top


Konspektai.com > Geografija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Londono ižimybesparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Architektūros paminklai. Bokštų tiltas. Big benas. Hyde park'as. Londono apžvalgos ratas "londono akis". Bekingamo rūmai. Trafalgaro aikštė. Švento pauliaus katedra. Nacionalinė galerija. Nacionalinė portretų galerija. Madame tussaud vaškinių figūrų muziejus. Londonas-vienas didžiausių Europos miestų, jame gyvena du kartus daugiau žmonių negu Lietuvoje! Šis miestas įsidėstęs 79km. į vakarus nuo Temzės upės žiočių.Šis miestas yra padalintas į dvi teritorijas: Mažasis Londonas ir Didysis Londonas. Kiekviena teritorija turi daug įžymybių. Londonas - kultūros bei architektūrinių laimėjimų miestas. Tai augantis, aktyvus ir įvairus miestas su aukščiausios klasės restoranais, klubais, nesibaigiančiu naktiniu gyvenimu. Londone yra daugiau nei 300 galerijų bei puikus teatras.
0

Maisto pramonės šakos apibūdinimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Maisto pramonės istorija Lietuvoje 1920-1980 m. Gaminamos produkcijos asortimentas ir pokyčiai. Mėsos pramonė. Pieno pramonė. Žuvies perdirbimo ir jos produktų pramonė. Grūdų perdirbimo pramonė. Duonos ir konditerijos gaminių pramonė. Vaisių ir daržovių konservų pramonė. Cukraus pramonė. Aliejaus pramonė. Bendros maisto produktų pramonės produkcijos apimtys. Maisto pramonės gamybos centrai. Maisto pramonės įmonės. Uab biovela. Ab malsena. Gaminamos produkcijos eksportas. Išvados. Literatūra:. Įvadas. Maistas yra bet kuri substancija, vartojama gyvų organizmų kaip pagrindinis energijos ir maistingų medžiagų šaltinis ir dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės. Maisto pramonė viena iš seniausių ir labiausiai paplitusių pramonės šakų. Žaliavą jai teikia daugiausia žemės ūkis, medžioklė, žvejyba. Maisto pramonė nuolat keičia ir plečia savo produkcijos asortimentą. Vartotojui patenka vis mažiau neapdirbtų žemės ūkio produktų. Perdirbti produktai yra ne tik maistingesni, labiau vitaminizuoti, bet ir ilgiau išsilaiko. Maisto pramonės sąvoka nėra griežtai apibrėžta, tad skirtingose šalyse ji aprėpia skirtingo dydžio žmonių veiklos sritį. D. Britanijoje ir JAV maisto pramone laikoma visa žmonių veikla, pradedant žemės ūkiu, pramonine medžiokle, žvejyba ir maisto perdirbimu ir baigiant prekyba maisto produktais bei viešuoju maitinimu. Tuo tarpu Lietuvoje maisto pramonė laikoma tik perdirbtų (bent pakuotų, fasuotų) maisto produktų gamyba tam skirtuose cechuose, žuvų perdirbimo laivuose ir kituose panašiose įmonėse. Maisto pramonei paprastai nepriskiriama: maistinių gyvulių, augalų auginimas žemės ūkyje, nors ūkiai, kurie tiekia prekybai mėsos gaminius, sūrius, fasuotą sviestą, medų ir kitus žemės ūkio produktus, priskiriami ne tik žemės ūkiui, bet ir maisto pramonei, didmeninė ir mažmeninė prekyba maisto produktais, maisto produktų sandėliavimas ir...
0

Minijijos upėparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Minija (vok. Minge) – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Tėkmė Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, o hidrografinės – Sydeklio ežere (Telšių rajonas), 14 km į pietus nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi Mava, tolesnė jo atkarpa tarp Ilgio ir Pluotinalio ežerų – Kliurke, ir tik žemiau Didovo ežero – Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 202 km. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus, vingiuoja per Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) 3 km nuo jos žiočių.
0

Naftaparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos, degus, savito kvapo skystis. Sudėtingas įvairių angliavandenilių, deguonies, sieros ir azoto junginių mišinys. Didžąją dalį (83 – 87%) sudaro skysti, sotieji angliavandeniliai, arba parafinai (nuo c5h12 iki c15h32), cikliniai (naftenai) ir aromatiniai angliavandeniliai, kuriuose būna ištirpusių dujinių (meteno, etano, propano, butano) ir kietų (nuo c16h34 iki c35h72) angliavandenilių. Pagal vyraujančius angliavandenilius nafta skirstoma į. Parafininę. Naftelinę parafininę. Naftelinę aromatinę. Parafininę naftelinę aromatinę. Naftoje būna deguonies (nafteninės ir dervinės rūgštys), sieros (merkaptanai, sulfidai, teofenas, policikliniai sieros junginiai), azoto (piridinas, hidropiridino ir hidrochinilino homologai). Naftoje dar būna mineralinių priemaišų ir vandens.
0

