Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Netiesioginio veikimo cholinomimetikai Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: - 1. Klasifikacija ir prototipai. Veikimo mechanizmas. Karbamata. Organofosfatai. Farmakokinetika. Karbamatų. Organofosfatai. Poveikis. Klinikinis panaudojimas. Karbamatai. Organofosfatai. Klinikinės indikacijos. Veikimas. Toksiškumas. Dumbels. D. U. M. B. E. L. S. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai (anticholinesterazinės medžiagos). Karbamidinės rūgšties esteriai (karbamatai). Protot. - Neostigminum. Organofosfatai. Protot. - Echothiophatum. Paprasti alkoholiai, turintys ketvirtinį azotą. Protot. - Edrophonium. Ketvirtinių karbamatų absorbcija per junginę, odą, plaučius yra bloga; skiriant per os reikalingos žymiai didesnės dozės nei skiriant parenteraliai. Poveikio trukmė priklauso nuo fermento-inhibitoriaus omplekso stabilumo. 2. Vaistas. Neostigminum. Pooperaicnis ir neurogeninis ileus, šlapimo sulaikymas. ‘sustiprina’endogeninį Ach. Neostigminum, Pyridostigminum, Edrophonium. Myastenia gravis, neuromuskulinės blokados pašalinimui. ‘sustiprina’endogeninį Ach. Padidian skeleto raum. Jėgą. Pyridostigminum, Echothiopate. Jungčiai ir toliau būti, vyksta senėjimas (tolesni cheminiai pokyčiai)ir regeneratoriai toliau jau nebegalipašalinti inhibitoriaus. Dėl savo toxiškumo organofosfatai yra plačiai vartojami žemės ūkyje kaip insekticidai ir antihelmintiniai preparatai (Malathion, Parathion). Kai kurie jų, pvz. Malathion, yra santykinai saugūs žmonėms, nes jie yra greitai metabolizuojami žinduolių organizme į neaktyvius produktus; bet ne vabzdžiuose. Kai kurie yra vaistų pirmtakai(Malathion) ir turi būt metabolizuojami į aktyvius produktus (malaoxon iš Malathion). Apsinuodijimo simptomai yra tokie patys, kaip ir apsin. Tiesioginiais agonistais, su šiomis išimtimis: vazodilatacija yra vėlyva ir nedažna, bradikardija yra dažnesnė nei tachikardija. CNS stimuliacija būdinga organofofsfatams ir Physostigminum perdozavimui ir pasireiškia traukuliais, lydimais kvėpavimo ir kardiovaskulinės depresijos. Toxiškumo spektras gali būti prisimenamas pagal...
| |
Netiesioginio veikimo simpatomimetikai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 49) Netiesioginio vekimo simpatomimetikai. 2 veikimo mechanizmai. Ephedrinum. Tyraminum. Cocainum. Jų veikimas priklauso nuo endogeninių katecholaminų išskyrimo (didina mediatoriaus koncentraciją sinapsėje). Galimi 2 veikimo mechanizmai. Sukelia adrenerginio nervo galūnėlėje saugomų katecholaminų išskyrimą (pvz. , Amphetaminum, Tyraminum). Inhibuoja atgalinį mediatoriaus grąžinimą į aksoplazmą (pvz. , Cocainum, tricikliai antidepresantai). MAO inhibavimas turi mažą tiesioginį efektą, bet padidina katecholaminų atsargas adrenerginių sinapsių pūslelėse -> padaro galimu netiesioginių adrenomimetikų veikimą. Jie yra transportuojami per adrenerg. Neurono membraną ir išstumia NE iš jo kaupimo vietos neurone. Papildomi simpatomimetiniai efektai pasireiškia veikiant vaistams, kaip Ephedrinum, kuris ne tik išlaisvina NE, bet ir tiesiogiai stimuliuoja adrenorec. (dėl tokio