Laisvi romos gyventojai status civitatis požiūriu dalijosi į 5 grupes. Status familiae. Capitis deminutio (civilinė mirtis). Trys cd laipsniai. Status controversia. Dėl status libertatis. Romėnų civilinės (privatinės teisės subjektai). Juridiniai asmenys. Procesas romėnų cilinėje (privatinėje) teisėje. Materialinė ir procesinė teisė. Istorinis romėniškojo proceso vystymasis. Teismų sistemos organizacija ir ordinarinio proceso dvifaziškumas. Šalys ir jų atstovai procese. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Termino reikšmė įgyvendinant ir ginant civilines teises. Ieškininė senatis. Ordinarinis procesas. Legisakcioninis procesas. Formuliarinis procesas. Procesinės formulės struktūra. Ekstraordinarinis procesas. Romėnų šeimos teisė. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Vadovėlis. Obligatio sąvoka ir dvejopas pobūdis. Prievolės pasibaigimo sąvoka ir būdai. Bendros žinios apie sutartis. Sutarčių klasifikacija. Bevardžių sutarčių samprata ir vystymosi apžvalga. Mainai (permutatio). Quasi contractai. Contractus aestimatorius. Pacta vestita rūšys. Atskiros deliktų rūšys (furtum, rapina, iniuria, damnum iniuria datum). Atskiros prievolių tarytum iš deliktų rūšys (iudex qua litem suam fecit, effusum et defectum, de positum et suspensum).
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: "Vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: Alaricho "Romos vestgotų įstatymas", "teodoriko ediktas". Romėnų teisės renesansas XI a. ir pirmieji universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Supaprastindamos romėnų teisę barbarų gentys ją iškraipydavo. Tokia teisė įgijo vulgarios teisės pavadinimą. Ji daugiausia buvo pietinėje Europoje. Žlugusios Vakarų Romos imperijos teritorijoje iš pradžių susikūrusiose Vestgotų, Ostgotų ir Burgundijos karalystėse greta savos papročių teisės buvo palikta galioti romėnų teisė, skirta pirmiausiai santykiams tarp vietos gyvetojų romėnų reguliuoti. Siekdami padėti teismams, karaliai pamėgino romėnų teisę populiariau ir suprantamiau surašyti į specialius teisynus. 506 m. pasirodė pats garsiausias vulgarios romėnų teisės teisynas (šaltinis) –Romos vestgotų įstatymas, X a. pavadintas Alaricho žinynu. Šiam teisynui buvo naudojami Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai, Gajaus, Pauliaus, Papiniano darbai. Įstatymas buvo skirtas Vestgotų karalystėje gyvenantiems romėnams.
| |
Lapų skaičius: 74 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Romėnų teisės šaltiniai. Cilinų teisių įgyvendinimas ir gynimas. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Civilinis (legisakcioninis) procesas. Formuliarinis procesas. Ypatingosios pretorinės gynybos priemonės. Ekstraordinarinis procesas. Procesinis atstovavimas. Terminai, ieškinio senatis. Romėnų teisės subjektai. Status libertatis. Status civitatis. Status familiae. Status controversiae. Capitis deminutio. Veiksnumas. Juridiniai asmenys. Daiktų samprata. Daiktinės teisės ir jų rūšys. Valdymas (possessio). Valdymo įgijimas ir pasibaigimas. Valdymo apsauga. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės ribojimas. Nuosavybės teisės įgijimas. Nuosavybės teisės išnykimas. Nuosavybės teisės gynyba. Teisė į svetimus daiktus. Servitutai. Įkaito teisė. Superficijus ir emfiteuzis. Romėnų šeimos teisė. Agnatinė ir kognatinė giminystė. Santuoka ir jos rūšys. Santuokos sudarymas. Santuokos nutraukimas. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Tėvų ir vaikų santykiai. Globa ir rūpyba. Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas pagal testamentą. Testamento negaliojimas. Paveldėjimas pagal įstatymą (ab intestato). Privalomoji dalis. Palikimo priėmimas ir jo teisiniai padariniai. Legatas ir fideikomisai. Prievolės sąvoka. Prievolių rūšys. Prievolių atsiradimo pagrindai. Sutartys. Sutarčių galiojimo sąlygos. Sąlyga ir terminas sutartyje. Procentai. Prievolės šalys. Asmenų pasikeitimas prievolėje. Asmenų dauguma prievolėje. Prievolių vykdymo užtikrinimas. Prievolių pasibaigimas. Prievolės įvykdymo termino praleidimo sąlygos. Termino praleidimo pasekmės. Termino praleidimo pabaiga. Atsakomybė už prievolių pažeidimą. Sutartys. Atskiros sutarčių rūšys. Prievolės iš deliktų ir tarytum iš deliktų. Deliktų rūšys. Pretorių teisės deliktai. Prievolės tarytum iš deliktų (obligationes quasi ex delicto). Prievolės tarytum iš sutarčių.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
