Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Superjoninių junginių taikymas Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kietojo elektrolito kuro gardelės(elektrocheminius generatorius). Superjoniniai akumuliatoriai. Superjoninis deguonies siurblys. Dujų jutikliai. Deguonies dujų jutikliai. Soèiosios srovės O2 dujų jutiklio struktūrinė schema. Anglies monoksido dujų jutikliai. Anglies dioksido dujų jutikliai. Jonistoriai. Elektrochrominiai displėjai. Elektrolizeriai. Funkciniai kietojo kūno jonikos elementai. Literatūra. Dėl elektrolitinių savybių superjonikai taikomi kietakūnių elektros akumuliatorių, kuro gardelių, termoelektros srovëė generatorių deguonies dujų siurblių, įvairių dujų dalinio slėgio jutiklių, jonistorių, injekcinių, elektriniu lauku valdomų elektros srovęs perjungėjų, integratorių, elektroninių displėjų, atminties elementų, elektrolizerių bei kitų kietojo kūno jonikos funkcinių elementų gamybai.
| |
Šviesos bangos ilgio nustatymas Frenelio biprizme Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Naudojant Frenelio biprizmę, nustatyti polimonochromatinės bangos ilgį. Teorinė dalis. Pagal banginę teoriją regimąją šviesą sudaro elektromagnetinės bangos, kurių ilgis siekia nuo 400 nm iki 760 nm. Elektromagnetinės bangos – tai periodiškai kintančio elektromagnetinio lauko sklidimas erdvėje. Elektromagnetinį lauką sudaro glaudžiai susiję, vienas nuo kito prilkausomi, elektrinis ir magnetinis laukai. Optikoje dažniausiai pasitenkiname elektrinio lauko nagrinėjimu, nes tik jis sukelia regėjimo pojūtį. Pagrindinės formulės. Šviesos bangos ilgis. Aparatūra. Šviesos šaltinis, Frenelio biprizmė ir žiūronėlis su mikrometriniu sraigtu. Darbo eiga. 1. Gaunam ryškų interferencinį vaizdą, kai į optinę sistemą krinta natūrali šviesa. Žiūronėlį, biprizmę ir plyšį ant optikos suolo išdėstome taip, kad šviesos šaltinio vertikalaus plyčio centras, prizmių pagrindų plokštuma ir žiūronėlio optinis centras būtų vienodame aukštyje. Skaičiavimai. Išvados. Iš pradžių atlikę užduotį gavome visiškai klaidingus rezultatus: žalios šviesos bangos ilgį gavome 750nm, o raudonos 810nm. Naudota literatūra.
| |
Sviesos bangos ilgio nustatymas Frenelio Biprizmė 2 Lapų skaičius: 5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir metodo aprašymas. Darbo eiga. Išvados. Literatūra. Laboratorinis darbas. Darbą tikrino. Nustatyti šviesos bangos ilgį ore, naudojantis Frenelio biprizme. Kūno šiluminiu spinduliavimu vadinamas jo elektromagnetinis spinduliavimas termodinaminėje pusiausvyroje. Termodinaminė pusiausvyra tai kūno būsena, kurioje jo parametrai savaime lieka pastovūs. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas diėja kylant kūno temperatūrai. Kūnai netik spinduliuoja, bet ir sugeria į juos krintančią spinduliavimo energiją. Kūnas sugeriantis visą į jį krintančią energiją vadinamas absoliučiai juodu. Stefano ir Bolcmano konstantą galima nustatyti eksperimentiškai tiriant kūnų elektromagnetinį spinduliavimą. Realių kūnų integralinė emisijos geba. A yra kūno juodumo laipsnis. Kai nėra termodinaminės pusiausvyros kūno energetiniai nuostoliai šie nuostoliai iš ploto vieneto per laiko vienetą dėl elektromagnetinio spinduliavimo:. Stefano-Bolcmano konstanta:. P- optinis pirometras, G- galvutė, Ob- optinio pirometro objektyvas; Šv- šviestuvas, kuriame įmontuota tiriama elektros kintamoji lempaZ, M- maitinimo blokas, V- voltmetras, Tr autotransformatorius, A- ampermetras, Ng jungiklis maitinimo blokui, R- reostatas. Jungiklį Ng nustatome išjugimo padėtyje. Įsitikiname, kad transformatoriaus Tr rankenėlė sutampa su Patikriname ar sutampa korpuso ir diskonuliniai brūkšniai. Įjungiame jungiklį Ng. Lėtai sukdami transformatoriaus Tr rankenėlę didname srovės stiprumą tol, kol jis tampa 4A. Atskaitome tiriamos lempos ryškinę temperatūrą ts it įtampą U. Matavimus tęsiame didindami srovės stiprumą kas 0, 5A. Išreiškiame ryškinę temperatūrą kelvinais ir apskaičiuojame ir apskaičiuojame tikrąją absoliutinę temperatūrą. Išmatuojame aplinkos absoliutinę temperatūrą. Apskaičiuojame Stefano Bolcmano konstantą ir užpildome lentelę..
| |
Šviesos bangos ilgio nustatymas Frenelio biprizmė 3 Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas nustatyti šviesos bangos ilgį ore, naudojantis Frenelio biprizme. L. a. b. Tamsi interferencinė juosta. Šviesi interferencinė juosta. Teorinė dalis. Šiuo darbu nustatome šviesos bangos ilgį ore, pasinaudodami jų interferencija. Koherentines bangas, gauname skaidydami Frenelio biprizme vieno šaltinio spinduliuojamą šviesos srautą į du. Teoriškai jas sudaro dvi vienodos nedidelio laužemojo kampo prizmės, sudėtos savo pagrindais. L. a. b. Tamsi interferencinė juosta. Šviesi interferencinė juosta. S. S1 S2 Praktiškai Frenelio prizmė gaminama iš vieno stiklo gabalo. Viršutinė prizmė laužia spindulius žemyn, o apatinė aukštyn. Tokio šviesos lūžio dėka gauname dvi koherentines šviesos bangas, kurios, interferuoja. Interferncinis vaizdas susideda iš tamsių ir šviesių juostų. Šios interferencinės juostos lygiagretės biprizmės laužiamųjų kampų briaunoms. Atstumas Dy tarp dviejų gretmų maksimumų, turinčių k bei k + 1 eiles, yra: Atstumas tarp gretimų maksimumų duotai monochromatinei šviesai pastovus. Išmatavę atstumą tarp gretimų maksimumų ir ...
| |
Šviesos bangos ilgio nustatymas Niutono žiedais Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Ižmoktini klausimai. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. Darbo rezultatai. Niutono žiedų optine sistema nustatyti polimonochromatinės šviesos bangos ilgį. Vienos krypties ir vienodo dažnio svyravimų sudėtis. Šviesos bangų koherentiškumas ir interferencija. Šviesos interferencija plonose plievelėse. Kintamo storio plokštelės vaidmenį atlieka lešio ir stiklinės plokštelės ribojamas oro sluoksnis. Lygiagrečių polimonochromatiės šviesos spindulių pluoštas statmenai krinta į plokščiąjį lęšio paviršių. Tam tikras šio pluošto spindulys 1, atsispindėjęs nuo apatinio oro sluoksnio paviršiaus ir pasiekęs lęšio tašką D, jame lūžta ir sklinda 1’ kryptimi. Į tą patį tašką D krinta šviesos spindulys, kuris iš dalies atsispindi. Šviesos spinduliai yra koherentiniai. Dėl to, jiems sutapus, vyksta jų interferencija. Sakykime, kad oro sluoksnio, plokštelės ir lęšio lūžio rodikliai yra šviesos spindulių optinės eigos skirtumas. Ženklas prieš l/2 priklauso nuo to, kur (N taške, ar D taške) prarandama pusbangė. Jeigu lęšis ir plokštelė yra stikliniai, o jų sudaromas sluoksnis orinis, tada l/2 lygtyje imama su pliuso ženklu (kadangi pusbangės netenkama apatiniame oro sluoksnį ribojančiame paviršiuje). Spinduliui krintant statmenai. Laikydami, kad n0=1, iš gauname šią išraišką. Sakykime, kad aukštis DE=h atitinka k-osios eilės minimumą, t.y. Tada k-osios eilės minimumo (tamsaus žiedo) spindulys. Iš stataus trikampio OBC (remiantis Pitagoro teorema) ir atsižvelgiant į tai R, gauname. Jeigu aukštis DE = h atitinka n-osios eilės minimumą, t.y. Tada n-osios eilės minimumo (tamsaus žiedo) spindulys AE = AF = rn. Analogiškai samprotaudami, gauname,...
| |
Šviesos dispersijos prizmėje tyrimas Lapų skaičius: 3 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Paruošiame Giometrą darbui. Sureguliuojame žiūroną kolimatoriaus siunčiamų spindulių krypčiai nustatyti, kai jų kelyje nėra prizmės. Atskaitome kampą, kuriuo sklinda kolimatoriaus siunčiami spinduliai, kai jų kelyje nėra prizmės. Dar du kartus išmatuojame kampą, kuriuo sklinda kolimatoriaus siunčiami spinduliai, kai jų kelyje nėra prizmės. Nustatome kryptį, kuria sklinda pro prizmę praėję geltoni spinduliai, kai nuokrypio kampas mažiausias. Dar du kartus išmatuojame kampą, kuriuo sklinda prizmę praėję geltoni spinduliai, kai nuokrypio kampas mažiausias. Analoginiu būdu nustatome kampų aritmetinius vidurkius likusioms keturioms linijoms, kai spindulių nuokrypiai mažiausi. Apskaičiuojame kiekvienos spektrinės linijos mažiausią spindulių nuokrypio kampą. Apskaičiuojame absoliutinį prizmės lūžio rodiklį duotoms penkioms spektrinėms linijoms. Nubrėžiame dispersijos kreivę. Gautus rezultatus surašome į lentelę. Vi) išvados. Vii) literatūra. Šviesos dispersijos prizmėje tyrimas. Atliko IF 8/10 grupės studentas. Arūnas sipavičius. Priėmė:. Darbo tikslas. Gauti stiklinės prizmės dispersijos kreivę ir apskaičiuoti jos kampinę dispersiją duotai spektrinei linijai, kai nuokrypio kampas mažiausias. Įrodoma, jog pro prizmę praėjusio monochromatinio šviesos spinulio nukrypio kampas priklauso nuo jo kritimo kampo į prizmės sienelę AB ir mažiausias nuokrypio kampas susidaro kai spindulys eina pro prizmę simetriškai, t.y. Kai kampai, kuriuos sudaro spindulys su kritimi statmenimis, pakeltais iš kritimo taškų D ir E, yra lygūs. Matysime, kad yra susijęs su absoliutiniu lūžio rodikliu n ir laužiamuoju kampu. Mažiausią nuokrypio kampą, reikalingą prizmės absoliutiniam lūžio rodikliui n skaičiuoti, naudodamiesi siauru šviesos spinduliu. Reikėtų pažymėti to spindulio sklidimo kryptis, kai jo kelyje nėra prizmės (punktyras) ir kai jo kelyje padėta prizmė, sudaranti mažiausią nuokrypio...
| |
Šviesos interferencijos ir difrakcijos tyrimas LD 13L Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: nustatyti lazerio šviesos bangos ilgį difrakcine gardele, bei nustatyti plyšio plotį ir bangų ilgių, telpančių plyšyje, skaičių. Darbo priemonės: Stovas, lazeris (monochromatinės šviesos šaltinis), difrakcinė gardelė arba keičiamo pločio plyšys, stovo padėklas, popieriaus lapas.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: 1.Svyravimų klasifikacija. 2.Harmoninis svyravimas. 3.Vienos krypties svyravimų sudėtis. 4.Statmenų svyravimų sudėtis. Lisažu figūros. 6.Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys, rezonansas. 7.Rezonansas. 8.Skersinės ir išilginės bangos. 9.Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. 10.Bangos energija. 11.Bangų interferencija. 12.Stovinčioji banga. 13.Statistinis tyrimo metodas. 14.Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. 15.Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. 16.Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas. 17.Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. 18.Bolcmano pasiskirstymas. 19.Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. 20.Molekulių vidutinis laisvasis kelias. 21.Pirmas termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Dujų plėtimosi darbas. 22.Pirmasis termodinamikos dėsnis. 23.Šiluminė talpa. Molinės šilumos. 24.Adiabatinis procesas. 25.Antrasis termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. 26.Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. 27.Karno ciklas. Idealiosios Karno mašinos naudingumo koeficientas. 28.Antrasis termodinamikos dėsnis. 29.Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. 30.Realiosios dujos. 31.Van der Valso lygtis. 32.Realiųjų dujų vidinė energija. (Difuzija. Dujų klampa. Šiluminis laidumas) Pernešimo reiškiniai. medžiagos kondensuotos būsenos samprata. amorfiniai, kristaliniai kūnai, anizotropija. kristalizacija. skysčiai, jų klasifikacija.
| |
Tankio nustatymas ir paklaidos Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: I.Darbo tikslas. Surasti tiriamojo kūno tankį, nustatyti gauto rezultato paklaidas, patikimumo intervalą ir patikimumo galimybę. II.Teorinė dalis Masės kiekį kūno tūrio vienete išreiškia tankis . Jeigu kūno tankis bet kuriame elementariajame kūno tūryje vienodas, toks kūnas vaidinamas vienalyčiu. Vienalyčio kūno masė m ir jo tūris V, tai jo kūno tankis surandamas is šios formules..
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Paveikslėlių sąrašas. Įvadas. Termobranduolinė sintezė, kas tai? Termobranduolinės sintezės reaktoriaus. Reaktoriaus veikimo principas. Ar tai saugu ? Poveikis aplinkai. Termobranduolinės sintezės proceso realizavimas. „iter“. Projekto vieta. Projekto finansavimas. Projekto dalyviai. Termobranduolinės sintezės nauda kitoms aukštųjų technologijų sritims. Išvados. Literatūros sąrašas. Paveikslėlių sąrašas. 1 pav. Termobranduolinė reakcija. 2 pav. Ateities termobranduolinio reaktoriaus schema. 3 pav. Iter reaktoriaus pjūvio maketas. Europos Sąjungos (ES) ekonomika priklauso nuo saugaus ir pakankamo energijos tiekimo. Šiandien daugiausia energijos gaminama naudojant iškastinį kurą (naftą, anglį ir gamtines dujas). Tai sudaro 80% energijos suvartojimo. Beveik 67% naudojamo iškastinio kuro yra importuojama. Iš viso importuotas iškastinis kuras patenkina apie 50% ES energijos poreikio ir manoma, kad apie 2030 m. importas, ypač naftos, padidės iki 70%. Saugios ir atsinaujinančios energijos šaltinis yra būtinas norint išlaikyti mūsų gyvenimo lygį. Europos mokslininkai plėtoja aplinkosaugai priimtinas, saugias ir atsinaujinančias energetikos technologijas. Termobranduolinė sintezė yra viena jų. Termobranduolinė sintezė ilgam aprūpins žmoniją didelės galios energijos šaltiniu, kuris mažai veikia gamtą, yra saugus ir turi didžiulius plačiai paplitusius kuro resursus. Termobranduolinės sintezės jėgainės ypač tiks energijos gamybai tankiai apgyvendintuose ir pramoniniuose rajonuose. Jos taip pat gali gaminti vandenilį „vandenilio ekonomikai“.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