dvejopo veikimo Ephedrinum priskiriamas mišraus veikimo simpatomimetikams). Veikdamas tiesiogiai, jis yra neselektyvus ir veikia kaip E. Šlapimo nelaikymas. Fenilizopropilaminai yra atsparūs MAO; dauguma jų nėra katecholaminai, dėl to atsparūs ir COMT. Šie vaistai yra aktyvūs, kai vartojami per os: patenka į CNS ir jų povekis trunka kur kas ilgiau nei katecholaminų. Farmakokinetika pan. Į efedrino, tik kur kas žymiau patenka į CNS ir turi didesnį stimuliacinį poveikį nuotaikai ir budrumui bei slopinantį apetitui. Simpatomimetikai, kurie patenka į CNS, pvz. , amfetaminai, pasižymi stimuliuojančių poveikių spektru, pradedančiu lengvu pagyvėjimu ar nuovargio sumažėjimu ir progresuojančiu anoreksija, euforija ir nemiga. Šie efektai galbūt atspindi dopamino išskyrimą kai kuriuose dopaminerginiuose takuose. Labai didelės dozės sukelia ryškų nerimą ar agresyvumą, paranoją ir retai traukulius. Šiais vaistais piktnaudžiaujama dėl jų miegą slopinančio, nuotaiką keliančio bei euforiją sukeliančio veikimo. Netiesioginio vekimo...
| |
Neuroleptikai fenotiazino butirofenono tioksanteno dariniai Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 55) Neuroleptikai - fenotiazino dariniai, butirofenono, tioksanteno ir kt. Dariniai. Klasifikacija ir atstovai. Farmakokinetika. Veikimo mechanizmas. Klinikinis naudojimas. Toksiškumas. Dyskinezija tarda. Poveikis į autonominę nervų sistemą. Metabolizmas ir endokrininė sistema. Piktybinis neuroleptinis sindromas. Sedacija. Kiti įvairūs pažeidimai. Perdozavimas. Šios grupės psichotropinės medžiagos sukelia neuroleptinį sindromą, kuriam būdinga tai, kad išlieka sąmonė bei intelektas, bet susilpnėja emocijos ir noras veikti. Tokia būsena atsiranda sumažėjus pojūčius sukeliančių įcentrinių impulsų srautas ir susilpnėja psichomotorinis jaudinimas. Net ir didelės dozės narkozės nesukelia. Efektyvūs kontroliuojant daugelį psichinių ligų pasireiškimą. Šie preparatai nėra skirti gydymui, jie panaikina ar palengvina daugelį simptomų atminties sutrikimus, emocinį nestabilumą, haliucinacijas ir kliedesius. Tokie pacientai dažniausiai reikalauja ilgalaikio gydymo ne vienerius metus. Dėl ilgalaikio vaisto vartojimo dažnai išryškėja jo toksinis poveikis. Subklasė. Prototipas. Kiti svarbesni atstovai. Alkiliniai fenotiazinai. Chlorpromazinas. Propazinas, levomepromazinas, aminazinas. Piperidiniai fenotiazinai. Tioridazinas. Mezoridazinas. Piperaziniai fenotiazinai. Trifluoperazinas. Flufenazinas, perfenazinas. Tiotiksenas. Haloperidolis. Neuroleptikai gerai rezorbuojami iš virškinamojo trakto, kadangi yra tirpūs riebaluose, lengvai patenka į CNS ir kitus audinius. Didesnė dalis kraujyje yra susijungusi su plazmos baltymais. Metabolizmui ir šalinimui labai svarbūs kepenų fermentai. Pusinės eliminacijos periodas ilgas, todėl užtenka 1 dozės per dieną. Kai kurie vaistai, pvz. Haloperidolis, tioridazinas gali būti vartojami parenteraliai (injekcijos į veną ar raumenis) jei reikia nedelsiant gauti terapinį poveikį. Fenotiazinai sustiprina kitų CNS slopinančių vaistų veikimą. Atskirų grupių ir tos pačios grupės preparatų veikimas skiriasi tik...
