Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 79 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvių valstybė viduramžiais – politinė nacija, etninė nacija. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teisės kodifikacija: statutų rengimo sąlygos , jų kūrėjai ir tyrinėtojai. Pirmasis lietuvos statutas (1529). Antrasis lietuvos statutas (1566 m.). Trečiasis lietuvos statutas (1588 m.). Lietuvos statututų struktūra ir sistema. Viešosios teisės institutai lietuvos statutuose. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės xvi a. Vidurio teismų reforma ir proceso teisės ypatumai. Baudžiamosios teisės bruožai ir pagrindinės nusikaltimų rūšys lietuvos statutuose. Cilinės ir šeimos teisės institutai. Globos teisiniai pagrindai. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės xvi a. Teisės kodifikacijos novatoriškumas europos valstybių teisinės sistemos formavimosi kontekste. Statutų galiojimas. Kas yra šiuolaikinė „Vidurio Rytų Europa“? Šis terminas žlugus Sovietų sąjungai pradėtas vartoti ir pateko į publicistikos akiratį. Istorikams medievistams tai asocijuojasi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, kuri viduramžiais driekėsi per 9 000 kvadratinių kilometrų nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Reiktų atskirti valstybės, politinės nacijos ir etninės nacijos formavimąsi ir istorinę raidą. [1] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kūrėsi, formavosi ir gyvavo sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis sąlygomis, strategiškai vertingame geografiniame plote, kurį užvaldyti buvo suinteresuotos visos be išimties kaimynystėje susikūrusios valstybės, priklausomai nuo jų ekonominio ir karinio pajėgumo, gyventojų gausumo ir politinių siekių tarpusavio konkurencijoje. LDK sunaikinimo ar teritorijų pavergimo tendencijos buvo grindžiamos ne tik karine galia, bet ir politine ideologija, kuri neretai diktavo ir istorinių tyrinėjimų kryptis bei tendencijas, nustelbdama tikrovėje vykusių procesų galimai objektyvų pateikimą ir analizę, tyrinėtojus paversdama politinių užsakymų vykdytojais. Kaimynų istoriografijoje, skirtoje LDK taip pat ir teisės vertinimuose, neretai galima įžvelgti skirtingus politizuotus germaniškąjį, lenkiškąjį ar rusiškąjį, pastaruoju laikotarpiu ir oficialųjį baltarusiškąjį požiūrius, norą savaip interpretuoti LDK, kaip valstybės, esmę, vidaus ar užsienio politikos tikslus, grobiamuosius, valstybės apsaugos ir gynimosi žingsnius vienu ar kitu jos gyvavimo laikotarpiu. Tokių požiūrių atspindžiai regimi ir lietuviškoje istoriografijoje, kuri neretai tarp jų yra pasiklydusi.
| |
LIETUVOS TEISĖS ISTORIJA pasiruošimo egzaminui konspektai Lapų skaičius: 32 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos teisės raidos periodizacija ir jos santykis su valstybingumo raidos etapais. Ii tema. Teisės formavimasis ir raida nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) susidarymo iki XIV a. Pabaigos. Ldk teisės šaltinių rūšys. Privilegijomis. Šalia privilegijų buvo kuriami ir visai nauji teisės aktai reguliuoti naujus susiformavusius santykius, įvardyti nutarimais ir nuostatais. Šiam taisės raidos etapui įsitvirtinant ir tampant dominuojančiu valstybėje, atsiranda poreikis tą naująją privilegijų, nutarimų bei nuostatų. Papročiai ir privilegijos. Gedimino diplomatijos dokumentai (1322 kaip teisės šatinis ir jų santykis su paprotine teise. Vakarų europos teisės plitimo ldk galimybė xiv a. Pradžioje per prekybinius ryšius su Kalavijuočių ordino įkurtu Rygos miestu. Teisės taikymo ypatumai. Pamedės teisyno (1340 ir LDK paprotinės teisės ryšiai, galiojimo laikas ir erdvė. Pamedės teisyno baudžiamoji teisė, nusikaltimų rūšys, bausmių sistema, baudžiamojo proceso ypatumai ir stadijos. Nusikaltimų rūšys. Valstybiniai nusikaltimai. Turtiniai nusikaltimai. Vagystė. Plėšimas. Turto sužalojimas. Nusikaltimai asmeniui. Nusikaltimai gyvybei. Nusikaltimai sveikatai. Lytiniai nusikaltimai. Nusikaltimai žmogaus orumui. Namų ramybės ardymas. Bausmių sistemą. Piniginė išpirka. Kūno sužalojimas. Mirties bausmė. Baudžiamasis procesas. Teisinės Krėvos akto (1385 pasekmės ir Lietuvos krikštas. Bendravalstybinės teisės LDK paplitimas 1387, 1413, 1434, 1492, 1506 metų žemės privilegijomis ir valstybinių institucijų įsitvirtinimas. Privilegijos Pirmoji bendravalstybine privilegija (1387 m. ). Antroji bendravalstybine privilegija (1387 m. ). Vytauto ir Jogailos bendravalstybine privilegija (1413 m. ). Žygimanto Kęstutaičio privilegija (1434 m. ). Aleksandro privilegija (1492 m. ). Žygimanto Senojo privilegija (1506 m. ). Sritinių privilegijų leidimo priežastys, jų bendrieji bruožai ir santykis su žemės privilegijomis. Privilegijos Žemaitijai. Privilegijos slavų sritims. 1501...
