Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Piliečio teisinė padėtis Lietuvoje 1918-1945 Lapų skaičius: 24 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Pilietybė. Pilietybės įgijimas ex lege. Pilietybės įgijimas optacijos būdu. Pilietybės įgijimas šeiminiu ryšiu. Natūralizacojos būdu. Pilietybės netekimas. Pilietybės atėmimas. Piietis 1922m. Konstitucijoje. Žmogaus ir piliečių teisės. Karo padėties įtaka piliečių teisėms. Socialinės teisės. Piietis 1928m. Konstitucijoje. M konstitucijos bruožai. Asmens teisės. Rinkimų teisė. Piietis 1938m. Konstitucijoje. Tautinės mažumos. Asmens ir piliečio teisės. Išvados. Summary. Bibliografijos sąrašas. Pilietis - asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys. Piliečio sąvoka atsirado miestuose, pilietis būdavo miesto pilietis, tai siejosi su miestų turėta savivalda. Šalies kaip politinės visumos narys viduramžių europoje ir vėliau būdavo pavaldinys (nes valstybės buvo monarchijos). Susidarant respublikoms piliečio sąvoka iš miesto piliečio lygio transformavosi į šalies piliečio sąvoką. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, o pilietybės turėjimas tai prielaida turėti visas valstybės garantuojamas teises bei laisves, įtvirtintas konstitucijoje bei įstatymuose, o tai pat vykdyti pareigas. Lietuvo respublikos pilietybės teisinio reguliavimo raida rodo, kad pilietyb4s turin5 pimiausia lėmė valstybės interesai. Keičiantis valstybės interesams , keitėsi ir pilietybės teisinis reguliavimas. Analizuoti lietuvos rspublikos pilietybės teisinį reuguliavimą bei piliečių tesių kaitą svarbu todėl, kad dtai leidzžia atskleisti piliečių teisių kitimą, nustatyti kaip ir kodėl jos kito. Šiame darbe bus analizuojamas pilietybės įgijimas, jos suteikimas , piliečių bei asmens teisės 1918 -1940m. Kadangi konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindas, tai darbe remiamasi konstitucijose išdėstytomis nuostatomis.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Literatūros apžvalga. Policijos samprata ir funkcijos. Viešoji tvarkos samprata, jos nustatymas ir pažeidimai. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Policijos pareigūnų veikla viešosios tvarkos apsaugos srityje. Visuomenės rimtis ir saugumas. Piliečių teisių ir laisvių samprata. Policijos pareigūnų veikla visuomenės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsaugos srityje. Išvados. Rekomendacijos. Literatūros sąrašas. Dažnai teigiama, kad policijos „klientas“ yra nusikaltęs nepilnametis, girtaujantis asmuo, iš įkalinimo įstaigos grįžęs recidyvistas ir pan. Tačiau dauguma žmonių nėra nusikaltėliai, o įstatymams lojalūs piliečiai, todėl policijos tikslas yra užtikrinti būtent tokių žmonių saugų gyvenimą. Viešasis saugumas apima daugumos visuomenės narių saugumo poreikius. Jos turinį sudaro viešoji tvarka, visuomenės saugumas ir pan. Policijos pareigūnams valstybė patikėjo itin atsakingas pareigas: saugoti žmogaus teises ir laisves, užtikrinti viešėją tvarką ir visuomenės saugumą, rūpintis saugiu eismu, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, neatidėliotinos ir kitokios socialinės pagalbos gyventojams teikimas. Viešoji policija nuolat organizuoja prevencines, nusikaltimų užkardymo priemones, tačiau vien policijos veiksmų nepakanka. Į šią veiklą įtraukiami policijos rėmėjai, visuomeninės organizacijos, kultūros, švietimo ir mokymo įstaigos. Dažnai nuo viešosios tvarkos ir žmonių saugumo priklauso policijos įvaizdis ir visuomenės pasitikėjimas policijos pareigūnais.