| |
Lapų skaičius: 72 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Neurologija. Centrinis ir periferinis paralyžius. Paralyžiaus apimtis. Raumenų tonuso pobūdis. Refleksai, patologiniai refleksai. Sinkinezės. Elektromiografinis tyrimas. Regimasis nervas, n.opticus. Regimojo nervo pažeidimo simptomai. Akių dugno patologija. Akies judinamojo, skridininio ir atitraukiamojo nervų pažeidimo simptomai. Akies judinamasis nervas. nervo pažeidimo simptomatika. Skridininis nervas. Atitraukiamasis bernas. Vokų plyšiai. Vyzdžių forma. Vyzdžio reakcija į šviesą. Konvergencija ir akomodacija. Vaizdo dvejinimasis. Akių judesiai. Žvairumas. Žvilgsnio paralyžius. Veidinio nervo pažeidimo simptomai. Pažeidimo simptomai. Bulbarinis ir pseudobulbarinis paralyžius, diferencinė diagnostika. Smegenėlės. Smegenėlių pusrutuliai. Juosmeninė ( lumbalinė ) punkcijos atlikimo technika. Smegenų skysčio dinaminiai mėginiai. Smegenų skysčio dinaminiai mėginiai. Po LP paprastai antrą parą atsiranda komplikacijų. Smegenų skystis ir jo pakitimai. Koloidinės smegenų skysčio reakcijos. Smegenų skysčio citologinis tyrimas. Šoninė amiotrofinė sklerozė. Išgyvenamumas. GYDYMAS. Neurotrofiniai augimo faktoriai. Prognozė. Polineuropatijos. Alkoholinė polineuropatija. Difterinė polineuropatija. Diabetinė polineuropatija. Ūmi Guillain – Barre polineuropatija. N.trigeminus neuralgija. Odontogeninė neuralgija. Juosmens – kryžmens radikulopatija. Ligos eiga ir prognozė. Praėjus ūmiam periodui. Praeinantis (tranzitinis) smegenų išemijos priepuolis. Sutrikus kraujotakai karotidiniame baseine. Sutrikus kraujotakai vertebrobaziliariniame baseine. Išeminiai insultai. Užpakalinės smegenų arterijos ( ACP ) užakimas. Discirkuliacinė encefalopatija – tai lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo padarinys. Preparatai, slopinantys smegenų metabolizmą. Medikamentai, gerinantys smegenų hemodinamiką. Reabilitacinis gydymas ir slauga. Hemoraginis insultas. Subarachnoidinė hemoragija. Eiga ir prognozė. Komplikacijos. Išsėtinė sklerozė. Epidemiologija. Etiologija ir patogenezė ne visai aiški. Epilepsijos klasifikacija, epilepsijos gydymas. Epilepsijos priepuolių klasifikacija. Chirurginis epilepsijos gydymas. Migrena. Migrena – galvos skausmas. Migrenos klasifikacija. Prodromas – trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Poskausminis periodas. Profilaktinė terapija. Meningitas – uždegiminis procesas, apimantis smegenų dangalus. Viršutinis Brudzinskio simptomas. Pirminiai seroziniai meningitai. Erkinis encefalitas. Parkinsono liga. Medikamentinis gydymas. Alzheimerio liga. Chirurginis gydymas. Galimos diagnostinės kategorijos. Tikėtinos AL diagnozę paremia. Kiti požymiai.
