Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Vizitinės kortelės ir jų naudojimas Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pati vizitinės kortelės sąvokia atsirado jau XIX a., t.y. tais laikais, kai į vizitus buvo žiūrima labai rimtai. Tada būdavo nustatomas tikslus vizito laikas, ir šeimininkai niekada neišeidavo iš namų, jei žinodavo, kad kas nors gali ateiti su privačiu vizitu. Šiais laikais mažai kas norėtų kiekvieną sekmadienį išsipustęs sėdėti išblizgintuose namuose ir laukti, kol kas nors paskambins į duris. Sekmadienio džiaugsmai dabar kitokie. Maža to, iš anksto neaptartą apsilankymą laikome įžūlumu. Todėl dėl kiekvieno vizito reikia susitarti iš anksto. Praeitą šimtmetį vizitinės kortelės buvo nepakeičiamas dvarininkų luomo atributas. Jas tūrėjo ir žurnalistai, literatai, advokatai, gydytojai – visi tie, kurie norėjo, kad jų pažįstamų ratas plėstųsi, kad nauji žmonės sužinotų ir įsimintų jų vardus bei adresus. Bet kuriame oficialiame susitikime, - tiek verslininkų, tiek mokslininkų ar menininkų, - neapseinama be vizitinių kortelių. Jos tapo mūsų gyvenimo kasdienybe, būtinu atributu prisistatant pačiam ar pasveikinant kitus, reiškiant užuojautą. Jos yra labai patogios, kadangi atlieka kai kurias funkcijas už savininką. Vizitinę kortelę galima paduoti asmeniškai, įteikti per vairuotoją arba pasiųsti paštu.
| |
Žalčiai ir jų simboliai lietuvių liaudies mene Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Žalčio kulto raida lietuvoje. Žalčių vaizdavimas mene. Žalčio simbolika namų puošyboje. Išvados. Gyvūnų kultas – vienas ankstyviausių pirmykščių žmonių fantastinių vaizdinių, susiklosčiusių vėlyvojo paleolito laikais, kai žmonijos žinios apie gamtą ir gyvūnų pasaulį buvo labai menkos. Nepaaiškinami gamtos reiškiniai tapo religinių vaizdinių pagrindu. Anksčiausiai pirmykštis žmogus fantastiniais vaizdiniais apipynė roplius, kurie iš kitų gyvūnų išsiskyrė savo išvaizda, žėrinčiomis akimis, hipnotizuojančiu žvilgsniu, žibėjimu, ilgaamžiškumu, gebėjimu gyventi vandenyje, po žeme, ant žemės. Roplių gyvybingumas, kasmetinis išsinėrimas iš odos tapo nuolatinio atsinaujinimo simboliu. Tai darė žmogui roplių amžinumo, nemirtingumo, paslaptingo ryšio su nuolat atsinaujinančia gamta įspūdį. Be to, stebino gyvatės ar žalčio protingumas, gebėjimas keisti spalvą, įvairiomis aplinkybėmis prisitaikyti prie gamtos. Nepaprastą įspūdį darė ir gyvačių nuodingumas. Žaltys – (kildinama nuo lietuvių žodžio šaltas) namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Jis buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju arba Aušliaviu. Liaudies menas – meno rūšis – valstiečių ir jiems artimų socialinių grupių (žvejų, amatininkų) plastinė kūryba, liaudies, arba tautinės, kultūros dalis. Kartais šiuo terminu apibrėžiama ir liaudies muzika, liaudies choreografija, tautosaka, kartais – tik liaudies dailė.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
