Teisė (74 psl). Teisės referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 24
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Turto visų rizikų draudimas. Nedraudiminiai objektai. Kilnojamas turtas. Draudiminiai įvykiai ir apdorojimai. Kiti nedraudiminiai įvykiai. Informacinių technologijų klaidos. Papildomos visų rizikų draudimo sąlygos. Laikinas perkėlimas. Profesiniai honorarai. Nuostolio vietos tvarkymas. Kontrakto kaina. Atsargų deklaravimas. Kapitalo padidinimas. Verslo pertraukimas dėl darbuotojo nedarbingumo. Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas. Pastatų draudimas kaip negyvybės draudimo porūšis. Pastatų draudimo ypatumai. Būsto draudimas pratiems asmenims. Namų turto draudimas. Parodų draudimas. Draudimo objektas. Draudžiamos rizikos išvardintos ar visos? Išvados. Naudota literatūra. Draudimo teisė reguliuoja draudimo veiklos metu atsirandančius santykius tarp draudimo įmonių, draudimo tarpininkų ir draudėjų. Draudimo teisės, kaip civilinės teisės instituto, reikšmė yra didelė, kadangi šios normos neatsiejamai susijusios su kitais civilinės teisės posakiais, institutais bei kitomis teisės normomis. Be to, šių civilinių teisinių santykių mastas yra labai paplitęs Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Vyriausiojo Policijos Komisariato praktikos ataskaita

Lapų skaičius: 18
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Institucijos apibūdinimas. Vilniaus miesto 5 pk struktūra. Policijos veiklos principai. Vilniaus miesto pk uždaviniai ir funkcijos. Valstybės tarnautojai (taikomos ir netaikomos nuostatų išimtys). Valstybės tarnautojų teisės ir pareigos. Darbo sutarties specifika valstybės tarnautojų veikloje. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Tyrimo objektas. Šaltiniai. Policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Policijos veiklos principai. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Baigiamoji studijų praktika - – tai teisės studijų programos dalis, kurios metu aš kaip studentė praktikantė turėjau galimybę įtvirtinti ir tobulinti bendrąsias studijų programoje įgytas programos pagrindų ir specialaus lavinimo žinias, kompetencijas ir gebėjimus praktinėje profesinėje veikloje. 1) praktika atlikta vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vpk) penktajame( buvęs 7 pk) policijos komisariate ( toliau 5 pk) nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupėje. Išanalizuoti įstaigos struktūrą, veiklą bei funkcijas. 2) išnagrinėti darbo įstatymų nuostatų išimtis, kurios yra taikomos ir netaikomos valstybės tarnautojams. 3) išanalizuoti valstybės tarnautojų teises ir pareigas. 4) išmanyti darbo sutarčių specifiką ir mokėti jas parengti. 5) susipažinti su darbo sutarčių sąlygų pakeitimais.

X įmonės teisinės bazės analizė

Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Indidualios įmonės steigimas. Individualios įmonės nuostatai. Steigimo seka. Individualios įmonės savininkas. Individualios įmonės valdymas. Individualios įmonės turtas. Individualios įmonės buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Įmonės darbuotojai. Darbo ir darbo užmokesčio organizavimas. Darbo sutartys. Išvados. Literatūros sąrašas. 4 Priedai. Visais laikais žmonės ieškojo veiklos, kuri galėtų padėti jiems pagerinti gyvenimo sąlygas. Vieni jų ieško darbo, kiti – mokosi, kad turėtų galimybę ateityje, įgiję vertingų žinių, kovoti dėl geresnių darbo vietų, treti - patys įkuria individualias įmones, teikiančias paslaugas ar gaminančias prekes, reikalingas žmonėms, tokiu būdu patys imdamiesi verslo. Aš nusprendžiau kurti individualia veikla dėl vienos priežasties. Individualios įmonės steigimui numatyta daug paprastesnė ir mažiau kainuojanti procedūra. Galimi du verslo pasirinkimo variantai. Vienas jų – steigti įmonę, kuri savo veiklos rinkoje neturėtų konkurentų arba jų turėtų nedaug. Tačiau tai yra labai brangus ir rizikingas dalykas, reikalingos labai didelės investicijos. Aš pasirinkau antrąjį variantą – steigti įmonę, kuri turėtų daugiau konkurentų, tačiau turėtų geresnes sąlygas atsiradimui ir plėtimuisi negu pirmuoju variantu. Mano steigiama veikla neturi originalios verslo idėjos, tokių įmonių Lietuvoje gana daug. Aš šį trūkumą bandysiu kompensuoti ir tuo pačiu konkuruoti su panašaus tipo įmonėmis savo originaliais darbo sprendimais, geresne technika. Mano įmonė versis krovinių transportavimu Lietuvoje. Įmonė priklausys paslaugas teikiančių įmonių tipui. Pasirnikau būtent šią veiklos sritį, nes manau, kad įmanoma sėkmingai įsikurti ir konkuruoti su įmonėmis, teikiančiomis krovinių vežimo paslaugas Lietuvoje. Mūsų firmos sunkvežimių tipai leidžia privažiuoti ir sunkiai prieinamose vietose. Kroviniai pervežami saugiai ir greitai.