| |
Nuodų klasifikacija (teismo medicina) Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendros nuodų klasifikacijos kol kas nėra. Teismo medicinos klasifikacija remiasi nuodų poveikiu į žmogaus organizmą. Pagal ją nuodai dalyjami į keturias stambias grupes. 1) Vietinio veikimo (koroziniai) nuodai: rūgštys, šarmai, fenoliai. 2) Kraujo nuodai: CO, anilinas, Bertoleto druska, nitrobenzolas, dinitrobenzolas. 3) Destrukciniai nuodai: sunkiųjų metalų (Cu, Hg, Pb) druskos ir oksidai, bei nemetalai (As ir P). 4) Neurofunkciniai nuodai: H2S, CO2, cianorūgštys ir jų druskos, alkoholis, technikiniai skysčiai, migdomieji preparatai, narkotikai, strichninas, atropinas. Ketvirtai grupei priklauso įvairūs pagal savo sudėtį nuodai, keičiantys ląstelių cheminę sandarą, tuo sutrikdydami ar keisdami jų veklą. Morfologiniai pakitimai labai nežymūs arba jų visai nėra.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendra informacija. Oda. Odos funkcijos. Odos sandara. Odos spalva. Receptoriai. Odos dariniai. Riebalų liaukos. Prakaito liaukos. Prakaitavimas. Odos ligos. Niežai. Egzema. Pleiskanos. Kuperozė. Šunvotė (furunkulas). Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Kokią odą turime priklauso ne tik nuo paveldėtų genų, bet daugiausiai nuo kasdieninių mitybos įpročių ir dėmesingos priežiūros. Oda apsaugo organizmą nuo aplinkos poveikio, vidaus organus nuo įvairių dirgiklių, saulės spindulių bei mikrobų. Svarbu pažinti savo odą, rūpintis oda ne paviršutiniškai, bet nuolat prižiūrėti jos sveiką būklę. Neskiriant laiko odos sveikatos priežiūrai, jus netikėtai gali užpulti odos ligos: nuo paviršinių alerginių išbėrimų iki rimtų odos susirgimų. Odos liga dažnai pastebima plika akimi. Pakinta odos spalva, matosi išbėrimai, nenatūrali išvaizda. Ypač nemalonios veido odos ligos. Veido negalime paslėpti, juk bendraujame su šeimos nariais, draugais bei kolegomis. Ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai sunkiausiai išgyvenamos vaikų odos ligos ir odos vėžys. Pajutus ar pastebėjus nors menkiausius odos pokyčius, nedelsiant reikia kreiptis į gydytojus, kurie diagnozuos ligą. Neįsisenėję ligos išgydomos greičiau, paprasčiau ir, žinoma, pigiau.
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Odos ligos, priežastys, simptomai, eiga, gydymas, komplikacijos ir profilaktika. Nėra nei vieno žmogaus organo, kuris būtų toks reiklus sau. Kaip oda, nėra nei vieno, kuris taip išduotų sėkmes ir. Nesėkmes kaip oda, nėra nei vieno, kuris taip ilgai laikytų. "pagiežą" ir išlietų ją pačiu netinkamiausiu metu, kaip oda. Oda - tai mūsų vidaus organų veiklos, kūno santykių su. Gamta, jausmų, polėkių ir nesėkmių gelmių išklotinė. Gamta. Kūnui davė trejas smegenis - galvos, stuburo ir.odos. Todėl. Kas tai priima kaip tiesą, su oda bendrauja, kaip su protingu. Ir pastabiu pašnekovu. Žmogus visą laiką bendraudamas su. Ja atsimena, kad oda niekada neatleidžia skriaudos. Taigi, jau žinome, kad oda yra didžiausias, išraiškingiausias ir kerštingiausias organas, bet kyla klausimas kaip ji mums keršija?
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Onkologija. Odos ikinavikinės ligos, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prie obligatinių priskiriamos šios odos ligos, prie fakultatyvinių priskiriamos šios odos ligos, senatvinė odos keratozė, pigmentinė kseroderma, odos ragą, boveno liga, lėtinis radiodermatitas, pedžeto liga, kairo eritroplazija, keratoakantoma, gydymas, melanomos pirmtakai, melanomos atsiradimo tikimybė, malignizacijos galimybė, odos vėžys: statistika, diagnostika, morfologija, gydymo principai, plokščialąsteliniai vėžiai, odos sarkomos, odos piktybinių navikų etiopatogenezėje, bazalioma, lokalizacija, plokščialąstelinė odos karcinoma, odos sarkoma, diferencinė diagnostika, gydymo principai, melanoma. statistika, diagnostika, diferencinė diagnostika, išplitimo vertinimas, gydymo principai, tyrimai naviko išplitimui įvertinti, bendri tyrimai, hodžkino limfoma: statistika, diagnostika, diferencinė diagnostika, išplitimo vertinimas, gydymo principai, ne hodžkino limfoma: statistika, diagnostika, dif, diagn, išplitimo vertinimas, gydymo principai, burnos ertmės piktybiniai navikai, burnos ertmės (a) ir ryklės (b) piktybiniai navikai. statistika, diagnostika, diferencinė diagnostika, išplitimo vertinimas, gydymo principai, histologinė klasifikacija, piktybinių navikų gydymo principai, radikalus ir paliatyvus onkologinių ligonių gydymas, hormonų terapija, onkoligonių reabilitacijos tipai ir etapai.
