Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo ...
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s ...
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Turinys. Įvadas. Filosofijos samprata. Aristotelis, dekartas, beikonas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Išvados. Žodžiai filosofas, filosofinis, filosofija – yra plačiai žinomi šiek tiek apsišvietusiųjų tarpe. Tačiau retai kas turi aiškią pažiūrą, kas yra filosofija, jeigu nėra jos studijavęs. Mat yra didelio skirtumo tarp filosof ...
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 17 kB)

Filosofijos samprata. Pagrindiniai raidos etapai. Filosofijos periodizavimas. Ankstyvosios graikų filosofijos problematika. Joniečių gamtos filosofija. Herakleito filosofija. Logoso samprata. Parmenido būties teorija. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato tiesos samprata. Sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono suformuluotas ž ...
(Filosofija. Konspektas, 19 psl, 56 kB)

Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje. Istorinė apžvalga. Aristoteliosiela. 1)sielos apibrėžimas, pagr. Sugebėjimai ir dalys. 2)maitinančioji siela. 3)juntančioji siela. 4)mąstančioji siela. Pasyvusis protas; aktyvusis protas; proto funkcijos ; Sugebėjimas judinti kūną. Isvados. Aristotelio filosofijos vieta filosofinėje ist ...
(Filosofija. Konspektas, 13 psl, 11 kB)

Filosofijos tyrimo sritis. Filosofinės kūrybos specifika. Tradicija ir individualumas filosofinėje kūryboje. Kūryba - tai įvairiausia żmonių kultūrinė veikla. Pastaruoju metu vis labiau įsitikinama kūrybiškumo svarba moksliniame pażinime bei technikoje. Stokojant kūrybiškumo, negali būti vaisinga nei politinė, nei ekonominė veikla, žmonės ...
(Filosofija. Referatas, 9 psl, 19 kB)

Įvadas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija be mokslo. Kas yra ta filosofija?. Filosofijos prasmė. Filosofijos kilmė. Išvados. Įvadas. Kas yra filosofija ir ko ji verta - ginčytinas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų, arba ji abejingai atmetama , kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima su baiminga pagarba kaip į re ...
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 12 kB)

Įvadas. Žodžio “filosofija” kilmė. Patyrimas. Nuostaba. Abejonė. Beprielaidiškumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Išvados. Literatūra. Kas yra filosofija ir ko ji verta - ginčijamas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų, arba ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima kaip ...
(Filosofija. Referatas, 13 psl, 29 kB)

Naudota literatūra. Friedrich Nietzsche Tragedijos gimimas. William Raeper, Linda Smith Po idėjų pasaulį. KTU. Friedrich nietzsche. Tragedijos gimimas. Atliko. Priėmė. Kaunas. Vakarų filosofija atsirado senovės Graikijoje VII a. Pr. Kr. Pradžioje. Senovės graikai padarė nepaprastai didelę įtaką visai Vakarų civilizacijai ir mūsų pasaulio s
(Filosofija. Referatas, 15 psl, 12 kB)

Vakarų filosofija atsirado senovės graikijoje vii a. Pr. Kr. Pradžioje. Senovės graikai padarė nepaprastai didelę įtaką visai vakarų civilizacijai ir mūsų pasaulio sampratai. Jie laisvai samprotavo apie pasaulį, ir šių svarstymų nevaržė jokios religinės dogmos. Jų pačių religija, ta gausybė žmogaus pavidalo dievų, nedaug tebuvo susijusi su
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 12 kB)