| |
Lietuvos teisės istorijos konspektas Lapų skaičius: 47 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos teises istorijos konspektas. Tema. Lietuvos teisės istorijos dalykas. Lietuvos valstybės teisės istorijos dalykas ir vieta kitų teisės mokslų sistemoje, studijavimo metodai ir tikslai. Lietuvos teisės istorijos mokslo ir studijų raidos bruožai. Lietuvos teisės raidos periodizacija ir jos santykis su valstybingumo raidos etapais. Tema. Teisės formavimasis ir raida nuo lietuvos didžiosios kunigaikštystės (ldk) susidarymo iki x a. Pabaigos. Ldk teisės šaltinių rūšys. Papročiai ir privilegijos. Teisės taikymo ypatumai. Nusikaltimų rūšys. Turtiniai nusikaltimai. Nusikaltimai asmeniui. Nusikaltimai gyvybei. Bausmių sistema. Baudžiamasis procesas. Tema. Teisės raida nuo lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo (xiv a. Pabaiga – xvi a. Pradžia). Teisinės krėvos akto (1385 m.) Pasekmės ir lietuvos krikštas. Bendravalstybines privilegijos. Pirmoji bendravalstybine privilegija (1387 m.). Antroji bendravalstybine privilegija (1387 m.). Vytauto ir jogailos bendravalstybine privilegija (1413 m.). Žygimanto kęstutaičio privilegija (1434 m.). Aleksandro privilegija (1492 m.). Žygimanto senojo privilegija (1506 m.). Privilegijos žemaitijai. Privilegijos slavų sritims. 1501 m. Privilegija bielsko žemei. Kiti šio periodo lietuvos didžiojo kunigaikščio ir ponų tarybos aktai. Stačiatikiai. Unitai. Žydai. Totoriai. Karaimai. Čigonai. Ldk teisės kodifikacijos pradmenys kazimiero teisyne (1468 m.) Ir jo galiojimo erdvės. Baudžiamosios teises normos apima vien turtinius nusikaltimus. Bausmes valstiečiams. Teismo procesas. Vakarų europos teisės recepcija lietuvoje ir magdeburgo miesto teisės paplitimas ldk miestuose. Trys miestų persitvarkymo bangos. Magdeburgo teisės bendrieji bruožai. Civilinės teisės bruožai. Nuosavybės ir daiktinė teisė. Turto įkeitimo teisė. Paveldėjimo teisė. Prievolių teisė. Šeimos teisė. Baudžiamoji teisė. Atvejai, šalinantys veikos nusikalstamą pobūdį. Bausmės taikymas. Nusikaltimų ir bausmių rūšys. Nusikaltimai miestui. Nusikaltimai asmeniui. Nusikaltimai moralei. Teismų organizacija. Tema ldk teisės kodifikavimas xvi a., teisės bruožai ir tolesnė raida iki xviii a. Pabaigos. Pirmojo lietuvos statuto (1529 m. ) rengimas. Antrojo lietuvos statuto (1566m.) Rengimas. Trečiojo lietuvos statuto (1588 m.) Rengimas, paskelbimas ir spausdinimas. V tema. Ldk teismų sistema. Lietuvos didžiojo kunigaikščio teismas. Ponų tarybos teismas. Maršalkos teismas. Vaivados teismas. Vietininko teismas. Tijūno teismas. Teismų reforma teisės kodifikacijos eigoje xvia viduryje ir iki xviii a pabaigos. Žemės teismas. Pilies teismas. Pakamario teismas. Kaptūrinis teismas. Trečiųjų teismas. Asesorių teismas. Kuopos teismas. Etmono teismas. Vyriausiasis lietuvos tribunolas. Dvasinis tribunolas. Iždo tribunolas. Iždo komisijos teismas. Karo komisijos teismas. Edukacinės komisijos teismas. Teismo procesas. Civilinių bylų proceso ypatumai. Baudžiamųjų bylų proceso ypatumai. Vi tema. Ldk teisinio reguliavimo pagrindai ir jų raida iki valstybės okupacijos (xvi a. Pusė-xviii a. Pab.). Ldk didžiojo kunigaikščio valdžia. Ldk iždas xvi a. Vid. Ir xviii a. Pabaiga. Ldk karo tarnyba. 1557m. Valakų reforma. Ldk ir lenkijos karalystės santykių raida 1569 m. Liublino unijos išdavoje iki šių valstybių okupacijos. Vii tema. Ldk teisinė mintis ir mokslas. Teisinės minties raida. Ldk kanclerio goštauto teisinės pažiūros. Rozijaus, rotundo teisinės pažiūros. Mykolo lietuvio teisinės pažiūros. Andriaus volano teisinės pažiūros. M.daukšos teisinės pažiūros. Aukštųjų teisės mokyklų studijos ldk. Ix tema. Atkurtos lietuvos valstybės teisė (1918-1940 m.). Sąlygos, dėl kurių tapo galimas lietuvos valstybingumo atkūrimas. Pirmoji laikinoji konstitucija. Lietuvos valstybės atkūrimo skelbimas steigiamajame seime ir steigiamojo seimo laikinoji konstitucija. Lietuvos valstybės konstitucinė teisė. 1922 m. Lietuvos valstybės konstitucija. Posūkis į autoritarizmą. 1928 m. Konstitucija. Naujo požiūrio į valstybę ir visuomenę įtvirtinimas 1938 m. Lietuvos konstitucijoje. Privatinė teisė. Baudžiamoji teisė. X tema. Teisė lietuvos okupacijų (1940-1990 m.) Laikotarpiu. Lietuvos okupacija ir aneksija. Sovietinė teisė lietuvoje 1940-1941 m. Lietuvos ssr 1940 m. Konstitucija ir jos įgyvendinimas. Teisininkų rengimas nacių okupacijos metais. Teisininkų rengimas sovietinės okupacijos metais ir teisės mokslas.
