Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. Nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. Darbo priemonės: slankmatis, mikrometras, svarstyklės. Darbe naudojamos formulės. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai. Svarstyklėmis pasvėrėme ritinį ir radome jo masę , ir įvertinome svėrimo paklaidą bei paklaidos tipą. Slankmačiu išmatavome ritinio ilgį ir įvertinome paklaidos didumą ir tipą. Išmatuojame ritinio skersmenį. Įrodome tankio santykinės paklaidos. Formules. Išvada.
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 1. DARBO TIKSLAS: Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. 2. DARBO PRIEMONĖS: Slankmatis, mikrometras, svarstyklės. 3. DARBE NAUDOJAMOS FORMULĖS: 4. MATAVIMŲ IR SKAIČIAVIMŲ REZULTATAI: 4.1. Svarstyklėmis pasvėrėme ritinį ir radome jo masę , ir įvertinome svėrimo paklaidą bei paklaidos tipą:
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų įvertinimas nr.1 Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Tiesioginių ir netiesioginių matavimo paklaidų. Įvertinimas. Darbo tikslas. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. Nustatyti tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas. Darbo priemonės. Slankmatis,miktometras,svarstyklės. Darbe naudojamos formulės. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai. Apskaičiuojame skersmens aritmetinį vidurkį. Randame vidutinę. Ir vidutinę kvadratinę. Paklaidas. Apskaičiuojame ritinio masės tankį. Išvada. Išmokau matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis. Taip pat nustatčiau tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidas.
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis: išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinė dalis. Mikrometru penkis kartus pamatuosime ritinio skersmenį d, apskaičiuosime skersmens aritmetinį vidurkį. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Literatūra.
| |
Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis: išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Aparatūra ir darbo metodas: Naudoti prietaisai: slankmatis, mikrometras, pirmo tikslumo TLS svarstyklės. Matuotas nežinomo metalo ritinys, jo brėžinys. Išvada: Nustačius ritinio tankį, gavome, kad jis yra plieninis. Tiesioginių matavimų santykinė paklaida yra maža, vadinasi ritinio matmenys nustatyti pakankamai tiksliai.
| |
Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas refraktometru Lapų skaičius: 3 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Išmatuoti įvairių koncentracijų tirpalų lūžio rodiklius ir nustatyti nežinomo tirpalo koncentraciją. 2. Teorinė dalis. Šviesa, pereidama iš vienos aplinkos į kitą, keičia sklidimo kryptį, t.y. lūžta. Pagal Reilėjaus dėsnį, šviesos kritimo ir lūžimo kampų (i ir ) sinusų santykis yra pastovus dydis. Jis lygus fazinių šviesos sklidimo greičių tose aplinkose (v1 ir v2) santykiui ir vadinamas santykiniu antrosios aplinkos lūžio pirmosios aplinkos atžvilgiu rodikliu. 3. Aparatūra ir darbo metodas. Darbe naudojamo refraktometro principinė schema pavaizduota 2 paveiksle, o išorinis vaizdas parodytas.3 paveiksle. Prietaisas susideda iš glaudžiamojo lęšio 1, stačiakampės apšvietimo prizmės 2, stačiakampės matavimo prizmės 3, dispersijos kompensatoriaus 4 ir žiūrono Ž. 4. Darbo rezultatai. Išvados. Matavome įvairių koncentracijų tirpalų lūžio rodiklius ir nubraižėme n = f(z) grafiką.
| |
Tūrio matavymas 7kl. laboratorinis Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 7e kl. mok. fizikinis praktinis darbas Darbo eiga Pažiūrėjau ant pakelio kokia masė, kokia forma, apskaičiuoju tūrį, apskaičiuoju kraštines.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslai, uždaviniai. Darbo teorinis pagrindimas. Darbo priemonės. Darbo schema, stendas. Darbo eiga. Darbo rezultatai. Darbo išvados. Darbo tikslai, uždaviniai. Išmatuoti ultragarso intensyvumo priklausomybę nuo atstumo tarp spinduolio bei imtuvo. Nustatyti ultragarso slopinimo koeficientą. Darbo teorinis pagrindimas. Ultragarsu vadinamos 0,02–200 mhz dažnio mechaninės bangos. Jos skirstomos į: žemo dažnio 6080 khz (skleidžia delfinai, šikšnosparniai ir įvairūs dirbtiniai triukšmai) ir aukšto dažnio (80 khz – 100 mhz), kuriuos dažniausiai sukuria dirbtiniai šaltiniai (turintys elektrinių virpesių generatorių). Medicinos diagnostikoje dažniausiai naudojamas 130 mhz dažnio ultragarsas. Elektromechaninių ultragarso šaltinių ir imtuvų veikimas pagrįstas pjezoelektriniu efektu. Atvirkštinis pjezoelektrinis efektas naudojamas ultragarso šaltiniuose. Jo esmė: pjezoelektrinio kristalo darbinių matmenų kitimas, veikiant elektriniu lauku, sustiprintas rezonansu, sukuria kietajame kūne ar skystyje ultragarsinę bangą (ub). Toks ub generatorius paprastai būna sudarytas iš medžiagos, pasižyminčios geromis pjezoelektrinėmis savybėmis, plokštelės.
| |
Y-spindulių silpimo medžiagoje tyrimas Lapų skaičius: 8 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: G spindulių silpimo medžiagoje tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. Rezultatai. Absorbuojanti medžiaga. Išvados. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficientus ir pusstorius dviem skirtingoms medžiagoms. Radioaktyvumu vadiname savaiminį vienų atomų branduolių virsmą kitų atomų branduoliais, kurio metu skleidžiami įvairių rūšių radioaktyvieji spinduliai. Pasirinkto elemento atomai skiriasi branduolio mase, jie yra vadinami izotopais. Gamtoje randamų izotopų radioaktyvumas vadinamas natūraliuoju. Vykstant branduolinėms reakcijoms susidaro nauji radioaktyvieji izotopai, kurie paprastai žemėje nerandami. Šių izotopų radioaktyvumas vadinamas dirbtiniu. Atomo branduolys, kuriam būdingas savaiminis virsmas, vadinamas motininiu, o naujai atsiradęs branduolys dukteriniu. Radioaktyviojo virsmo metu spinduliuojami trijų rūšių spinduliai: a, b bei g spinduliai. A spindulius sudaro helio branduolių, vadinamų a dalelėmis, srautas. B spindulius sudaro elektronų srautas (b- spinduliai) arba pozitronų srautas (b+ spinduliai). B dalelių greitis gali pasiekti kur c šviesos greitis vakuume. A ir b dalelės yra elektringos, todėl jas veikia elektrinis ir magnetinis laukai. G spinduliai pagal klasikinę fiziką yra labai trumpos elektromagnetinės bangos ne ilgesnės nei 10-11m. Pagal Planko iškeltą kvantinę hipotezę elektromagnetinės bangos yra fotonų srautas. Fotono energija tiesiogiai proporcinga elektromagnetinių bangų dažniui n ir lygi. Sklisdami medžiaga, g fotonai gali sąveikauti tiek su medžiagos atomų elektroniniais apvalkalais, tiek ir su jų branduoliais. Kai g fotoną absorbuoja atomo elektroninis apvalkalas, stebimas fotoefektas iš apvalkalo vidinių sluoksnių išlaisvinamas elektronas. Šis procesas vadinamas g spindulių fotoelektrine...
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Turinys. Žvaigždynai. Įvadas. Žvaigždynas. Šiaurės pusrutulis. Atstumas. Zodiako žvaigždynas. Žvaigždėlapiai. Patarimai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
