Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Sokrato ir aristotelio etika. Sokrata. Sofistai. Platono. Aristotelis. Epikurininkų etika. Stoikų etika. Laime. Prota išmintį. Apatiškas. Apatija- sielos ramybe. Stoikas- tvirtas, nepalužtantis žmogus, ištvermingas. Krikščioniška etika jos dorybės. Dievas. E. Kanto etika. Maksimos. Kategrinio imperotyvo formuluote. Deivido hiumo empiristine etika. Utilitaristinė etika. Nyčes etika. 2 moralės rūšys. Vergų moralijė vertybinė perskyra yra gėris-blogis, o ponu geras-prastas. Rezentimentas. Emotyvistinė etika visas gyvenikmas- tik emocija. Visu trijų mąstytojų etika galima įvardinti kaip etinio absoliutizmo etika. T.y. pats Sokratas postuluoja tam tikras absoliučias normas ir vertybes. Šiuos principus taiko faktinėj tikrovėj ar žmonių veiklai. Jis sako, kad dorybes arba vertybes turi visuotine (universalią) reikšmę. Anot Sokrato, protaujantis žmogus turi sugebėjima rinktis arba dora gyvenima arba elgtis nedorai( rinktis gėrį arba blogį). Žmogus sugeba rinktis geri ir blogi, nes turi dvasine galia, kuri padeda skirti kas gera ar bloga.Vidinė dvasios galia yra protas ir žinojimas.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Etikos teorijos. Dentologija. Utilitarizmas. Teisingumo teorija. Teleologija. Organizacijos suinteresuotųjų etikos teorija. Suinteresuotieji. Verslininko etika. Etikos kodeksai. Kalbos etika. Kontrolės etika. Kritikos etika. Vertinimo etika. Skatinimo etika. Klausymosi etika. Reiklumo etika. Socialinė atsakomybė. Filantropinė atsakomybė. Etinė atsakomybė. Juridinė atsakomybė. Ekonominė atsakomybė. Specialistai išskiria tokias pagrindines etikos teorijas: deontologija, utilitarizmas, teisingumo teorija, teleologija, organizacijos suinteresuotųjų ir kt. Dentologija yra etikos teorija, akcentuojanti paties veiksmo ar sprendimo turinį, pabrėžianti principus, susijusius su konkrečiu veiksmu, pareigos vykdymą ir kitų teisių gerbimą. Joje svarbios šios sąvokos: Aš privalau; Mano pareiga;
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Profesinė etika. Rekreacijos ir turizmo etinės problemos. Mikro etikos problemos. Makro etikos problemos. Išvados. Literatūros ir šaltinių sąrašas. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai tenka spręsti etines problemas. Turizme, kaip ir kitose verslo veiklos srityse, etika vis labiau suvokiama kaip dalykas, pagrindžiantis moralinius klausimus, kylančius tarp žmogaus ir aplinkos, tarp žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Etikos požiūriu yra vertinama tiek kiekvieno darbuotojo, tiek visos organizacijos veikla. Etika dar dažnai yra vadinama praktine filosofija. Ji tiria žmogaus veiksmus, poelgius, formuoja moralės normas, reguliuojančias mūsų elgseną įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis. Kiekvieno žmogaus gyvenime pagrindinę vietą užima veikla. Kartu su atskiromis žmonių veiklos formomis, susiformavo ir specialios normos, reguliuojančios vienos ar kitos profesinės veiklos etiką Pažinti profesinės etikos pagrindus ypač svarbu tiems, kuriems bendravimas su žmonėmis yra darbo veiklos pagrindas, tai būtent verslininkams. Rekreacijos ir turizmo specialybėje etika yra labai svarbi, nes daug yra bendraujama su klientais. Tai specialybė, kuri reikalauja daug atsakomybės, bei darbštumo. Rekreacijoje ir turizme galioja tos pačios etinės problemos, kaip ir kitose profesijose.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Etinis konsumerizmas Konsumerizmas tai Vartotojiškumas atsižvelgiant į šiuos kriterijus : tinkama pakuotė; sąžininga ir teisinga reklama; gaminio garantija. Konsumerizmas Tiek moraline, tiek rinkos prasme, konsumerizmas yra vartotojo spaudimas įmonei būti atsakinga Išskiriama: Sąžiningas konsumerizmas; Etinis konsumerizmas. Tačiau idėja ta pati – vartotojas yra suinteresuotas socialine ir aplinkosaugine įmonės atsakomybe ir tai veikia pirkimus ir vartojimą. Etinis konsumerizmas( etinis vartotojiškumas) - produktų ir paslaugų pirkimas, kai klientas mano, kad tai yra etiška. Tai siejasi su minimalia žala žmonėms, gyvūnams ir natūraliai aplinkai Etinis konsumerizmas priklauso nuo: veiksmų,kurių imasi įmonė atsakomybės klausimu, įmonės komunikavimo su visuomene, vartotojo susirūpinimu socialine atsakomybe, kiek asmuo jaučiasi atsakingas už vartojamus neatsakingus produktus. ECRA Pelno nesiekianti Etiškų vartotojų tyrimų asociacija įsteigta 1987m. birželio mėnesį. Skirta užtikrinti pagrindines žmogaus laisves, aplinkos apsaugą ir gyvūnų gerovę, suteikiant vartotojams informaciją apie įmones.