| |
Lietuvos teisesaugos institucijų praktika Lapų skaičius: 11 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: 1. Ikiteisminio tyrimo institucijų sistema ir reikšmė 2. VPK strūktura ir kompetencija 3. Padalinio kompetencija kuriame atlieku praktiką 4. Mano asmeninis požiūris į policiją Ikiteisminio tyrimo institucijų sistema 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 3. Karo policija, 4. Valstybės saugumo departamentas, 5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 6. Muitinės departamentas, 7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, prokuroras turi nuspręsti, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti nusikalstamos veikos tyrimą ar atskirus nusikalstamos veikos tyrimo veiksmus. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai. Prokuroras sprendžia, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą Prokuroras gali bet kurios nusikalstamos veikos tyrimą ar atskirus tyrimo veiksmus pavesti policijai. Siekiant įgyvendinti BPK 1 straipsnio (,,Baudžiamojo proceso paskirtis”) nuostatą ,,ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas“, tikslinga, kad tam tikras nusikalstamas veikas specializuotųsi tirti ne policija, o kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas. Nusikalstamas veikas, kurių ištyrimas šių institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra įvardytas kaip tiesioginė jų funkcija. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose yra funkcija atskleisti ir tirti nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus finansų sistemai.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendrosios kompetencijos teismai. Apylinkės teismas. Apygardos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Specializuotieji teismai. Administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjai. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Kiekvienoje valstybėje kyla nesutarimų tarp žmonių dėl įvairiausių priežasčių, tačiau ginčus ne visada galima išspręsti paprastuoju būdu. Tokiais atvejais padeda teismai, kurie prižiūri ir reguliuoja tvarką visuomenėje, skiria tam tikras nuobaudas nusikaltėliams ir tvarko kitokius teisinius reikalus. Atskirose valstybėse teisinės sistemos skiriasi, taip pat ir teismų sistemos, ne išimtis ir Lietuva. Šiame darbe detaliau panagrinėsiu kas sudaro Lietuvos teismų sistemą, kokias funkcijas atlieka kiekvienas teismas ir glaustai apibendrinsiu pagrindinius bruožus. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Lietuvos Respublikos prezidentas, Vyriausybė ir Teismas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją atskirai yra Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir teismai, kurie skirstomi į apylinkių, apygardų, apeliacinius ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teismas įstatymų nustatyta tvarka įsteigta institucija, kuri vykdo teisingumą ir palaiko tvarką. Teismo veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymas, bei kiti išleisti įstatymai susiję su teismų darbu Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje veikia bendrosios kompetencijos teismai be specializuoti teismai. Bendrosios kompetencijos teismai. Apylinkės teismas. Lietuvos apylinkių teismai yra žemiausios grandies teismai teismų sistemoje. Apylinkės teismai nagrinėja daugiausia bylų, dėl to, kad jie yra pagrindiniai pirmos instancijos teismai. Šiuo metu Lietuvoje yra 54 apylinkių teismai. Lietuvai atgavus nepriklausomybė, apylinkių teismų sistema labai dažnai keitėsi. Šiuo metu apylinkės teismai priskiriami ir miestams ir atskiriems...