| |
Policijos vieta ir reikšmė demokratinėje visuomenėje Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Policija ir jos uždaviniai. Policijos funkcijos. Policijos pareigūno teisinis statutas. Priėmimas į tarnybą policijoje ir atleidimas iš jos. Policijos departamentas ir jo uždaviniai. Policijos rėmėjai. Policijos istorija nuo 1904m. Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose. Anketa apie policiją. Išvados. Naudota Literatūra. Kiekvienam doram piliečiui rūpi, kad jo valstybėje augtų saugūs jo vaikai, kad jis pats jaustų užtikrintą saugumą ir palaikomą viešąją tvarką. Žmonėms reikalinga operatyvi reakcija į jų pranešimus apie įvykdytus nusikaltimus ar pasikėsinimus, o prireikus ir pagalba, sutelkiant visas pajėgas. Tik tada žmonės jausis saugūs ir nepamiršti. Todėl žmonėms reikalinga policija teisėtvarką užtikrinanti vykdomoji valstybės valdžios institucija, kuri veikia LR vidaus reikalų sistemoje. Policijos tikslas tarnauti įstatymui, žmogui- kilnus policijos pareigūnų pašaukimas, atsakinga jų pareiga. Jiems labiausiai rūpi rimtis Tėvynėje ir žmonių saugumas. Norėdama daugiau sužinoti apie policiją, jos funkcijas ir struktūrą, aš pasirinkau temą, Policijos vieta ir reikšmė demokratinėje visuomenėje. Rašydama šią temą noriu išsiaiškinti ar svarbią vietą visuomenės gyvenime užima policija? Kuo policija pasitarnauja žmogui ir kokiose tarptautinėse misijose dalyvauja Lietuvos policijos pareigūnai? Aš tikiuosi papildyti savo teorines žinias ir pakeisti savo nuomonę, kad policija yra abejinga žmogaus sunkumams. Nors ši nuomonė yra bendra visai dabartinei visuomenei. Policija. Policijos sistema ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinanti vykdomoji valstybės vadžios institucija. Policijos organizaciją ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymas. Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro. Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių policijos tarnybos ir struktūriniai padaliniai. Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos...
| |
Politinė korupcija Lietuvoje: kovos ir prevencijos santykis Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Korupcijos samprata. Priemonės kovoje su korupcija. Korupcijos prevencija. Nacionalinė kovos su korupcija programa. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas. Korupcija. suprantama kaip socialinis reiškinys, kurį nulemia įvairios institucinės, socialinės, teisinės, ekonominės, finansinės ir kitokios prielaidos. Šios prielaidos nuolat kinta, ir valstybė į tai turi reaguoti kurdama lankstų teisinį kovos su korupcija pagrindą. Tokio teisinio kovos su korupcija pagrindo formavimas ir tobulinimas, institucinės bazės įtvirtinimas ir bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis pastaraisiais metais buvo Lietuvos dėmesio centre. 2000 m. gegužės mėn., atsižvelgiant į Europos Tarybos kovos su korupciją patirtį ir rekomendaciją, Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo perorganizuota į nepriklausomą instituciją, dirbančią savarankiškai ir atskaitingą Respublikos Prezidentui ir Seimui. Tai buvo žymus žingsnis į priekį įgyvendinant antikorupcinę politiką, kuria siekiama sustiprinti kovą su korupcija ir pagerinti jos kontrolę vykdančių valstybės institucijų funkcionavimą bei koordinavimą. Kadangi korupcija veržiasi į daugelį socialinio gyvenimo sričių, jos pasireiškimo ir teisinio vertinimo mastai labai platūs – nuo nusižengimo tarnybinei etikai iki įstatymo pažeidimo, nuo individualių nusikaltimų iki organizuoto nusikalstamumo.