| |
Grožis kaip vertinimo kriterijus šiandien Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: ESTETIKA Turinys. Įvadas. Grožio kriterijus. Grožio kanonai senovės egipte. Senovės graikijos grožio idealas. Arabų musulmonų rytų grožio supratimas. Grožis kaip vertinimo kriterijus šiandien. Išvados. Literatūros sąrašas. Grožis – gražumo, dailumo ypatybė, grožybė. Grožio idealų įvairumas ir istorinis ketimasis galioja ir turi estetinę vertę tiktai tam tikrai epochai, tautai, kultūrai. Žmogaus vertinimo kriterijus sąlygojamas visų pirma tos epochos arba kultūros ypatumų, jos visuomeninės santvarkos, pasaulėžiūros, jos papročių ir praktinių poreikių bei siekimų. Kultūrai kintant, pasikeičia ir jos vertinimo kriterijai, jos požiūris į dorovę, teisę bei grožį. Grožis visais laikais buvo laikomas teigiamu reiškiniu. Senovės Egipte vyravusios estetinės pažiūros glaudžiai susijusios su mitologija, religiniais ritualais, įvairiomismeno formomis, faraonų ir mirusiųjų kultu. Egiptiečiai grožį perteikė dažniausiai pasiremdami simetrijos, dalių harmonijos, aukso pjūvio principais. Tačiau Senovės graikams grožio idealas buvo žmogus – pilietis, tobulas fiziškai ir dvasiškai. Kūno ir sielos harmonija buvo labiausiai vertinama. O Musulmonų kultūra savita ir turtinga. Grožis čia suprantamas kaip didi dvasinė vertybė. Arabų estetikos ir meno savitumo traktavimas itin priklauso nuo Dievo įvaizdžio. Jau XX amžiuje keičiasi grožio, tobulumo ir meno interpretacijos. Feminizmo epochoje įsigalėjo vyriško tipo moters įvaizdis. Tačiau XXI amžiaus pradžios žmogaus pasaulėžiūra yra kitokia. Nebelika vieno grožio kriterijaus, jį susikuria kiekvienas asmuo individualiai. Darbo tikslas: sužinoti kokie buvo grožio kriterijai seniau ir dabar. Uždaviniai: 1. sužinoti kas yra grožis; 2. išsiaiškinti koks grožio kriterijus buvo seniau; 3. sužinoti koks grožio kriterijus yra šiuolaikinėje visuomenėje.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: "Mediko pareigas atliksiu nepaisydamas paciento tautybės, religijos, rasės, partinės ir socialinės priklausomybės." Šis reikalavimas yra iš atnaujintos Hipokrato priesaikos. Manau šio reikalavimo reikia laikytis ir šiais laikais, nes mediko pareiga yra padėti žmonėms neatsižvelgiant į jo tautybė ar religiją. Jeigu medikas laikysis savo nusistatymo prieš kitos tautybės žmones, jis gali neatsakingai suteikti pagalbą ir pakenkti žmogui. Manau tokiam žmogui, kuris negali padėti žmogui neatsižvelgiant į jo tautybę ar kokį kitą dalyką, kuris jam yra nepriimtinas, nereikėtų dirbti mediko darbo. Dažnai medikai susiduria su benamiais ir neatsižvelgiant į socialinę padėti medikas privalo suteikti pagalbą. Esu girdėjusi iš žmonių, kurie studijuoja mediciną, kaip neigiamai vertina žemesnio luomo žmones. Tai ir dirbdami gali netinkamai suteikti tokiam žmogui pagalbą.
