top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Šiluminis spinduliavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Kūnai spinduliuoja elektromagnetines bangas. Šį spinduliavimą sąlygoja temperatūra, cheminės reakcijos, reiškiniai vykstantys tekant elektros srovei, bombarduojant medžiagas elektronais, vykstant šviesos bangų sugerčiai. Visi suminėti spinduliavimai atatinkamai vadinami šiluminis spinduliavimas, chemiliuminescencija, elektroliuminescencija, katodinė liuminescencija, fotoliuminescencija. Eksperimentiškai bei teoriškai Stefonas (1879), Bolcmanas (1884) nustatė, kad absoliučiai juodojo kūno. Pagrindiniai atomo fizikos dėsningumai ir jų sąryšiai. Medžiagos atomą sudaro branduolys ir aplink branduolį apskritiminėmis orbitomis juda elektronai. Šios orbitos nėra panašios į Saulės sistemos planetų judėjimo trajektorijas. Elektroninės orbitos yra geometrinė vieta taškų, kuriose galima tikėtis aptikti elektroną. 1-asis postulatas vadinamas stacionariųjų būsenų taisyklė. 2-asis postulatas vadinamas orbitų kvantavimo taisyklė. 3-asis postulatas vadinamas dažnių taisyklė. Branduolio fizikos dėsningumai. Visų atomų branduoliai susideda iš protonų ir neutronų. Protonus teigiamai įelektrina dalelė.
0

Skysčiai fizika šperaparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Pirmas: Hidrost. Slegis ir jo savybes. Oilerio hidr. Lygtis. Pagrind. Hidr. Dėsnis. Pagrind. Hidr. Lygtis. Paskalio dėsnis ir jo taikymas. Hidr. Presas. Dėsnis:, Nejudančiame skystyje, slėgio pakitimas viename taške, perduodamas i visas puses vienodai. Bet kuriems dviems pusiausvyroje esantiems skyscio taskams uzrasome desni. Z1+(p1/ρg)=z2+(p2/ρg)=const; Jei pirmame taske slegis pakito zinomu dydziu ∆P1, tai antrame taske slegis pakis nezinomu dydziu ∆P z1*(p1+∆p1/ρg)=z2*(p2+∆p2/ρg)=const. Gaunam ∆p1=∆p Presas: Mazesni stumokli pavejkus jega F1, stumoklio apatineme taske susidaro slegis P p1=F1/A1=F2/A2=p2; Isreiskeme nezinoma jega F2, kurio didesnis stumoklis veiks spaudziama stumokli. F2=F1*(A2/A1)=F1*(πD2/4)*(4/πd2)=F1(D/d). Skyscio slėgio jega i pokšcia pavirsiu. Skyscio slėgio jega i kreivalin. Pavirsiu. Archimedo dėsnis. Antras klausimas: Pagrind. Sąvokos apibud. Skyscio tekėjimą. Tėkmės hidr. Elementai. Bernulio lygties geomet. Ir energ. Prasmė. Bernulio lygties taikymo ribos ir praktinis uzdav. Hidr. Lygus ir šiurkštus paviršiai. Vamzdzio ir vamzdynu hidr. Skaic. Skysciu tekejimas pro angas ir antgalius. Fizikynes skysčio savybes. Hidr. Nagrinejamos tokios savybes: Tankis ρ=m/V skyscio turio mases vienatas. Temp. Kylant tankis mazeja, o kylant slegui dideja. ; Skyscio turio svoris - γ=G/V; risys tarp tankio ir turio γ=ρg; Tamprumas - skyscio savybė keisti turi kintant temperat. Arba slegiui. Temp. Plėtimosi koef. Vad. Nykstamai mazas santykinis skyscio turio pokytis dV/V, pakitus jo temp. Nukstamai mazu dydziu dt: α0=dV/Vdp=V1-V2/V(t1-t2, Turinio suspaudimo koef. Vad. Nykstamai mazas santykinis skyscio turio pokytis dV/V, pakitus jo slegiui nukstamai mazu dydziu dp: p0=dV/Vdp=V1-V2/V(p1-p2)=1*dp/ρdp. Trecias klausimas: Tekmės vientisumo lygtis. Diferenc. Skyscio tekejimo lygtus. Elementariosios ciurksles debitas. Bern. Lygtis idealaus skyscio elementarei čiurkšlei. Bern. Lygtis realiojo skyscio tekėjimui. Skysčio tolyginio tekėjimo...
0

Skysčiai šperaparsisiųsti


Lapų skaičius: 22
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Skysčio sąvoka. Tankis. Suspaudžiamumas. Temperatūrinis išsiplėtimas. Klampa. Idealaus skysčio sąvoka. Skystį veikiančios jėgos. Skysčio slegio savoka, matavimo vienetai. Euliorio lygtys (Difer. Skysčių pusiausvyros lygtys. Pagrindinis hidrostatikos dėsnis. Paskalio dėsnis ir jo taikymas. Skystieji prietaisai slėgiui matuoti. Mechaniniai prietaisai slėgiui matuoti. Slėgio į plokščia paviršių atstojamoji jėga. Slėgio į kreivą paviršių atstojamoji jėga. Archimedo dėsnis. Tėkmės vientisumo lygtys. Bernulio lygtis idealaus skysčio elementariai čiurkšlei. Bernulio lygtis realiojo (klampaus) skysčio elementariai čiurkšlei. Lygties geometrinė ir energetinė prasmė. Bernulio lygtis realaus skysčio tėkmei. Hidraulinių nuostolių sąvoka. Turbulentinė tėkmė. Tikrasis greitis taske ir vidurkinis greitis. Kelio nuostoliai laminarinėje tėkmėje. Skysčio tekėjimo režimai. Vietiniai hidrauliniai nuostoliai. Vietinių kliūčių koeficientai. Hv. Šezi formulė. L nepriklauso nuo Reinoldso skaičiaus, tai hidraulinius skaičiavimus čia galima labai supaprastinti. Vienas pirmųjų formulę šiam atvejui sudarė A. Šezi. Vidutinis skerspjūvio greitis; C-Šezi keficientas;R-hidraulinis spindulys; Hidraulinis nuolydis. Šezi koeficientui apskaičiuoti yra sudaryta nemaža empyrinių formulių: MANINGO formulė: R-hidraulinis spindulys; n- šiurkštumo koeficientas. PAVLOVSKIO formulė: y- kintamas laipsnio rodiklis, priklausantis nuo n ir R. Agroskino. Vamzdynų hidraulinis skaičiavimas. Kavitacija. 50- hidraulinių reiškinių modeliavimas ir panašumo kriterijai. Skysčių tėkmės matematiniai modeliai. 54-vandens judėjimas grunte (filtracija). Skystis tai medžiaga, kuri pusiausvyros būvyje nesugeba priešintis tangentiniams ir tempimo tempimams. Skysčiai dalinami į dvi grupes: 1)Lašeliniai skysčiai. 2)Dujos. Riba tarp dujų ir skysčių nusakoma greičiu ir slėgiu. Kai v>10m/s arba p>10Mpa, tai naudoti skysčių...
0

skysčio klampos koeficiento matavimas stokso metoduparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: Išmatuoti realaus skysčio klampos koeficientą Stokso metodu, bei susipažinti su vidinių sluoksnių jėgomis. Teorinė dalis: Klampumo reiškinys atsiranda kūnui judant skystyje. Slėgis į judančio kūno priekinį paviršių pasidaro didesnis negu į užpakalinį. Taip atsiranda papildoma jėga, kuri priešinasi kūno judėjimui. Pasipriešinimo jėga priklauso nuo kūno formos ir judėjimo greičio. Klampioje terpėje, judančio kūno paviršius pasidengia to paties skysčio sluoksniu ir juda kartu su krintančiu kūnu žemyn. Tarp prilipusio sluoksnio ir arti kūno esančių kitų sluoksnių susidaro greičio gradientas, o kartu ir didelės vidinės trinties arba klampumo jėgos:
0

Skysčio klampos koeficiento nustatymas stokso būdu nr.5parsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Išmatuoti duotojo skysčio dinaminės klampos koeficientą stokso būdu. Darbo priemonės. Aukšta menzūra su tiriamuoju žinomo tankio skysčiu, slankmatis, liniuotė. Darbe naudojamos formulės. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai. Apskaičiuojame greitį (skaičiavimai pateikti abiejų kūnų). Randame vidutinius rutuliukų kritimo greičius. Skysčio, kuriame krinta rutuliukai, tankis. Išvada. Nustačiau duotojo skysčio dinaminės klampos koeficientą, kuris yra 0,37 ir 0,40 stokso budu.
0

Skysčių klampos tyrimas stokso būduparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Užduotys 1. Susipažinti su skysčių vidinės trinties atsiradimo mechanizmu ir Stokso metodu skysčio klampos koeficientui nustatyti. 2. Nustatyti vandens ir etanolio klampos koeficiento priklausomybę nuo temperatūros. Eksperimento teorinis pagrindimas Vidinės trinties, arba klampos, jėga yra proporcinga sluoksnio pa¬vir¬¬¬šiaus plotui ir greičio gradientui (skysčio sluoksnių greičių kitimo spar¬¬tai). Jei proporcingumo koeficientą, vadinamą klampos koeficientu, pažy¬mėsime , tada , Skysčio klampą galima nustatyti Stokso pasiūlytuoju būdu. Stoksas nustatė, kad klampiame skystyje mažu greičiu judantį rutuliu¬ką, kurio spindulys , veikia vidinės trinties jėga laisvai krintantį rutuliuką skystyje veikia sunkio jėga, kelia¬moji jėga ir vidinės trin¬ties jėga Kai du gretimi skysčių (arba dujų) sluoksniai juda skirtingais greičiais, pa¬¬¬sireiškia jėga, kuri lėčiau judantį skys¬čio sluoksnį greitina, o greičiau judantį - lėtina. Ši jėga vadinama vidinės trinties arba klampos jėga Klampumas pasireiškia realiuose skysčiuose, kada gretimi skysčio sluoksniai juda vienas kito atžvilgiu skirtingais greičiais, t.y. kai susidaro greičio gradientas. Jis pasireiškia todėl, kad tarp atskirų skysčio sluoksnių veikia vidinė trinties jėga, sukelta molekulių sąveikos tomis sąlygomis.
0

Skysčių paviršiaus įtempimo tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: TURINYS 1.Užduotys 2.Eksperimento teorinis pagrindimas 3.Matavimo priemonės, prietaisai ir medžiagos 4.Darbo planas 5. Matavimų rezultatai 6.Pagrindiniai rezultatai ir išvados 1.UŽDUOTYS 1. Nustatyti vandens ir etanolio paviršiaus įtempimo koeficientus, išmatavus šių skysčių atsiskyrimo nuo paviršiaus jėgas. 2. Palinginti vandens ir etanolio paviršiaus įtempimo koeficientus su pateiktais literatūroje. 2.EKSPERIMENTO TEORINIS PAGRINDIMAS Paviršiaus įtempimas atsiranda dėl to, kad molekulė, esanti skysčio paviršiuje, veikiama traukos jėgos iš gretutinių molekulių tik į vieną pusę. (1 pav.) Atstojamoji jėga veikia molekules taškus skystyje ir yra statmena paviršiui.
0

Šlyties modulio nustatymas iš sukamųjų svyravimų periodoparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: remiantis sukamųjų svyravimų dėsningumais, nustatyti medžiagos, iš kurios padaryta viela, šlyties modulį. Darbo priemunės: ant vielos pakabintas kryžminis skersinėlis, svarstyklės, slankmatis, keturi maži ir keturi didesni ritinėliai, sekundometras. Darbo naudojamos formulės. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai. Apskaičiuojame perioda. Jo ribinę santykinę paklaidą. Apskaičiavome šlyties modulį g. Jo ribinę paklaidą. Išvada. Gavome, kad duotos vielos šlyties modulis...
0

Spinduliavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Šiluminis sinduliavimas. Absoliučiai juodas kūnas. Jo spinduliavimo dėsniai. Fotoelektrinis efektas. Einšteino formulė fotoefektui. Vidinis fotoefektas. Fotonai. Komptono efektas. Linijiniai atomų spektrai. Rezerfordo ir boro atomo modelis. Vandenilio atomas pagal boro teoriją. Elektronų difrakcija. De broilio bangos. Banginės dalelių savybės. Neapibreztumo principas. Srerdingerio lygtis. Bangine funkcija. Dalele potencineje duobeje begalinemis sienelemis. Tunelinis efektas. Vandenilio atomas kvantines mechanikos poziuriu. Elektrono spinas. Atomo elektrononiai sluoksniai. Periodinė mendelejevo lentelė. Optinis kelias. Šiluminis sinduliavimas. Spinduliavimo sąvoką fizikai vartoja dviem prasmėmis:. 1)ji reiškia vakume ar materialioje erdvėje sklindančių lektromagnetinių bangų ar dalelių srautą. 2)bangų ar dalelių sklidimo iš materialiosios sistemos procesą.gamtoje labiausiai paplitęs spinduliavimas kurį sužadina medžiagos dalelių šiluminiai virpesiai. Šitaip sukeltas elektromagnetinis spinduliavimas vadinamas šiluminiu arba temperatūriniu.
0

Spindulių absorbcijos koeficiento nustatymasparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Kontrolinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Priemonės. Teorinis eksperimento pagrindas. Išvados. Laboratorinis darbas Nr. 16 Spindulių absorbcijos koeficiento nustatymas. Nustatyti dėstytojo nurodytų metalų - spindulių absorbcijos keaficientus. Įvertinti rastų koeficientų reikšmes, apskaičiuojant santykines paklaidas. Geigerio Miulerio skaitiklis. Įtampos šaltinis 400V. Slankmatis (tikslumas: 0, 1mm,. Chronometras (tikslumas 0, 2s,. Atomų branduoliai susideda iš protonų ir neutronų. Bendras šių dalelių pavadinimas nukleotidai. Brandolio protonų skaičių Z ir neutronų skaičių N galima rasti iš cheminio elemento simbolio, kur N=A-Z. Elementai su vienodais Z ir A vadinami izotopais. Nemaža dalis elementų izotopų yra nestabilūs, jie spontaniškai skyla, virsta kitais elementais, išspinduliuodami ir elektronus tao vadinama natūraliu radioktyvumu. Pastebėta, jog branduoliai savaiminio skilimo metu gali išspinduliuoti neutronus ir protonus. Yra išskiriamos trys skilimo rūšys. Skilimas branduolyje neutrinas virsta protonu p+, elektronu e- ir antineutrinu. Dvi pastarosios dalelės iškelia ir susidaro naujas branduolys. + - skilimas- protonas virsta neutronu, pozitronu (elektronu antidalelės) neutrinu. E pagavimas vyksta transmutacija, susidaro branduolys ir išlekia neutrinas. Absorbacijos koeficientas yra dydis atvirkščias storiui, kurį praėję, spinduliai susilpnėja e kartų. Fotoefekto metu atomo elektronas absorbuoja - fotoną ir išsilaisvina iš ryšio su atomu. Fotonas sąveikaudamas su elektronu, perduoda jam dalį impulso ie energijos, dėl ko pasikeičia fotono bangos ilgis ir kryptis (Komptono skalidos efektas). Dėl Komptono sklaidos sumažėja tiesiai sklindančių spindulių intensyvumas. Elektrono porozitrono porų susidarymo procesas: - fotonas sąveikaudamas su atomo branduoliu virsta pora. Jį sudaro metalinis vanzdelis, užpildytas dujomis (p100 mm). Vamzdelio metalinis cilindras tarnauja katodu K, o metalinis siūlelis A-...
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557