Įvadas. Politikos samprata ir sąveika su socialiniai mokslais. Politikos mokslo formavimasis. - politikos mokslo problemos es. Politikos mokslai lietuvoje. Išvados. Literatūra. Socialiniai mokslai – tai visi mokslai, kurie teoriškai ir empiriškai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. Nagrinėja socialinių sistemų struktūra ir fun
(Politologija. Referatas, 19 psl, 37 kB)

Įvadas. Kaip seneka supranta draugystę. Ar yra riba, kurią žmogus peržengęs tampa gobšus? Kur ji? Mano ir senekos laimės supratimo išsiskyrimai. Kodėl jausdamas malonumą žmogus nėra laimingas? Kas trukdo nepilno proto žmonėms būti laimingiems? Išvados. Literatūra. Norėčiau pradėti būtent nuo to, kodėl aš pasirinkau būtent šį filosofą – Luc
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 18 kB)

Kalbant apie socialinės kritikos klasikiniame ir moderniame diskursuose temos aktualumą, reiktų pradėti nuo to, kad jau nuo senų senovės visuomenėje pasireikšdavo socialinė kritika. Visuomenės kritika tikriausiai tokia pats sena kaip ir pati visuomenė. Ir tai yra puikiai suprantama, kadangi skundimasis ir nepasitenkinimas esama padėmi yra
(Politologija. Referatas, 10 psl, 22 kB)

Ekonominė mintis senovėje ir viduramžiais Pirmosios ekonominės mintys sutinkamos tautosako¬je, religijoje (Biblijoje, Evangelijoje, Talmude, Korane), vėliau jų aptinkama ir kituose rašytiniuose šaltiniuose: įstatymų rinkiniuose, poezijos veikaluose, ūkio tvarkymo nuostatuose, dokumentuose. Vergovinės santvarkos laikais p
(Ekonomika. Referatas, 9 psl, 210 kB)

Viduramžiais buvo tik viena filosofija, visa kita buvo draudžiama, atmetama, kritikuojama. Tais laikais pagrindinė mokslo, filosofijos ir religijos paskirtis buvo įtvirtinti tikėjimą, išganyti sielą. Protas ir tikėjimas nebuvo absoliučiai ir griežtai supriešinami, bet tikėjimas buvo skelbiamas aukščiau už žinojimą. Dievas, visa ko pradžia
(Etika. Referatas, 4 psl, 17 kB)

Žmogaus problema – viena iš svarbiausių temų filosofijoje. Žmogui negali būti nieko reikšmingesnio už jį patį, už jo paties gyvenimą, jo patirtį ar jo mintis. Žodžiai, daiktai, reiškiniai, fenomenai įgyja prasmę tik derinant juos su žmogaus poreikiais, norais ir galimybėmis. Antikos filosofijoje žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta,
(Filosofija. Prezentacija, 15 psl, 16 kB)

Žmogus- tai mastanti, judanti, jaucianti, pries milijonus metu atsiradusi butybe. Visu zmoniu populiacija yra vadinama zmonija, kuria sieja bendri tikslai, interesai, veikla bei uzdaviniai. Nors visi sie individai yra skirtingi, taciau daznai jiems kyla tie patys klausimai, mintys i kuriuos jie nevisada gauna atsakymus. Vienas is siu klaus
(Lietuvių kalba. Namų darbas, 1 psl, 11 kB)