Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Cheminė termodinamika. Mežiagos vidinė energija , entalpijos pokytis. Heso dėsnis, išvados iš heso dėsnio. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos, veikiančių masių dėsnis. Veikiančių masių dėsnis. Chemin. Vant’t hofo. Aktyvacijos energija. Katalizatorių reakcijų greičiui. Fermentais. Le šatelje principas konkrečioms reakcijoms. Neelektrolitų tirpalai, elektrolitų tirpalai. Elektrolitų tirpalai. Sočiųjų garų slėgio depresija virš tirpalo, raulio dėsnis. Raulio dėsnis. Elektrolitų tirpalų dėsniai. Van’t hofo. F.raulio dėsniai. Van’t hofo. Vandens elektrolitinė disociacija. Buferiniai junginiai, jų sudėtis, savybės. Buferiniai tirpalai. Koloidinių tirpalų sistemos, klasifikacija, savybės. Hidrozoliais. Liofiliniais. Koloidinių tirpalų koguliacija, peptizacija, tiksotropija, sinerezė. Koguliacija. Peptizacija –. Tiksotropija. Sinerezė –. Micelės sandara, jos užrašymas konkrčiu atveju. Anijonai. Cheminė termodinamika. Mežiagos vidinė energija , entalpijos pokytis. Heso dėsnis, išvados iš heso dėsnio. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos, veikiančių masių dėsnis. Katalizatorių reakcijų greičiui. Le šatelje principas konkrečioms reakcijoms. Neelektrolitų tirpalai, elektrolitų tirpalai. Sočiųjų garų slėgio depresija virš tirpalo, raulio dėsnis. Vandens elektrolitinė disociacija. Buferiniai junginiai, jų sudėtis, savybės. Koloidinių tirpalų sistemos, klasifikacija, savybės. Koloidinių tirpalų koguliacija, peptizacija, tiksotropija, sinerezė. Micelės sandara, jos užrašymas konkrčiu atveju.
| |
Cheminių medžiagų ir produktų pramonė Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Chemijos pramonės skirstymas. Istorija. Lietuvos ir kitų ES šalių chemijos pramonės palyginimas. Ab achema. Plastikinių gaminių gamyba. Uab putokšnis. Naftos perdirbimas. Mažeikių nafta. Chemijos pramonės skirstymas. Naftos perdirbimas. Įvairūs naftos ir anglies produktai. Guminiai dirbiniai. Plastikiniai dirbiniai. Pramoninė chemija (pagrindinių cheminių medžiagų ir produktų - etileno, anilino, chloro ir pan., sieros, azoto ir fosforo rūgščių, amoniako, kaustinės ir kalcinuotos sodos, mineralinių) trąšų, augalų apsaugos priemonių, sintetinio 'kaučiuko, sintetinio ir dirbtinio pluoštų gamyba,. Kiti chemikalai (dažai ir lakai, skalbimo, valymo ir kūno higienos priemonės, sprogstamosios medžiagos, fotochemija ir pan. ). Istorija. Šiuolaikinės chemijos pramonės pradininkė Vokietija (XVIII. Vėliau Prancūzijoje gaminama soda. Xa. Europiečiai gamino vaistus, mineralines trąšas. Xix a. Viduryje Anglijoje sukurtas pirmasis aptetinis produktas sintetiniai dažai - moveinas. Xx a. Galima vadinti polimerų chemijos perdirbimo ir vartojimo amžiumi. Šiuolaikinė šalies chemijos pramonė buvo suformuota po II pasaulinio karo, kai buvo pastatytos dvi didelės mineralinių trąšų gamyklos (Jonavoje ir Kėdainiuose). Lietuvos ir kitų ES šalių chemijos pramonės palyginimas. Lietuvos ir likusių ES šalių chemijos pramonės produkcijos struktūra kardinaliai skiriasi. ES yra išvystytos visos svarbiausios pasaulyje chemijos pramonės sritys, tuo tarpu Lietuvoje vyrauja kelios stambios įmonės ir koncentruojamasi tik į kelias chemijos pramonės sritis. Lietuvos chemijos pramonėje dominuoja trąšų gamintojai. Trys pagrindiniai gamintojai - AB Achema", AB Lifosa" ir UAB Arvi" parduoda apie 75 proc. Visos sektoriaus produkcijos. Ab achema. AB Achema didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. AB Achema gaminama produkcija gali būti skirstoma į kelias pagrindines kategorijas. Trąšos. Neorganiniai chemijos...