| |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Atspaudinių medžiagų klasifikacija ir pagrindiniai reikalavimai. A tipo silikoninės atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. C tipo silikoninės atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. Agaro hidrokoloidinės (grįžtamos) atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. Algintato hidrokoloidinės (negrįžtamos) atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. Cinko eugenolinės, termoplastinės ir kietos atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės panaudojimas. Polieterinės atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. Įvairių metalų įtaka lydinių savybėms. Metalų biotolerancija klinikinėje odontologijoje. Metalų liejimo technologija. Metalų lydinių klasifikacija pagal sudėtį, taurumą, kietumą, panaudojimas. Tauriųjų metalų lydiniai. Jų panaudojimas odontologinėje praktikoje, teigiamos ir neigiamos savybės. Netauriųjų metalų lydiniai. Jų panaudojimas odontologinėje praktikoje, teigiamos ir neigiamos savybės. Tauriųjų ir netauriųjų metalų lydinių savybių palyginimas. Odontologinio porceliano masės, jų klasifikacija, sudėtis, palyginamoji charakteristika. Pagal lydimosi temperatūrą porcelianinės masės klasifikuojamos į klases. Porceliano masių komponentų charakteristika. Keramikos rūšys, sudėtis, palyginamoji charakteristika, gamybos technologijos ypatumai. Metalokeramika. Pagal spalvinę skalę. Pagrindinės odontologinio porceliano savybės. Cementų rūšys. Jų palyginamoji charakteristika. Cementų surišimo mechanizmai. Vainikėlio ar tiltinio protezo cementavimo eiga. Cementavimo įvairių rūšių cementais ypatumai. Akrilinių plastamasių grupės, cheminė sudėtis. Akrilinių plastmasių savybės. Polimerizacijos reakcija. Plastifikatoriaus, iniciatoriaus, katalizatoriaus reikšmė. Akrilinių plastmasių panaudojimas. Plastmasės skirtos minkštiems protezų pagrindams, veido-žandikaulių protezavimui, individualių šaukštų gamybai. Greitai kietėjančios plastmasės, jų panaudojimas ortopedinėje odontologijoje.polimerizacijos reakcija.
| |
Pacienčių, sergančių salpingitu, tyrimo metodai ir slauga Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tikslas. Literatūros apžvalga. Ligos apibrėžimas. Simptomai. Rizikos veiksniai. Diagnostika. Gydymas. Prevencijos būdai. Išvados ir slauga. Literatūra. Ginekologinių ligų yra labai daug, šiuolaikiniame gyvenime jos yra smarkiai išplitusios. Dėl to gali būti kaltas neatsakingas gyvenimo būdas ir požiūris, taip pat žinių stoka apie lytines ligas. Ginekologinių ligų centrai: išoriniai lytiniai organai, makštis, gimdos kaklelis, gimda, kiaušidės, kiaušintakiai ir krūtys. Viena iš tokių ligų – salpingitas, kuris būna diagnozuotas netgi 30% visų moterų. Tikslas - susipažinti bei supažindinti su salpingitu, aprašyti ligos rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, gydymą, pateikti išvadas bei prevencijos būdus. Darbo uždaviniai: 1. susipažinti bei supažindinti su dubens uždegimine liga salpingitu; 2. praplėsti akiratį, žinias; 3. pateikti išvadas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