| |
Prejudicinių faktų reikšmė baudžiamajame procese Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įžanga. Prejudicialumas kaip teismo sprendimo teisinės galios elementas. Aukščiausiojo teismo išaiškinimų reikšmė baudžiamajame procese. Konstitucinio teismo jurisprudencijos reikšmė baudžiamajame procese. Europos žmogaus teisių teismo įtaka baudžiamajam procesui. Išvados. Šaltiniai. Naudota literatūra. Lietuvos respublikos konstitucija skelbia, kad nagrinėdamas bylą teisėjas klauso tik įstatymo, bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, tuo tarpu teismų įstatymas nustato, jog lietuvos respublikos aukščiausiasis teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Akivaizdu, kad šiame kontekste reikšmingas tampa teisės šaltinių lietuvoje klausimas-ar vienintelis teisės šaltinis yra tik įstatymas, ar šalia jo gali egzistuoti ir kiti teisės šaltiniai, o visų pirma teisminė praktika. Taigi šio darbo tikslas-išanalizuoti teisminės praktikos, pirmiausia, teismo sprendimo (faktų, kuriais grindžiamas teismo sprendimas ir tokiu būdu įgyja prejudicinę galią) teisinę galią, nustatyti šios galios veikimo ribas konkrečiai baudžiamajame procese. Kalbant apie teismo sprendimo teisinę galią, svarbu aptarti konstitucinio teismo nutarimų, kaip baudžiamojo proceso šaltinio, vaidmenį šaltinių hierarchijoje. Konstitucinio teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visom valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, todėl galėtume daryti išvadą, kad konstitucinio teismo nutarimai savo galia yra lygiaverčiai įstatymui. Tačiau negalima mechaniškai lyginti įstatymų ir konstitucinio teismo nutarimų, nes reiktų prieti išvados, kad nutarimai turi tam tikrą prioritetą įstatymų atžvilgiu, kadangi konstitucinio teismo nutarimu diskvalifikuojama įstatymo (ar kito teisės akto) normą („negatyvusis įstatymų leidėjas“). Reikšmei baudžiamajame procese. Dėl teisės stabilumo, teisėjas vadovaujasi visuotiniu a similibus ad similia bylų sprendimo principu, taigi kalbant ne tik apie anglosaksų teisės tradiciją, bet ir apie romanų-germanų (kuriai priklauso ir lietuva), teisėjas yra priverstas vadovautis ankstesniais sprendimais bei atsižvelgti į ankstesnių bylų analogiškus sprendimus. Baiminamasi, kad teismui suteikus teisėkūros galių gali būti pažeistas lietuvos respublikos konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Kita vertus, lietuvos respublikos konstitucijos preambulėje postuluojamas teisinės valstybės siekis.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Prekybos teisės sąvoka ir turinys. Prekybinės veiklos subjektai. Juridinių asmenų pasibaigimas ir reorganizavimas. Atstovavimas. Įgaliojimas ir jo rūšys/. Perįgaliojimas. Įgaliotojo duotus įgaliojimus turi atlikti tas asmuo, kuriam jie duoti. Perįgaliojimas galimas dviem atvejais: 1. Jei atstovui tokią teisę suteikia atstovaujamojo duotas įgaliojimas. SUTARTIES AIŠKINIMAS. SUTARTIES NEGALIOJIMAS. Sutartys su valios trūkumais. Sutartis sudaryta apgaulės būdu. Smurto ir grasinimo būdu sudarytos sutartys. Sutartis dėl sunkių aplinkybių. Sutartis sudaryta fizinio asmens, kuris nesuprato savo veiksmų. Tariamos ir apsimestinės sutartys. Baudos. Bankrotas. Bankrutavusios įmonės likvidavimas. Ginčai. Arbitražo sudarymas. Arbitražinis nagrinėjimas. Sprendimų priėmimas. Arbitražinio teismo sprendimo apskundimas. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimas ir vykdymas. Teisminis ginčų sprendimo būdas. Byloje dalyvaujantys asmenys. Komercinio atstovavimo rūšys: 1. Iki sutartiniai santykiai ir jų reikšmė. Teismo sprendimų vykdymo procesas. Prekių ir paslaugų ženklai.