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Chromatografija. Chromatografinių metodų pagrindai. Aparatūra ir analizės atlikimas. Medžiagų identifikavimo būdai. Kiekybinė analizė. Naudota literatūra. Viena iš chemijos ir biochemijos užduočių yra atskirti sudedamąsias dalis iš įvairių gamtinių mišinių arba jas atskirti po cheminės ar mikrobiologinės sintezės. Mišinių sudėtis dažnai labai sudėtinga: sudedamosios dalys būna panašios sandaros, panašių cheminių ir fizikinių savybių. Tokiems mišiniams suskaidyti į sudedamąsias dalis taikomi įvairūs cheminiai ir fizikiniai metodai. Nuo šių metodų efektyvumo prilklauso atskirtųjų medžiagų grynumas. Yra žinoma daug atskyrimo metodų. Tai sedimentacija, ekstrahavimas, dekantavimas, filtravimas, kristalizavimas, distiliavimas. Tačiau dauguma šių klasikinių metodų yra nepakankamai efektyvūs, ypač kai reikia atskirti individualias medžiagas (baltymus, amino rūgštis, pigmentus, sacharidus ir kt.) iš gamtinių junginių mišinių. Todėl, be minėtų metodų, įvairiems mišiniams atskirti dažnai taikoma chromatografija. Atrankinių analizinių reakcijų yra nedaug. Todėl prieš kokybinę ir kiekybinę analizę reikia atskirti nustatomuosius junginius (komponentus). Tarp įvairių metodų, naudojamų medžiagoms atskirti ir analizei, svarbią vietą užima chromatografiniai metodai. Chromatografija paplito dėl atrankumo, paprastumo, analizės atlikimo spartos. Derinant chromatografiją su kitais analizės metodais, galima automatizuoti analizinę kontrolę. Svarbu ir tai, kad chromatografiniai metodai universalūs, t.y. juos galima taikyti kietiems, skystiems, dujiniams neorganiniams ir organiniams junginiams atskirti bei jų kiekiui nustatyti, be to, yra labai platus nustatomųjų medžiagų koncentracijų, intervalas. Chromatografija naudojama ir junginiams atskirti, ir analizei. Be adsorbcinės chromatografijos neįmanoma įsivaizduoti gamtinių. junginių chemijos (vitaminų, hormonų gamybos), be jonų mainų chromatografijos - baltyminių medžiagų atskyrimo. Dujų ir didelio slėgio skysčių chromatografija - tai vieni svarbiausių kontrolės metodų chemijos ir biochemijos pramonėje.
| |
Chromo toksiškumas ir kancerogeninis poveikis Lapų skaičius: 9 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Chromas. CR aplinkoje. CR neigiamas poveikis organizmui. CR - kancerogenas. Chromo toksiškumo priežastys. Žalos išvengimas. Aplinką patenka per. Pigmentus, dažus. Odos dirbinius. Antifrizus. Tatuiruotes.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: I B grupės elementai Cu, Ag, Au. VARIS. Fizikinės savybės. Vario cheminės savybės. Vario panaudojimas. Biologinė reikšmė. Savybės. Tai minkšti blizgantys metalai, labai geri šilumos ir elektros laidininkai. Jie lengvai ištempiami į vielą. Cheminis aktyvumas mažas, su O2 reaguoja tik Cu. Tačiau šildomi Cu ir Ag reaguoja su S. Ag sdirbiniai ore per ilgą laiką jueduoja. Su chloru reaguoja visi trys CuCl2; AgCl; AuCl3. Tirpsta tik oksidinančiose r.