Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: 1. Statistinis tyrimo metodas. būsenos tikimybė. pasiskirstymo f-ja. vidurkių skaičiavimas. 2. Termodinaminis tyrimo metodas, svarbiausios sąvokos (būsena, termodinaminiai parametrai, procesas, kt). 3. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis, išvedimas. 4. Molekulės laisvės laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. 5. Maksvelio pasiskirstymo išvedimas. 6. Gibso kanoninis pasiskirstymas. pasiskirstymas pagal kinetines energijas. maksvelio pasiskirstymas (be išvedimo). statistikiniai greičiai. 7. Gibso kanoninis pasiskirstymas. bolcmano pasiskirstymas. barometrinės formulės išvedimas. 14. Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas. naudingumo koeficiento išvedimas. 15. Antrasis termodinamikos dėsnis. 16. Entropija ir antrasis termodinamikos dėsnis. jo statistinis aiškinimas. 17. Difuzija. fiko dėsniai. pirmojo fiko dėsnio išvedimas. 18. Dujų klampa. šilumos laidumas. 20. Molekulinės jėgos. molekulių sąveikos energija. 23. Realiųjų dujų izotermės. van der valso izotermės. realiųjų dujų vidinė energija. 24. Kristalizacija. anizotropija. skysčiai. jų klasifikacija. 10. Pirmasis termodinamikos dėsnis. jo taikymo atvejai. 12. Adiabatinis procesas. adiabatės lygties išvedimas. 13. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai ir ciklai. termodinaminiai potencialai. 21. Faziniai virsmai. fazinė diagrama. pirmos rūšies fazinio virsmo lygtis. 22. Van der valso lygtis, jos sudarymas ir ribiniai atvejai.
| |
Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas(2) Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Išbrėžti vakuuminio diodo voltamperinę charakteristiką ir apskaičiuoti elektrono išlaisvinimo darbą. Teorinė dalis : kai elektrodai yra bendraašiai ir elektronus emituoja vidinis elketrodas (katodas) legmiūro formulė turi pavidalą. Darbo schema. Principinė darbo schema parodyta 3 paveiksle. Gauti rezultatai. Grafikas. Išvados. Išmatavome diodo voltamperines charakteristikas ir apskaičiavome elektrono išlaisvinimo darbą.
| |
Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Vakuuminio diodo voltamperinės charakteristikos matavimas, elektrono išlaisvinimo darbo nustatymas, trijų antrųjų dėsnio pastoviosios nustatymas. Vakuuminio diodo voltamperinės charakteristikos matavimas. Nustatoma pakankama termoelektroninei emisijai kaitinimo srovė. Vakuuminio diodo katodo temperatūros nustatymas. Elektroninio išlaisvinimo darbo iš metalo nustatymas. Gauti ir apskaičiuoti duomenys. Diodo voltamperinėms charakteristikoms matuoti naudojama elektrinė schema, sudaryta iš tiriamojo diodo D, anodinės ir kaitinimo įtampos šaltinių ir matavimo prietaisų. Voltmetrais PV1 ir PV2 matuojama kaitinimo ir anodinė įtampa. Įtampos keičiamos reostatu R1 ir potenciometru R2. Matavimo įrenginio aprašymas.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Išmatuoti nurodytą difrakcinio spektro šviesos bangų ilgį. Teorinė dalis. Šviesos difrakcija – šviesos bangų, susidūrusių su mažomis (bangų ilgio eilės) kliūtimis, mažomis angomis arba siaurais plyšiais, pastebimas užlinkimas. Pagrindinių intensyvumo maksimumų padėtis. Aparatūra ir darbo metodas. Goniometro principinė schema. Darbo rezultatai. a) k-osios eilės difrakcinės linijos kampas. Išvados. Įvertindami paklaidas gautas matavimo etapais galime teigti, jog goniometru išmatuojamos geltonos šviesos bangos ilgis.