| |
Prezumpcijos reikšmė įrodinėjimo procese Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kiekvieno nusikaltimo rengimas, padarymas ir slėpimas neišvengiamai atsispindi toje aplinkoje kurioje visa tai vyksta, tas atspindys gali būti idealus, kai su įvykiu susijusios aplinkybės atsispindi žmonių sąmonėję, ir materialus, kai įvykio aplinkybes patvirtina arba paaiškina su juo susiję daiktai. Tuo remiantis įrodymai skirstomi į asmeninius ir daiktinius. Tačiau baudžiamojoje teisėje, taip pat kaip ir civilinėje teisėje yra aplinkybės kurių nereikia įrodinėti. Įstatymų leidėjas, siekdamas palengvinti įrodinėjimo pareigą, nustato aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia. Lr civilinėje teisėje įstatymo leidėjas , nustato, kai kurias bendrosios taisyklės, kad “šalis privalo įrodyti faktus, kuriais ji remiasi “, išimtis. Lr cpk 182str.nurodo keturias grupes aplinkybių, nuo kurių įrodinėjimo šalys atleidžiamos. Tai teismo pripažinti visiems žinomi faktai; įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai; pagal įstatymą preziumuojami faktai ir šalies pripažinti faktai. Visi aptarti faktai, nuo kurių įrodinėjimo šalis atleidžiama vadinamo aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Prievolės samprata prievolių atsiradimas. Sąlyginės prievolės. Piniginės prievolės. Prievolės samprata. Prievolių atsiradimo pagrindai. Prievolių dalykas. Prievolės šalių pareigos. Skol-kų daugetas. Solidarioji skolininkų pareiga. Bendraskolių atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams. Kitos bendraskolių teisės ir pareigos. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai. Reikalavimai. Solidariosios pareigos ir solidariojo reikalavimo perėjimas prievolės šalių įpėdiniams. Novacijos įtaka solidariajai pareigai. Solidariosios skolos ir solidariojo reikalavimo t. Pripažinimas. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas. Teismo sprendimo galia solidariosios pareigos atveju. Prievolės neįvykdymas dėl vieno iš bendraskolių kaltės solidariosios pareigos atveju. Senatis solidariosios prievolės atveju. Kreditorių daugetas. Solidarusis kreditorių reikalavimas. Galimybė pasirinkti kreditorių. Novacijos įtaka solidariajam reikalavimui. Solidariosios reikalavimo teisės atsisakymas. Teismo sprendimo galia solidariojo reikalavimo atveju. Reikalavimo atsisakymas. Dalomosios prievolės. Nedalomosios prievolės. Alternatyviosios prievolės samprata. Pasirinkimo teisė. Negalėjimas įvykdyti alternatyviąją prievolę. Fakultatyvioji prievolė. Sąlyginės prievolės samprata. Reikalavimai sąlygai. Sąlygos įvykdymo ar neįvykdymo terminai. Terminuotų prievolių rūšys. Terminuotų prievolių vykdymas. Termino nustatymas. Piniginių prievolių valiuta. Palūkanos pagal prievoles. Prievolių vykdymo principai. Prievolės įvykdymas dalimis. Prievolės įvykdymo kokybė. Prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimas. Saugojimo pareiga. Asmuo, kuriam t. B. Įvykdyta prievolė. Prievolės įvykdymas tariamam kreditoriui. Prievolės vykdymo sustabdymas. Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui ar kreditoriui, neturėjusiam teisės priimti prievolės įvykdymą asmeniškai. Skolininko neveiksnumas. Svetimo turto naudojimas prievolei įvykdyti. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką. Prievolės įvykdymo vieta. Įmokų paskirstymas. Įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos. Prievolės įvykdymas sumokant skolą depozitinę sąskaitą. Prievolės įvykdymo išlaidos. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą. Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Prievolės perduoti pagal individ. Požymius apibūdinamą daiktą. Neįvykdymo pasekmės. Prievolės atlikti t. T. Darbą neįvykdymo pasekmės. Atsakomybė už prievolės pagal dvišalę sutartį neįvykdymą. Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės įvykdymo patvirtinimas. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio pauliana).
| |
Prigimtinė būklė ir teisė. Teisė į gyvybę Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Prigimtinė būklė ir teisė. Teisė į gyvybę. Prigimtinės būklės charakteristika B. Spinozos, T. Hobso ir Dž. Loko filosofijoje. Teisės atsiradimo natūralios prielaidos. Tomas Hobsas. Reziume: gamtinė padėtis (tezė). Pagrindinis teiginys: “Visų karas prieš visus”. Džonas Lokas. Reziume: teisė teisti (antitezė). Benediktas Spinoza. Reziume (sintezė). Žmogiško subjekto esminiai bruožai ir gamtinių troškimų realizavimo pateisinimo pagrindas. Laisvos valios idėja. Teisės į gyvybę subjektyvioji ir objektyvioji pusė. Teisės mirti filosofinis įvertinimas. Hėgelis. Valia (kelias nuo idėjos prie laisvosios valios). Schellingas. nedaryk kitiems tai, ko nenori, kad tau būtų daroma. tai įvyksta laisva žmonių sutartimi. Visuomeniška žmonių sutartis.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