Naudingos iškasenosparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Andriaus Klibavičiaus KaunoV. Kuprevičiaus vidurinė mokykla. Naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, medžiagų sankaupos Žemės plutoje, naudojamos visuomenės reikmėms. Lietuvoje daugiausia naudojama statybinėms medžiagoms gaminti. Todėl ir šalies kasybos pramonė yra vietinės reikšmės. Šios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2 % visos pramonės gaminamos produkcijos vertės. Nors Lietuvoje yra kur kas daugiau iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitas, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės ir nafta. Žvyras, smėlis, durpės ir molis tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos. Toliau apibūdinsime naudingas iškasenas naudojamas daugelyje ūkio šakų. Durpės: Organinės kilmės degioji uolena. Susidaro iš augalų liekanų, ne visai susiskaidžiusių (susimineralizavusių) pelkėse, kur per daug drėgmės, bet maža oro. Dažniausiai susidaro. Užaugus ežerams, rečiau supelkėjus sausumai. Daugiausia susikaupė poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6, 4 % Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose, Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Vidurio žemumoje. Pietryčių lygumoje. Didžiausi durpynai: Didysis tyrulis (Radviliškio rajone), Aukštumala (Šilutės rajone), Rekyva (Šiaulių rajone), Ežerėlis (Kauno rajone), Baltoji Vokė (Vilniaus rajone), Šepeta (Kupiškio rajone), Iš durpių daromas kompostas (juo gerinamos dirvos), gaminama daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinės mielės. Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės puiki žaliava chemijos pramonei (amoniakui, acto rūgščiai, degutui, vaškui, parafinui, bitumui ir kitiems produktams gaminti. Telkinių skaičius. Ištek-liai. Iš jų. Įmonių fondo telkiniai. Valstybinio fondo telkiniai. Naudojami 1997 m. Užleisti ir nenaudojami. Telki-nių skai-čius.,..
0

Naujoji zelandijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Naujoji Zelandija. Maždaug prieš 1000 m. Būrys žmonių nepabūgo išlipti į salyną, esantį Ramiojo vandenyno pietuose. Tai buvo maoriai, perkirtę Ramųjį vandenyną kanojomis ir atkeliavę iš tolimų Polinezijos salų į kraštą, kurį jie pavadino Aotearoa. Apie 700 metų maoriai ramiai gyveno šiose salose 642 metais olandų keliautojas Abelis Tasmanas atrado šias salas ir pavadino Naująja Zelandija, Nyderlandų provincijos vardu. Netrukus amerikiečiai, australai ir europiečiai ruonių bei banginių medžiotojai ėmė savivaliauti turtinguose pakrančių vandenyse, o 1840 metais britai įkūrė pirmąją europietišką gyvenvietę. Maoriai priešindamiesi kovojo iki 1870 metų, jų žemės tapo jiems nebepavaldžios. Būdama britų kolonija, Naujoji Zelandija labai praturtėjo, nes ėmė eksportuoti žemės ūkio produktus 907 metais šalis tapo nepriklausoma. Neseniai Naujoji Zelandija sudarė kelias sąjungas su savo kaimynais Ramiojo vandenyno pietuose. Apie 9% gyventojų tebėra čiabuviai maoriai. Naujoji Zelandija-turtinga ir pažangi šalis, ji pirmoji moterims suteikė rinkimų teisę. Plačios pievos ir šiltas, drėgnas klimatas puikiai tinka žemės ūkiui, ypač. eksporto ir avims auginti. Šalyje apie 60 milijonų avių (maždaug po. 20 vienam gyventojui) ir 8 milijonai galvijų. Tris ketvirtadalius. .
0

Norvegijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Norvegija. Pagrindinių duomenų apie šalį lentelė. Šalies sostinė. Oslas. Piniginis vienetas. Krona. Tikėjimas. Evangelikų liuteronų. Valstybės galva. Karalius. Vyriausybei vadovauja. Premjier ministras. Šalies plotas. 386’890 km². Jūros krantų linija. 57’009 km. Didžiausias ežeras. Mj¸sa 368 km². Ilgiausia upė. Glomma 617 km. Aukščiausias kalnas. Galdh¸piggen 2’469 m v. J. L. Visoje Norvegijoje. 4’273’. Osle ir jo priemiesčiuose. 696’. Tik osle. 467’. Vyrai. 4 metų. Moterys. 8 metų. Norvegija išvertus iš į Lietuvių kalbą reiškia kelias į šiaurę. Šis pavadinimas atsiradotodėl, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumą ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų. Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų. Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prieš 9 - 10 tūkst. Metų nuo čia nuslinko ledynai. Iki šiol čia gyvenakrašto senbuviai samiai, išlaikę savitą kalbą, kultūrą ir papročius. Dar prieš trisdešimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtosišteklių. Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija užima vieną pirmųjų pasaulyje. Špicbergene kasamos akmens anglys. Pietuose Norvegija prasideda ties 58° š. Platumoje nedidelėmis iš vandens kyšančiomis, uolingomis salelėmis. Piečiausią ir šiauriausią šalies tašką skiria 1’750 km. Šiauriausias taškas, tai kyšulys stačiu skardžiu krintantis į Barenco jūrą, esantis 71° š. Platumoje. Šiek tiek į vakarus nuo šiauriausio šalies taško yra šiauriausias pasaulio miestas Hamarfestas. Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai: Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angiakasių; Jan Mayeno sala su dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampė sala Bouvė (Bouvet) ir labiau į pietus Petro I sala. Klimatas. Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasisį žemyninį, todėl...
0

Norvegija(2)parsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
0

Orai Lietuvojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Lietuva yra vidutinio klimato zonoje, nutolusi nuo seisminės juostos ir kitų Žemės rutulio taškų, kuriuose gausu nelaimių, sukeltų pačios gamtos. Tačiau ir čia pasitaiko reiškinių, kurie skiriasi nuo daugiamečių orų stebėjimo rezultatų ir dažniausiai sukelia nelaimes. Taip atsitinka nedažnai, bet bent kelis kartus per metus ir Lietuvoje pasitaiko stichinių reiškinių. Dažniausiai tai nedidelės, vietinės reikšmės nelaimės. Nebūna nei labai didelių žemės drebėjimų, potvynių, labai stiprių vėjų. Bet pasitaiko kitokių nukrypimų nuo normų. Kartais žiemą pasitaiko labai žemų temperatūrų, iškrenta šlapdriba, susidaro plikledis, dėl kurio įvyksta daug eismo nelaimių keliuose, sutrinka elektros tiekimas gyventojams, ryšiai; žemė pasidengia stora sniego danga, kuri taip pat trikdo kelių eismą ir sukelia daug nelaimių. Daug nuostolių pridaro stiprūs vėjai - škvalai, kartą per keliolika metų vasaros sausros išdžiovina augmeniją, padidina miškų gaisringumą. Pavyzdžiu imkime 1996 metus. Tų metų žiemą pasitaikė nemažai didelių speigų. Po šalto sausio mėnesio, kai minimali oro temperatūra siekė 20-26oC šalčio, vasaris prasidėjo taip pat labai šaltais orais. Vasario 6-osios naktį pietrytinėje Lietuvos dalyje temperatūra nukrito iki 19-22oC šalčio. Vasario 7-ąją šiaurės rytuose oras atšalo iki 30-32oC šalčio. O vasario 8-ąją Tauragnuose buvo užfiksuota žemiausia nuo stebėjimų pradžios vasario mėnesio temperatūra. Termometro stulpelis naktį rodė -35oC. Iki tol žemiausia Tauragnuose užregistruota vasario temperatūra 1966 metais siekė -34oC. Kitą naktį Skuode buvo užregistruota -30oC temperatūra. Tai - ne tik vasario mėnesio, bet ir viso stebėjimų laikotarpio žemiausia temperatūra Skuode. Matome, kad rytų ir vakarų Lietuvoje temperatūros skiriasi. Be to, Tauragnuose buvo užregistruota tik vasario mėnesio, o Skuode - žemiausia viso laikotarpio, per kurį stebimi ir registruojami orai, temperatūra. Labai didelę įtaką tam turi...
0

Panemunių regioninis parkasparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Panemunių regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, prie Nemuno. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį,jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.Miško parke augo storiausia Lietuvoje eglė. Išliko karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – piliavietės ir piliakalniai. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių.Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją ir apsilankyti rašytojo P.Cvirkos tėviške (etnografine sodyba ir muziejus
0

Paieška


bottom