Žmogaus teisės

Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: ŽMOGAUS TEISIŲ SAMPRATA. ŽMOGAUS TEISIŲ KLASIFIKACIJA. INSTITUCINĖS ŽMOGAUS TEISIŲ GARANTIJOS. SEIMO KONTROLIERIŲ INSTITUCIJA (1994). Seimo kontrolierių priimami sprendimai. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius (1998). VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIUS (2000). VTAK. VTAK teisės. VTAK priimami sprendimai. TARPTAUTINĖS INSTITUCINĖS GARANTIJOS. Europos Žmogaus Teisių Teismas. JTO žmogaus teisių apsaugos institucijos. Europos Teisingumo Teismas. EŽTT nagrinėjamos bylos. EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA. Protokolai. Žmogaus teisės šiuolaikinėje civilizacijoje - esminė vertybė. TEISINĖS. NETEISINĖS bendro pobūdžio garantijos. Materialinės. Procesinės. Institucinės. LR Konstitucija. Teisės aktai. Teismų veiklos reglamentavimas. Konstitucinis Teismas kaip žmogaus teisių apsaugos institucija. Administracinių ginčų komisijos. Seimo kontrolieriai tiria skundus. Seimo kontrolieriai netiria. Moterų ir vyrų lygių teisių diskriminacija. Seksualinis priekabiavimas. Kontrolieriaus priimami sprendimai. Konvencijos turinys.

Žmogaus teisės pagal LT ir LV Respublikų Konstitucijas

Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Žmogaus teisių samprata. Žmogaus teisės įtvirtintos lietuvos ir latvijos respublikų konstitucijose. Pilietinės žmogaus teisės. Politinės žmogaus teisės ir laisvės. Socialinės, ekonominės, kultūrinės žmogaus teisės. Išvados. Literatūros sąrašas. „Žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos esminė vertybė“ , – taip teigiama Lietuvos teisės universiteto išleistoje knygoje „Lietuvos Konstitucinė teisė“. Šios teisės saugomos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu ir sudaro vieną svarbiausių institutų konstitucinėje teisėje. Vieną svarbiausių vaidmenų žmogaus teisių srityje atlieka šalies Konstitucija, kadangi joje yra įtvirtintos „pamatinės“ žmogaus teisės, kuriomis remiantis žmogus gali apginti save, savo orumą, bei į kurias neišvengiamai atsižvelgiama kuriant visas kitas šios srities teises. Daugelio valstybių Konstitucijose žmogaus teisės reglamentuojamos pirmuose skirsniuose, tačiau Lietuvos ir Latvijos Konstitucijos turi bendrą Konstitucijos struktūros bruožą, kad jose žmogaus teisės ir laisvės nėra išdėstytos Konstitucijos pradžioje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmasis skirsnis daugiau skirtas pačiai valstybei, šiame skirsnyje tik reglamentuojami kai kurie labai svarbūs žmogaus teisių įgyvendinimo principai, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, kaip manoma tokią struktūra galėjo lemti tuo metu susiklosčiusi politinė padėtis. 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į pagrindinius Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje žmogaus teisės reglamentuojmos II skirsnyje “Žmogus ir valstybė”, III skirsnyje “Visuomenė ir valstybė” ir IV skirsnyje “Tautos ūkis ir darbas”. Žmogaus teisių reglamentavimui galima priskirti ir kai kuriuos kitus straipsnius esančius kituose skirsniuose. Tai galėtų būti 73 straipsnis esantis V skirsnyje “Seimas” ir skirtą Seimo kontrolieriams, to paties skirsnio 68 straipsnį, nustatantį piliečių įstatymo iniciatyvos teisę, taip pat straipsnius reglamentuojačius rinkimų teisę ir kitus.

