TEISĖS NORMOS, JU RUSYS IR STRUKTURA. Teisinių santykių objektas. 4. TEISĖS REALIZAVIMAS IR JO FORMOS. TEISĖS FORMA IR JŲ RŪŠYS. 8. KONSTITUCINĖS TEISĖS OBJ. 9.KONSTITUCIJOS SAMPRATA. 10.KONSTITUCIJOS PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA.. 11.ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ IR LAISVIŲ SISTEMA. 13. KONSTITUCIONALIZMO SĄVOKA. 15.SEIMO RINKIMO TVARKA IR JO
(Teisė. Referatas, 6 psl, 55 kB)

Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)

Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės.
(Teisė. Konspektas, 93 psl, 138 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t
(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)

Teisės sampratų įvairovė ir jų ženklai modernioje teisės sampratoje. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Teisės išraiškos formos (šaltiniai) teisės aktas ir jo rūšys teisės pažeidimas ir teisinė atsakomybė teisės normų aiškinimas teisės normų įgyvendinimas teisinių santykių sąv
(Teisė. Konspektas, 34 psl, 109 kB)

Reguliavimo sąvoka ir reikšmė. Socialinio reguliavimo priežastys. Išvados. Literatūra. Teisinis reguliavimas - tai tokia socialinio reguliavimo rūšis arba forma, kai teisinis poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisinėmis priemonėmis. Teisinis reguliavimas kaip socialinio valdymo instrumentas yra skirtas visuomeninių santykių tvarkymui, u
(Teisė. Kursinis, 14 psl, 20 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų intere
(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)

4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 8 klausimas. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖS FUNKCIJOS. TEISĖS TURINIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖS SOCIALINĖS PASKIRTIES PASIKEITIMO.
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 72 kB)