Įvadas. Filosofija ir mokslas. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Filosofija ir specialieji mokslai. Specialiųjų mokslų klasifikacija. Filosofija ir realieji mokslai. Filosofija ir formalieji mokslai. Filosofija ir socialiniai mokslai. Išvados. Literatūra.
Filosofija – tai mokslas apie visuotinius būties , ir žmogaus mąstymo ir pažinimo dės(Filosofija. Referatas, 10 psl, 16 kB)
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Buties aiskinimas aristotelio filosofijoje. (materija, forma, priezastys ir tikslas, substancija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Su ...(Filosofija. Konspektas, 25 psl, 35 kB)
Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties ) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes\'o dualistinės metafizikos esmė.(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 69 kB)
Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Aktas. Potencija. Daiktai ir idėjos. (platonas). Idėjomis. Materija. Diskursyvusis(Filosofija. Konspektas, 24 psl, 126 kB)
Filosofijos įvadas. Filosofijos kilmes teorijos. Pagrindiniai filosofijos raidos etapai. Filosofijos atsiradimas. Filosofinės teorijos samprata. Buties ir tapsmo santykio problema. Humanistinis graiku filosofijos amzius. Sofistikos atsiradimas. Sokrato filosofija (469-399 m.pr.Kr.). Platonas. Platono sielos teorija. Platono etikos teorija. ...(Filosofija. Konspektas, 18 psl, 43 kB)
Žmogui ėmus pažinti pasaulį, jį pradėjo kamuoti vienas klausimas : “kas mes tokie, ką mes šiame pasaulyje veikiame ir koks gi yra mūsų tikslas žemėje? Kodėl mes mirštame, kodėl mes negalime gyventi amžinai? O gal mes ir gyvename amžinai, tik mūsų kūnai, pragyvenę žemėje jiems skirtą laiką, miršta, o mūsų siela amžina ir nemari? Gal gyvenam(Filosofija. Referatas, 6 psl, 11 kB)
Įvadas. 2 gyvenimo prasmės / tikslo samprata rytų filosofijoje. Materialūs antimaterialūs pasauliai. 2 Sielos atradimas. 4 gyvenimo tikslo samprata vakarų filosofijoje. Dievo metafizika. 5 Dievas ir laisvė. 6 Sąmonė, siela. Supratimo raida. 6 išvados. 7 literatūra. 8 Įvadas Nuo senų laikų žmogų kamuoja amžinas esminis klausimas: Koks gyven(Filosofija. Referatas, 11 psl, 14 kB)
Religija – visuomet apibrėžtas, konkretus ir realus santykis tarp žmogaus ir galutinio prasmės pagrindo, t.y. absoliuto, Dievo, šventenybės ir t.t. Tai yra ryšys tarp grindžiamojo ir grindžiančiojo. Religija – viso žmogaus egzistencinis saitas su šiuo prasmės pagrindu, kuris kaip galutinai grindžiantis ir prasmę teigiantis apima būtį apskr(Istorija. Konspektas, 4 psl, 14 kB)
Jonas Biliūnas – XIX amžiaus pabaigos kūrėjas, lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas , realizmo srovės atstovas . Šio autoriaus kūrinių centre – žmonių tarpusavio santykiai , elegiškas prabėgančio laiko,būties trapumo suvokimas. Ne išimtis yra ir Jono Bliūno novelė “Ubagas”, kur aprašoma skaudi socialinė bei kartų problema.
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)
Jono Biliūno „Liūdnos pasakos“ išraukos
(Juozapota sapnavo.. su kūdikiu krinta bedugnėn)
Analizė ir interpretacija
Jonas Biliūnas- žymus 19-20a. lietuvių prozininkas, poetas, kritikas, publicistas ir psichologizmo pradininkas. Dažniausiai jo kūrinių centre-skriaudžiamųjų likimas. Dažnas veikėjas-neteisybės, asmeninės negandos slegiama(Lietuvių kalba. Interpretacija, 1 psl, 3 kB)
Uždaviniai. Įvardinti kas yra reinkarnacija. Susipažinti su trimis pagrindiniais reinkarnacijos principais, ir platesnis susipažinimas su trečiuoju vadinamuoju „karmos“ principu. Išsiaiškinti kaip karma suprantama budizme. Aprašyti kas yra karma. Aprašyti prisikėlimą pagal krikščionybę ir reinkarnacijų doktriną. Metodai. Religinių vadovėli(Edukologija. Referatas, 11 psl, 24 kB)
Įvadas kas yra žmogaus gyvenimas? numanomas mūsų tikslas žemėje kodėl aš, kodėl čia, kodėl dabar? išvados literatūra įvadas. Manau, kad ne vienam žmogui kyla klausimai kodėl gimiau čia, o ne ten, kodėl gimiau dabar, o ne po 100 metų ir išvis ką aš šitoj Žemėj veikiu? Pradėjus galvoti apie tai, teisingą atsakymą pačiam rasti labai sunku, o(Filosofija. Referatas, 11 psl, 13 kB)
Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objektas, dalykas ir uždaviniai. Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Pagrindinės filosofijos šakos ir kryptys. Filosofija. Filosofijos objektas. Filosofijos dalykas. Filosofijos uždaviniai. Filosofija kaip mokslas; filosofijos santykis su kitais mokslais. Filosofinė tikrovė(Filosofija. Konspektas, 37 psl, 71 kB)
1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Dis(Filosofija. Špera, 48 psl, 34 kB)
B. Radzevičius. Kazys bradūnas. Vincas mykolaitis - putinas. Juozas grušas. Just. Marcinkevičius. Balys sruoga. Vincas krėvė . Henrikas radausko. Vytautas mačernis. Kristijonas donelaitis. Maironis. Antanas vaičiulaitis. Jonas biliūnas. Salomėja nėris. Antanas škėma. Janina degutytė. Juozas aputis. Romualdas granauskas. Šatrijos ragana.
(Lietuvių kalba. Špera, 4 psl, 14 kB)
Įvadas. Filosofija kelia klausimą : “kas yra pažinimo šaltinis ?”. Klausimas “iš kur atsiranda žinios?” Yra vadinamas pažinimo šaltinio problema. Filosofai pažinimu laiko bendrybės, t.y. Visos objektų klasės, o ne atskiro objekto, bruožų atskleidimą. Pažinimo šaltinio filosofai ieško pačiame žmoguje. Pažinimo šaltiniai. Yra du žmogiškojo p(Filosofija. Referatas, 9 psl, 17 kB)
Kas yra filosofas? Šiaulių universitetas. Technologijos fakultetas. R-8gr. Studentas. Šiauliai, Tikroji būtis Platono požiūriu yra idėjos, daiktų esmė, o patys daiktai tik idėjų šešėliai, atspindžiai. Dėl to, daikto esmės negalima suvokti juslėmis, bet galima suvokti protu. Tai ir būtų bendras Platoniškos būties modelis. Idėjų yra be galo(Filosofija. Referatas, 5 psl, 25 kB)
Zigmundas Froidas (1856-1939) yra išsakęs mintį, jog žmonijos Ego istorijos tėkmėje patyrė tris skaudžius smūgius. Pirmąjį sudavė lenkų astronomas M.Kopernikas (1473-1543), įrodęs, jog Žemė nėra Visatos centras. Antrasis skausmingas atradimas priklauso Č.Darvinui (1809-1882), parodžiusiam, kad žmogus nėra jau toks unikalus. Trečiąjį smūgį(Psichologija. Konspektas, 7 psl, 67 kB)
1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)