| |
Hipokrato priesaikos kritinis darbas Lapų skaičius: 1 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Perskaičius Hipokrato priesaiką, pastebėjau, jog tiek senoje, tiek atnaujintoje priesaikoje yra daugybė panašumų ir visai nedaug kuo skiriasi. Hipokrato priesaikų pradžioje, jau pastebėjau skirtumus: senojoje prisiekiama senovės dievais ir deivėmis, o atnaujintoje – tik savo šeimos, mokytojų ir medicinos profesijos brolių akivaizdoje. Manyčiau, jog atnaujintos priesaikos pradžia yra geresnė, tinkamesnė šiuolaikinėms žmonėms, nes dabartiniai žmonės netokie tykintys Dievu, kaip senesniais laikais. Pagarba, bendradarbiavimas, konsultavimas, mokymas, draugiškumas, tarpusavio pagalba, nevengimas konsultuotis su patyrusiais gydytojais ir neatsilikti nuo mokslo pažangos yra tikrai labai svarbu ir apie tai atnaujintoje priesaikoje trumpai ir aiškiai sakoma. Senojoje – apie tai sakoma ne taip konkrečiai. Tiek senojoje, tiek atnaujintoje priesaikoje labai aiškiai kalbama apie konfidencialumo saugojimą. Mano manymu, tai yra tikrai svarbus dalykas, kuris apsaugo pacientą nuo pašalinių žmonių kritikos, apkalbų ir pan. Manyčiau, reikia pranešti tik artimiausiem žmonėms apie ligą, nes jeigu tai užkrėčiama liga, kad aplinkiniai galėtų apsisaugoti. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, jog aplinkiniai pradeda vengti sergančio žmogaus, apkalbinėti ir kt. ir tas žmogus tampa vienišas, o tai dar labiau apsunkina ligą.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kantas - visų laikų mąstytojas. Kanto etikos teorinės prielaidos. Dorovė – žmogaus gera valia. Galia – savybė ar sugebėjimas? Kategoriniai imperatyvai. Moralumas. Literatūra. Imanuelis kantas (1724 - 1804), lietuvių kilmės vokiečių filosofas, vienas iš didžiausių visų laikų mąstytojų. Imanuelis kantas yra žymiausias naujųjų laikų filosofas, gyvenęs ir dėstęs karaliaučiuje, pirmasis žmogiškąjį orumą ir žmogiškosios vertės jausmą parodęs esant moralės pagrindu.kanto etika yra principų, moralės pagrindų teorija, o ne elgesio taisyklių sąvadas. Jam daug svarbesnis yra poelgių vidinis neprieštaringumas, poelgio teisingumo suvokimas, o ne išorinis, atsitiktinis jo pateisinimas. Įvadas. Imanuelis kantas (1724 - 1804), lietuvių kilmės vokiečių filosofas, vienas iš didžiausių visų laikų mąstytojų. Imanuelis kantas yra žymiausias naujųjų laikų filosofas, gyvenęs ir dėstęs karaliaučiuje, pirmasis žmogiškąjį orumą ir žmogiškosios vertės jausmą parodęs esant moralės pagrindu.kanto etika yra principų, moralės pagrindų teorija, o ne elgesio taisyklių sąvadas. Jam daug svarbesnis yra poelgių vidinis neprieštaringumas, poelgio teisingumo suvokimas, o ne išorinis, atsitiktinis jo pateisinimas. Kantas gimė karaliaučiuje smulkiųjų miestelėnų šeimoje.
| |
Komunikacijos ir bendravimo ypatumai slaugoje. Arabų kultūra Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Komunikacijos ir bendravimo ypatumai slaugoje. Arabų kultūra. Arabų kultūros istorija. Arabų kultūra. Arabų kalba semitų kalbų grupės kalba, priklausanti Afro-Azijos kalbų šeimai, ir yra glaudžiai susijusi su hebrajų ir aramėjų kalbomis. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Tanzanijoje. Arabų kalba, kaip pirmoji kalba vartojama daugiau nei 280 milijonų žmonių, o kaip antroji - daugiau nei 250 milijonų. Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Islamas. Islamo istorija. Islamo atšakos. Šventoji musulmonų knyga Koranas. Koranas musulmonams apibrėžia šešis postulatus (arab. Imān reiškia tikėjimas). Musulmonų penkios pareigos. Kalima šahada. Salat. Zakatas. Saum. Hadžas. Artimųjų rytų virtuvė. Etiketas. Arabų medicinos nuopelnai. Distiliavimo. Arabų kalba ir kultūra daugiakalbėje Europos erdvėje. Arabų šalys tikra ir tariama vienybė. Arabų šalys. Skirtumai tarp vakariečių ir arabų. Išvados. Naudota literatūra. Richard d. Lewis Kultūrų sandūra 2002 Vilnius. Arabų kultūros istorija. Kalba. Religija Islamas. Islamo istorija. Islamo atšakos. Musulmonų penkios pareigos. Nuodėmės. Maistas artimųjų rytų virtuvė. Etiketas. Arabų medicinos nuopelnai. Arabų kalba ir kultūra daugiakalbėje Europos erdvėje. Arabų šalys tikra ir tariama vienybė. Arabų šalys. Skirtumai tarp vakariečių ir arabų. Kaip musulmonai žiūri į pagyvenusius žmones, mirtį ir pomirtinį gyvenimą? Išvados. Arabų kultūra formavosi vii-x a. Arabų valstybėje - Kalifate. Dar iki islamo VII a. Arabijos vietovės gyventojai turėjo savitą kultūrą. Dalis arabų užkariautų kraštų - Sirija, Palestina, Egiptas, Irakas, Šiaurės Afrika - perėmė arabų kalbą ir religiją. Arabai perėmė senovės graikų, romėnų, indų, kinų ir užkariautųjų kraštų kultūrą ir, jos veikiami, kartu su nukariautomis tautomis sukūrė naują savarankišką kultūrą, turinčią pasaulinę reikšmę. Nuo vii a. Pab. Iki viii a.,..
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Valios pastanga ir malonė. Nuopuolio mitas egzistencializme. Savižudybė kaip sielos stiprybė. Savižudybė tai žmogžudystė. Savižudybė tai nusikaltimas. Nuolankumas. Kantrybė. Meilė. Atlaidumas ir mielaširdystė. 6)Kaltė ir atgaila. Laisvė ir kaltė. Krikščioniškoji antropologija kildinama iš prielaidos, kad Dievas sukūrė žmogų laisvą. Laisvas žmogus renkasi gėrį arba blogį. Kaltė kyla būtent iš laisvės. Jei žmogus laisvai nesirinktų jis negalėtų būti ir kaltas. Jo veiksmus nulemtų išoriškai susiklosčiusios aplinkybės. Sąmoningas žmogus yra atsakingas už tai ką daro. Ne viskas, kam žmogus ryžtasi iš laisvės, yra vertinga, pažymi Juozas Grinius. Deja laisvė gali ryžtis n tik gėriui, bet ir blogiui. Kur laisvė, ten ir kaltė. Galime nusidėti ne todėl, kad norime blogo kitam, o todėl, kad siekiame laimės sau. Adomo nuodėmė tai visų mūsų nuodėmingumo pirmavaizdis. Nuodėmė ir kaltė reikalauja aukštesnės nei savo paties galios pripažinimo. Kaltės ir nuodėmės įtampa kyla įsisąmoninus savo nepaklusnumą kaip moralinį ribotumą. Kiek galima kartų atgailauti? Tertulianas antikos laikų savižudžių pavyzdžiais siekė stiprinti įkalintų, kankinimų laukiančių krikščionių dvasią. Požiūrį į savižudybę, kaip į žmogžudystę įtvirtino Aurelijus Augustinas. Įsakymas nežudyk, vadinasi, sako Augustinas, draudžia bet kokį žudymą, taip pat ir save žudyti. Paskelbdamas savižudybę nuodeme, jis skatino krikščionių bendruomenę nesekti graikų ir romėnų pavyzdžiais. Auka nusižudydama padaro didesnę nuodėmę už tą, kurios ji norėjo išvengti. Tik iš pirmo žvilgsnio, Augustino manymu, savižudybė gali pasirodyti didinga. Įsigilinus, aiškina Augustinas, vargu ar galima pavadinti sielos didybe jos nesugebėjimas ištverti kūno skausmus ar pasipriešinti kvailai prastuomenės nuomonei. Tomas Akvinietis savižudybė tai žmogžudystė. Visų pirma savižudybė nėra natūralus veiksmas, nes kiekviena būtybė myli save ir prigimties vedama bando...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