Žmogaus teisių apsauga es ir et rėmuose

Lapų skaičius: 21
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA, IŠ DALIES PAKEISTA PROTOKOLU NR. 11, SU PAPILDOMAIS PROTOKOLAIS NR. 1, 4, 6 IR 7
Roma, 1950 metų lapkričio 4 diena
Konvencijos tekstas pakeistas pagal Protokolo Nr. 3 (ETS, Nr. 45), įsigaliojusio 1970 m. rugsėjo 21 d., Protokolo Nr. 5 (ETS, Nr. 55), įsigaliojusio 1971 m. gruodžio 20 d., ir Protokolo Nr. 8 (ETS, Nr. 118), įsigaliojusio 1990 m. sausio 1 d., nuostatas, taip pat įtraukus Protokolo Nr. 2 (ETS, Nr. 44), pagal 5 straipsnio 3 punktą įsigaliojusio 1970 m. rugsėjo 21 d., tekstą. Visos minėtų protokolų pakeistos ar papildytos nuostatos yra pakeistos Protokolu Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuo jo įsigaliojimo dienos - 1998 m. lapkričio 1 d. Nuo šios datos Protokolas Nr. 9 (ETS, Nr. 140), įsigaliojęs 1994 m. spalio 1 d., pripažįstamas netekusiu galios, o Protokolas Nr. 10 (ETS, Nr. 146) netenka paskirties.

Šios Konvencijos signatarių, Europos Tarybos narių, vyriausybės,
atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metų gruodžio 10 dieną paskelbtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją;
atsižvelgdamos į tai, jog šia Deklaracija siekiama, kad joje skelbiamos teisės būtų visuotinai bei veiksmingai pripažįstamos ir kad jų būtų laikomasi;
atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesnės savo narių vienybės, ir į tai, kad vienas iš būdų siekti šio tikslo yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga bei plėtojimas;
dar kartą patvirtindamos savo tvirtą tikėjimą šiomis pagrindinėmis laisvėmis, kurios yra teisingumo bei taikos pasaulyje pagrindas ir kurias geriausiai apsaugo, viena vertus, veiksminga politinė demokratija, o kita vertus, jas nulemiantis bendras žmogaus teisių supratimas ir jų laikymasis;

Žmogaus teisių gynimo būdai Lietuvoje

Lapų skaičius: 27
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Žmogaus teisių samprata. Žmogaus teisių kvalifikacija. Žmogaus teisių įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinėje teisėje. Žmogaus teisių gynimo būdai lietuvoje. Teismai. Bendrosios kompetencijos teismai. Specializuoti teismai. Konstitucinis Teismas. Seimo kontrolierių institucija. Valstybės kontrolės institucija. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija. Lygių galimybių kontrolieriaus institucija. Žmogaus teisių komitetas. Kiti žmogaus teisių gynimo būdai lietuvoje. Lietuvos žmogaus teisių centras. Lietuvos žmogaus teisių ir socialinių garantijų gynimo organizacija. Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Išvados. Pasiūlymai. Literatūra. Įvadas. Temos aktualumas. Šio kursinio darbo pasirinkimą lėmė vis daugiau valstybinių ir nevalstybinių insitucijų kūrimasis, kurių gausa pakolkas nerodo, kad žmogaus teisės būtų mažiau pažeidinėjamos ir, kad jų gynimas tapęs veiksmingesniu. Taipogi iki šiol konstitucines teises ir laisves užtikrinančių įstatymų trūkumas. Vadinasi, nors ir Lietuvoje veikia nemažai institucijų ginančių žmogaus teises, tačiau dėl įstatymų trūkumo negalima pilnai jų apginti. Darbo problema. Nagrinėjamos temos problema Lietuvos žmogaus teisių gynimo institucijos, dėl kurių iškyla klausimas: kokios egzistuoja Lietuvoje žmogaus teisių gynimo institucijos ir kaip jos užtikrina Lietuvos žmonių teisių gynimą. Darbo objektas. Darbo objektas yra nukreiptas į žmogaus teisių gynimą Lietuvoje. Darbo tikslas. Šia nagrinėjama tema siekiama konstituciniu požiūriu išsiaiškinti kokios vyriausybinės ir nevyriausybinės institucijos gina žmogaus teises Lietuvoje. Į ką reiktų kreiptis žmonėms, kurių teisės yra pažeistos. Darbo uždaviniai. Kursinio darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai. Išanalizuoti žmogaus teisių sampratą, jų klasifikavimą ir įtvirtinimą konsitucinėje teisėje Lietuvoje. Apibrėžti kokios konkrečios institucijos gina žmogaus teises...