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas Susipažinti su distiliavimo technika, distiliuojant nežinomos sudėties tirpiklių mišinį, nustatyti sudedamąsias jo dalis. Darbo priemonės Kaitinamoji plytelė, viurco kolba, Lybigo kondensatorius, Erlenmejerio kolbos, matavimo cilindras, refraktometras, virimo agentas, termometras, nežinomos sudėties tirpiklių mišinys Trumpa teorinė dalis Labai svarbus organinių medžiagų gryninimo metodas yra distiliavimas – lakių skysčių išskirstymas į skirtingu lakumu pasižyminčius komponentus. Šio proceso metu distiliavimo mišinys yra kaitinamas ir jį sudarantys junginiai paeiliui, virimo temperatūros didėjimo tvarka, iš skysčio pereina į garus, kurie, patekę į kondensatorių, vėl virsta skysčiu, o jis surenkamas į priimtuvą. Distiliavimas dar naudojamas tirpikliui nugarinti nuo ekstrahuotos medžiagos. Nugarinimui dažniausiai naudojami rotaciniai garintuvai. Skiriamos distiliavimo rūšys: paprastasis, frakcinis, distiliavimas vakuume, distiliavimas vandens garais.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Koks maistas yra dantų priešas Tikriausiai visas maistas yra nesveikas dantims. Ir tiesos tame yra. Jei tiesiogiai nesukelia karieso, tai bet kokio maisto kramtymas vis vien kažkiek įtakoja dantų nusidėvėjimą. Juk dantys tam ir skirti, kad valgytume. O bet koks dirbantis mechanizmas anksčiau ar vėliau susinaudoja. Taip ir dantys. Tačiau yra maisto produktai, kurie yra priešų priešas mūsų dantims. Kas yra fotocheminis smogas Dėl ko susidaro fotocheminis smogas
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Saulės elementai, pagaminti naudojant galio arsenidą, yra daug efektyvesni už silicio saulės elementus. Dar visai neseniai galis būdavo naudojamas tik gaminant aukštai temperatūrai matuoti skirtus termometrus. Dabar galio junginys su arsenu - galio arsenidas (GaAs) - yra viena iš pagrindinių mikroelektronikos pramonės medžiagų. Viena iš įdomiausių galio arsenido savybių - jo gebėjimas paversti elektros energiją į šviesą. Šviesos diode šviesą skleidžia galio arsenido kristaliukas. Įvairių prietaisų šviečiančios "lempelės" yra ne kas kita, kaip šviesos diodai. GaAs naudojamas miniatiūriniuose lazeriuose, skirtuose kompaktinių diskų skaitymui arba informacijos perdavimui šviesolaidžiais.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Geležis yra ketvirtasis pagal paplitimą Žemės plutos elementas – Žemės plutoje jos yra 4,7% masės. Gryna geležis sutinkama labai retai. Kai kurie meteoritai sudaryti iš geležies. Grynos geležies aptikta Mėnulio grunte. Manoma, kad daugiausiai geležies (kartu su nikeliu) yra Žemės branduolyje. Geležies gavimas. Cheminės savybės. Reaguojant praskiestai azoto rūgščiai su geležimi susidaro įvairių produktų. Įkaitinta geležis reaguoja su vandens garais. Geležies oksidai ir hidroksidai. Jų savybės. Geležis sudaro tokius oksidus: FeO, Fe2O3 ir mišrųjį Fe3O4. Jei gaunami oksiduojant geležį arba skaidant karbonatus, hidroksidus, nitratus, sulfatus. Fe2O3 – amfoterinių savybių turintis oksidas (vyrauja bazinės savybės). Istorinė apžvalga. abiausiai įtikima, kad pirmą kartą žmogus susipažino su meteoritų geležimi.
| |
Geramanis Ge Alavas Sn Švinas Pb Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ge ir Sn būdingi oksidacijos laipsniai +2,+4, Pb +2. Tai palyginus mažai paplitę gamtoje elementai. Ge išgaunant iš gamtinių dujų šis pervedamas į oksidą ir redukuojamas. Junginiai. Germanas gaunamas iš germanidų. Plačiausiai naudojamos dr. yra tirpūs švino nitratas ir švino acetatas. Visi švino junginiai yra nuodingi. Panaudojimas. Ge plačiai naudojamas kaip puslaidininkis. Sn padengiama skarda. Plačiai naudojami Sn lydiniai bronzos. Kuomet Ge, Sn ir Pb tiesiogiai reaguoja su halogenais, tuomet pasigamina SnCl4.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