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Tiesinė difrakcinė gardelė. Aparatūra ir darbo eiga. Skaičiavimai. Išvados. Išmatuoti nurodytos difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius. Šviesos bangos, susidūrusios su mažomis (bangų ilgio eilės) kliūtimis, mažomis angomis arba siaurais plyšiais, pastebimai užlinksta. Visi šie reiškiniai vadinami šviesos difrakcija. Skiriame dvejotą šviesos difrakciją: plokščiųjų bangų, vadinamą Fraunhoferio difrakcija, ir sferinę bangų Frenelio difrakciją. Šiame darbe bus tiriama Fraunhoferio difrakcija tiesinėje difrakcinėje gardelėje. Skaidrią vienmatę tiesinę difrakcinę gardelę sudaro stiklo ar kvarco plokštelė su daugelio lygiagrečių, vienodai vienas nuo kito nutolusių ir vienodos formos bei pločio b rėžių. Jie atskiri pločio a šviesai skaidriais tarpeliais. Apšviesti gardelės tarpeliai tampa atskirais koherentiniais šviesos šaltiniais. Difrakcinės gardelės konstanta. Lęšio židinio plokštumoje surenkamos difragavusios bangos, ir čia jos interferuoja. Lygybė. Darbe difrakcinius spektrus stebime goniometru. Tiriamoji šviesa iš šaltinio S patenka į goniometro kolimatorių K. Perėjusi pro kolimatorių, šviesa tampa plokščiąja banga (vaizduojama lygiagrečiais spinduliais). Difragavusi gardelėje G, šviesa patenka į žiūroną Ž ir, perėjusi per objektyvą, pastarojo židinio plokštumoje sudaro difrakcinį spektrą, kuris stebimas okuliaru. ėstytojo nurodyta difrakcinės linijos eilė. Kairiąją difrakcinę liniją atitinkantis kampas. Kampų aritmetinis vidurkis. Difrakcinę liniją atitinkantis kampas. Kampų aritmetinis vidurkis. Bangos ilgis...
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 1. DARBO TIKSLAS: Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. 2. DARBO PRIEMONĖS: Slankmatis, mikrometras, svarstyklės. 3. DARBE NAUDOJAMOS FORMULĖS: 4. MATAVIMŲ IR SKAIČIAVIMŲ REZULTATAI: 4.1. Svarstyklėmis pasvėrėme ritinį ir radome jo masę , ir įvertinome svėrimo paklaidą bei paklaidos tipą:
| |
tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. Nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. Darbo priemonės: slankmatis, mikrometras, svarstyklės. Darbe naudojamos formulės. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai. Svarstyklėmis pasvėrėme ritinį ir radome jo masę , ir įvertinome svėrimo paklaidą bei paklaidos tipą. Slankmačiu išmatavome ritinio ilgį ir įvertinome paklaidos didumą ir tipą. Išmatuojame ritinio skersmenį. Įrodome tankio santykinės paklaidos. Formules. Išvada.
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 1. DARBO TIKSLAS: 1) Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis 2) Nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. 2. DARBO PRIEMONĖS: Slankmatis, mikrometras, svarstyklės. 1. DARBO TIKSLAS: 1) Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis 2) Nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. 2. DARBO PRIEMONĖS: Slankmatis, mikrometras, svarstyklės. 3. DARBE NAUDOJAMOS FORMULĖS
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų įvertinimas nr.1 Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų. Įvertinimas. Darbo tikslas. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. Nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. Darbo priemonės. Slankmatis,miktometras,svarstyklės. Darbe naudojamos formulės. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai. Apskaičiuojame skersmens aritmetinį vidurkį. Randame vidutinę. Ir vidutinę kvadratinę. Paklaidas. Apskaičiuojame ritinio masės tankį. Išvada. Išmokau matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. Taip pat nustatčiau tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas.
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis: išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Aparatūra ir darbo metodas: Naudoti prietaisai: slankmatis, mikrometras, pirmo tikslumo TLS svarstyklės. Matuotas nežinomo metalo ritinys, jo brėžinys. Išvada: Nustačius ritinio tankį, gavome, kad jis yra plieninis. Tiesioginių matavimų santykinė paklaida yra maža, vadinasi ritinio matmenys nustatyti pakankamai tiksliai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