Žmogaus teisių samprata

Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Jau buvo minėta, kad kalbant apie žmogaus teises, galima išskirti tam tikrą samprotavimą – kiekvienas žmogus bet kur pasaulyje, nepaisant to asmens pilietybės ar tam asmeniui taikomų įstatymų, turi tam tikras pagrindines teises, kurias kiti privalo gerbti. Taigi kyla klausimas, kas apskritai yra tos žmogaus teisės, ar galima jas tiksliai apibrėžti, kur jos yra įtvirtintos ir kaip jos įgyvendinamos. Taigi šioje darbo dalyje trumpai pateikiama žmogaus teisių samprata taip pereinant prie detalaus žmogaus teisių pagrindimo problemos nagrinėjimo. Bandant pateikti konkretų žmogaus teisių apibrėžimą, susiduriama su nemažai pamąstymų, kas yra ir kaip būtų galima apibūdinti žmogaus teises. Vienas iš žmogaus teisių apibrėžimų teigia, kad žmogaus teisės yra tarptautinės normos, kurių paskirtis yra apsaugoti kiekvieną žmogų nuo sunkių politinių, teisinių ir socialinių pažeidimų. Pabrėžiama, kad žmogaus teisės yra universalios ir egzistuoja nepriklausomai nuo įstatymo leidėjo valios. Kiti autoriai pabrėžia, kad žmogaus teisės yra būdingos kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo pilietybės, gyvenamosios vietos, lyties, tautybės, odos spalvos, religinių pažiūrų ar kalbos. Žmogaus teisės užtikrina, kad visi žmonės yra lygūs. Žmogaus teisės yra tarpusavyje susijusios ir nedalomos. Dažniausiai visuotinės žmogaus teisės garantuojamos priimant teisės aktus, jos susiformuoja paprotinėje teisėje, bendruosiuose teisės principuose ar kitose tarptautinės teisės šaltiniuose. Taip pat galima rasti nuomonių, kad žmogaus teisės yra visuomeninės vertybės – laisvės, imunitetai ir privilegijos, kurių gali reikalauti žmogus „kaip savo teisės“ kiekvienoje visuomenėje, kurioje jis gyvena. Vis dėlto, galima manyti, kad vienas tiksliausių žmogaus teisių apibrėžimų yra pateikiamas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Ši deklaracija nurodo, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.

Аpkalta kaip parlamentinė procedūra

Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Apkaltos kaip parlamentinės procedūros samprata. Apkaltos sąvoka. Pradėti apkaltos procesą pagrindai. Apkakaltos proceso seime tvarka. Apkaltos proceso seime funkcijos. Apkaltos procedūra seime. Išvados. Literatūra. Apkaltos konstitucinio instituto taikymo praktika Lietuvoje konstitucinio reglamentavimo požiūriu sukėlė didelį susidomėjimą daugelyje Europos valstybių. Palyginti retai taikomo konstitucinio instituto kai kurie klausimai kelia nemažai problemų. Analizuojant apkaltą, svarbu suvokti šios konstitucinės atsakomybės formos turinį, taikymo tikslus. Darbo tikslas – atskleisti apkaltos proceso sampratos elementus, kurie sudarytų prielaidas suformuluoti apkaltos kaip konstitucinės atsakomybės išdavos instituto charakteristiką, apibrėžimą, požymius, tikslus ir taikymo prielaidas. Darbo objektas – teisiniai santykiai, atsirandantys konstitucinės atsakomybės išdavoje –apkaltos procese; šių santykių ypatumai, leidžiantys juos charakterizuoti tarpusavyje bei grupuoti Darbo uždaviniai: 1.Atskleisti apkaltos sąvoką. 2.Išanalizuoti apkaltos teisinio reglamentavimo ypatumus įtvirtintus LR įstatyme. Darbo metodai: 1.Teisės norminio akto analizė ir apibendrinimas. 2.LR Konstitucinės teisės nutarimo analizė ir apibendrinimas. 3.Mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas.

“SOFT LAW” kaip pagalbinis tarptautinės teisės šaltinis

Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Sąvoka “Teisės šaltinis” turi daugybę skirtingų interpretacijų. Prof. A. Vaišvila išskiria : 1. teisės normų šaltinis – tai žmonių interesai ir tuos interesus teisės normomis paverčiančios teisėkūros procedūros; 2. teisinės minties šaltinis – tai įstatymų, papročių tekstai, teisės doktrinos, iš kurių gauname informacijos apie tam tikros epochos ar šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas; 3. teisės normų forma – konkrečioje teritorijoje veikiančių elgesio taisyklių išraiškos forma ( pvz., teisinis precedentas, norminio turinio sutartys, teisės normų aktai); Teisės filosofas anglas H.L.A. Hartas išskiria jo vartojimą materialine - istorine (priežastinė, istorinė įtaka, paaiškinanti konkrečios teisės normos tam tikroje laike ir tam tikroje teritorijoje egzistavimą) ir formaliąja - teisine prasme (kaip kriterijai, pagal kuriuos konkrečioje teisinėje sistemoje norma yra pripažįstama galiojančia). Formaliąja – teisine prasme “šaltinis” turi specialią reikšmę, susijusią su teisėkūros procesu, ir jos nereikia painioti su informacijos, tyrinėjimų šaltiniais. Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 straipsnyje pateikiamas klasikinis tarptautinės teisės šaltinių sąrašas:

« Pradžia Ankstesnis71727374SekantisPabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama