Įvadas. Trumpai apie darbo rinką. Darbo rinkos samprata. Nedarbas. Nedarbo rūšys. Nedarbo priežastys. Nedarbo nuostoliai ir mažinimo priemonės. Valstybės vaidmuo darbo rinkos reguliavime. Lietuvos darbo rinkos analizė. 1991–1998 m. Lietuvoje. Lietuvoje vykusių ekonominių procesų apžvalga. Pagrindiniai darbo jėgos aktyvumo rodikliai. Gyvent
(Ekonomika. Diplominis, 71 psl, 898 kB)

Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei paslaug
(Ekonomika. Referatas, 12 psl, 161 kB)

Terminas \"ergonomika\" kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: \"ergon\" - darbas, \"nomoi\" - dėsnis. Taigi, žodis „ergonomika\" reiškia mokslą apie darbą, jo atlikimo aplinką ir taisykles. Tai mokslinė disciplina, tirianti taisyklingo darbo atlikimo dėsnius ir žmogui tinkamos darbo aplinkos sukūrimą, žmogaus arba žmonių grupių psichofiziologi
(Ergonomika. Referatas, 27 psl, 108 kB)

Įžanga. Darnaus vystymosi koncepcija. Darnaus vystymosi atsiradimo priežastys. Darnaus vystymosi dimensijos. Darnaus vystymosi indikatoriai. Darnaus vystymosi rodiklių parinkimas. Išvados. Literatūros sąrašas. 1992 m. Rio de Žaneire (Brazilija), pasaulio vadovų pasitarime, skirtame aplinkosaugos problemoms, atsirado darnaus vystymosi pl
(Aplinka. Referatas, 15 psl, 73 kB)

Edukologijos samprata, mokslo raida ir klasifikacija. Mokslo raida. Lietuvos klasifikacija:. Lietuvos švietimo sistema ir švietimo įstatymas. Švietimo lygmenys, programos ir mokyklų tipai. Švietimo lygmenys pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Švietimo lygmenys pagal Tarptautinę standartizuotą švietimoklasifikaciją (ISCED ). Švietimo pro
(Edukologija. Konspektas, 20 psl, 70 kB)

Įvadas. Ekonomikos augimas. Ekonominis augimas, jo tikslai, tempai, klasifikacija. Ekonomikos augimo stadijos. Ekonominio augimo veiksniai. Ekonomikos augimo veiksnių plėtra. Ekonominių ciklų tipai ir fazės. Ekonominės krizės, jų politika. Fiskalinė politika. Monetarinė politika. Lietuvos ekonominis aktyvumas 2003 – 2005 metais. Išvados. L
(Ekonomika. Referatas, 22 psl, 37 kB)

Ekonominės minties atsiradimas ir raida. Politinės ekonomikos, kaip savarankiškos mokslo šakos susiformavimas. Ekonomikos teorija lietuvoje. Ekonomikos teorija, dėsniai ir jų naudingumas. Bendras nacionalinis produktas (bnp). Bnp ir jo apskaita. Realiojo bendrojo vidaus produkto ir kainų lygio pusiausvyra. Materialinių gėrybių gamyba – vis
(Ekonomika. Konspektas, 22 psl, 63 kB)

Įvadas Ekonominės politikos bruožai 1918-1940 m. Ekonomikos mokslo būklė Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. Tarpukario Lietuvos ekonomikos mokslo atstovai ir jų pažiūros. P. Šalčius a. Rimka v. Jurgutis D. Cesevičius dz. Budrys a. Andrašiūnas f. Kemėžis išvados literatūra įvadas. Lietuvos ekonominės minties istorijos klausimas ...
(Ekonomika. Kursinis, 46 psl, 55 kB)

Įvadas. Europos komisija ir jos funkcijos. Europos komisijos funkcijos ir įgaliojimai. Europos komisijos sudėtis. Komisijos pirmininkas. Komisijos formavimas. Komisijos posėdžių rengimas. Lietuva ir europos komisija. Komisijos veikla lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. 1 lentelė Europos Komisijos pirmininkai. Europos Sąjunga – tai
(Teisė. Referatas, 15 psl, 38 kB)

Terminologijos problemos. Europos sąjungos ateities klausimai. Europos bendrijų ir europos sąjungos susikūrimas (istoriniai aspektai). Europos bendrijų ir europos sąjungos teisinis statusas. Narystė europos sąjungoje. Pagrindiniai derybų principai. Narystė es ir tarptautiniai įsipareigojimai. Teisė tiesiogiai dalyvauti europos parlamento (
(Teisė. Konspektas, 34 psl, 68 kB)