| |
Lietuvos teismų praktika autorių teisės apsaugos srityje Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Autorių teisės. Autorių teisių objektai ir subjektai. Autorių turinės ir neturtinės teisės. Autorių teisių galiojimo terminai. Autorinės sutartys. Autorių teisių apsaugos ženklas. Autorių teisių gynimas. Neturtinės žalos atlyginimas. Turtinės žalos atlyginimas. Kolektyvinio administravimo asociacija. Lietuvos respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir tarptautinės sutartys autorių teisių apsaugos srityje. Praktinė dalis. Išvada. Priedas. Literatūra. Iš biologinio tėvo galima atimti tėvystės teises, bet iš autoriaus negalima atimti autorystės teisių. Autorių išimtinės teisės nuo kūrėjo asmenybės neatsiejamos netgi tuo atveju, kai teisę naudotis kūriniu yra įgiję kiti asmenys. Ši aplinkybė lemia tai, kad intelektinės nuosavybės klausimai negali būti sprendžiami taikant daiktinės teisės normas. Tema labai įdomi, nes šiuo metu tai viena iš svarbiausių intelektinės nuosavybės objektų – literatūros, mokslo ir meno kūrinių kūrėjų teisės, jų įgyvendinimas ir apsaugos ypatumai. Dėstomojoje dalyje aptarsiu kas yra autorių teisės, jų subjektai, objektai, turtinės ir neturtinės teisės; kaip tinkamai sudaryti autorinę sutartį, ką svarbu nurodyti sutartyje ir kokios yra autorių teisių gynimo būdai. Gynimo būdus išskyriau ir prie kiekvienos dėstymo pateikiau bylos pavyzdį, išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Po bylos parašau ir savo nuomonę, ar su byla sutinku ar ne ir kodėl.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos teismai. Bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Apylinkės teismas. Apygardos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Apygardos administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Literatūra. Išvados.
| |
Lietuvos valstybės susidarymas. LDK susidarymas Lapų skaičius: 3 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Lietuvos valstybės susikūrimas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIV-XVIII a. X a. pabaigoje Europos pasaulis priartėjo prie baltų. Baltų gentims iškilo jų istorinės egzistencijos klausimas. Didesnis nuotolis nuo Vokietijos saugojo Lietuvą, bet ir stabdė civilizacijos poveikį. X-XI a. sandūroje prasidėjo Katalikų Bažnyčios misijos baltų kraštuose. Tai buvo pirmieji kontaktai. 1009 m. Lietuvos (Litua) vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - vokiečių Kvedlinburgo miesto analuose.
| |
Lapų skaičius: 82 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos valstybės teisės istorijos dalykas? Teisės formavimasis ir raida nuo ldk susidarymo? Teisės kodifikavimas? Ldk teismų sistema? Tijūno teismas. Komisarų teismas. Maršalkos teismas. Asesorių teismas. Dvaro teismas. Kuopos teismas. Žemės teismas. Pilies teismas. Pakamario teismas. Kaptūrinis teismas. Trečiųjų teismas. Vyriausiasis lietuvos tribunolas. Specialieji teismai. Lietuvos statutų teises bruožai? Lietuvos teisė istorija - tai viena teisės istorijos mokslo dalis, apimanti Lietuvos valstybės teisės raidą nuo jos atsiradimo iki dabar galiojančios teisinės sistemos susiformavimo. Lietuvos teisės istorija, būdama viena iš mokslų šakų ir turėdama tam tikrą vietą teisės mokslų sistemoje, glaudžiai siejasi pirmiausia su teisės teorija, nes viena ir kita naudojasi tais pačiais teisės šaltiniais ir viena kitos pasiekomis. Lietuvos teisės istorija nagrinėja konkrečių teisės institutų ir reiškinių raidos procesus, teisės teorija tiria teisės požymius, savybes, sąvokų ir kategorijų visumą, bendruosius raidos ypatumus. Lietuvos teisės istorija nagrinėdama Lietuvos teisės šaltinių, konkrečių šakų ir institutų atsiradimą ir raidą iki mūsų laikų, įauga į specialiuosius šakinius Lietuvos teisės mokslus pvz., Lietuvos konstitucinę teisę.
| |
Ligos ir motinystės socialinis draudimas LR Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Socialinio draudimo išmokos ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) atvejais. Socialinės išmokos ligos atveju. Socialinės išmokos motinystės atveju. Socialinės išmokos motinystės (tėvystės) atveju. Ligos ir motinystės soc. Draudimą vokietijoje. Ligos draudimo išmokos natūra. Slaugos išmokos. Motinystės išmokos. Praktinė užduotis. Išvados. Lieratūra. Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
