Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Centrinės azijos plokščiakalniai Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teritorijos, kuri yra tarp Altajaus ir Himalajaus kalnų, savitas gamtos sąlygas mini dar A. Humbaltas. Jis pavadino šią didelę teritoriją Centrine Azija. Kadangi šalis yra toli nuo jūrų ir apsupta aukštų kalnų, todėl čia vyrauja saviti kraštovaizdžiai. Nėra vieningos nuomonės dėl Centrinės Azijos teritorijos ribų. Pavyzdžiui: V. A. Obručevas Centrine Azija vadino plokščiakalnius, esančius į šiaurę nuo Kunlunio, nepriskirdamas Tibeto kalnuotosios šalies. Rytinė Centrinės Azijos riba vedama Didžiojo Chingano vakariniais šlaitais, rytine Ordo plokščiakalnio dalimi bei į šiaurę nuo jo esančiu plokščiakalniu. Visa ši teritorija susiformavo tame pačiame etape ir pasižymi panašiomis geografinėmis sąlygomis. Vakaruose plokščiakalnis ribotasi su Altajumi ir Takla Makano dykuma. Centrinė Azija nebuvo apsemta jūros nuo mezozojaus eros vidurio, todėl ji yra laikoma pačia seniausia sausuma Žemėje.
| |
Civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos Lapų skaičius: 3 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Daugelis ragina griauti pramonę ir gelbėti gamtą, nepasiduoti, saugoti ją nepaliestą. Tačiau šiuo požiūriu būti gamtos pusėje, reiškia būti prieš civilizuotą žmonijos pasaulį. Ironiška, tačiau visos šios kritiškos idėjos prieš šiuolaikinį, civilizuotą pasaulį pačios yra pagimdytos civilizacijos. Griežtas gamtos ir kultūros supriešinimas yra visiškai naujas ir žmogiškas išradimas. Teikdami pirmenybę naujovėms žmonės negalvojo apie save, kaip išstumtuosius iš natūralaus pasaulio. Jie buvo dalis didžiojo Būties tinklo. Tik po mokslinės revoliucijos ir industrijos plėtimosi žmonės pradėjo galvoti apie save, kaip apie atskirą gamtos dalį. Gimė nauja idėja: gamta - kaip natūrali, laukinė aplinka. Kol mes apibrėšime gamtos sąvoką kaip kaimišką idilę, tai miestas bus suvokiamas, kaip didelis gamtos priešas. Tokio požiūrio pažangumas yra labai abejotinas. Jį pagimdė žmogaus atitolimas nuo gamtos. Kol į miestus bus žiūrima tik kaip į didžiausius gamtos priešus, tol ir patys miestiečiai bus suvokiami kaip nejautrūs gamtai. Šiandien tik keli iš daugybės miesto gyventojų moka dirbti žemę. Tyrimai Vokietijoje parodė, kad vaikai, gyvenantys miestuose, geriau pažįsta automobilių markes nei gėles. Augmenijos trūkumas miestuose yra rimta problema, tačiau tai, kad miestiečiai neišmano apie medžius, gėles ir dirvožemį, dar nereiškia, kad jie patys yra nutolę nuo gamtosauginių problemų ir, kad jiems nerūpi gamta plačiąja prasme. Jei mes norime būti neabejingi gamtai, mums yra reikalingi miestai. Dabartinis miesto gyvenimo būdas yra problema, tačiau jie taip pat yra ir gamtosauginio sprendimo dalis. Mes negalime grįžti prie savo šaknų į pirmykštę bendruomeninę santvarką, tačiau galime padaryti taip, kad natūrali gamta būtų neatskiriama visų mūsų miestietiško gyvenimo dalis. Pasak j. V. Gėtės, Gamta- vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas. Todėl turėtume įvertinti žmogaus ryšį su gamta, stengtis, kad jis dar ilgai...
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kultūra. Macijos judėjimu suijusi literatūros danų k. Plėtotė. Svarbus buvo K. Pederseno apie. 1480- 1554 Biblijos vertimas. Buvo leidžiami teologiniai poleminiai traktatai, pa. Mokslai. Pradėjo formuotis dramaturgija. Renesansinę poeziją kūrė t. Kingas. 1634 1703. Danų nac. Literatūros pradininkas buvo švietimo idėjų reiškėjas kome. Diografas L. Holbergas 1684 1754. Xviii a. II pusėje buvo kuriama sentimentalio. Ji literatūra. Jos atstovas poetas ir istorinių dramų kūrėjas J. Evaldas 1743 1781. Prancūzijos didžiosios revoliucijos idėjas reiškė satyrikai P. A. Heibergas 1758 1841. Ir M. K. Brūnas 1775 1826. Xix a. I pusė danų literatūros klestėjimo laikotarpis. Žymiausias romantikas. A Elenšlegeris 1779 1850 poezijoje ir dramose aukštino ikifeodalinių ir ikikrikščioniškųjų laikų skandinavų kultūrą, teigė optimistinę pasaulė. Jautą. Liaudies universitetų staigėjo romantiko N. F. S. Gruntvigo 1783 1872 kūry. Bai būdingi skandinavų senovės motyvai ir krikščionybės atnaujinimo idėjos. Realiz-. Mo pradmenys žymūs S. S. Blegerio 1782 1848 valstiečių temetikos prozoje. Pasaulinę šlovę pasakomis pelnė H. K. Andersenas 1805 1875. T. Skou Hanse. O. Sarvigas g. 1921, O. Vivelis g. 1921 V. Siorensenas g. 1929, K. Rifbjergas g dies muzikai būdingos epinės herojinės ir lyrinės dainos. Melodika artima švedų ir š. Vokiečių muzikos folklorui. Liaudies dainas pradėta rinkti XVI a. Vid. ;išleista jų rinki- nių. Xvi a. Atsirado profesionalioji muzikos. Xvi xvii a. Europoje garsėjo Danijos karaliaus rūmų instrumentinė kapela, joje grojo daugiausia anglai. Xvii a. Pr. Madri. 1747-1800, F. L. Kunceno 1761-1817, F. Kulau 1786-1832, K. E. Veizės 1774-1848 kūryboje. Romantinių trdicijų laikėsi žymiausias danų kompozitorius N. V. Ga. Dė. Xix a. Xx a. Pr. Reikšmingų operų, baletų sukūrė j. P. Hartmanas 1805-1900, A. Ena 1859-1939, P. A. Klenau 1883-1923, K. Nilsenas 1850-1931 ; dainų P. A. Heisė 1830-1879 P. E. Langė-Miuleris 1850-1926. Xx a. Muzikai turėjo įtakos B. Bartoko,...
| |
Demografinės aplinkos pokyčių tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje Lapų skaičius: 11 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Demografinės aplinkos pokyčių tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje Socialinė-kultūrinė aplinka Demografija Pasauliniu mastu demografinėje aplinkoje vyksta didžiuliai pokyčiai, skirtingai pasireiškiantys įvairiose šalyse. Lietuvos demografinė statistika
| |
Dviejų dienų kelionė po Lietuvą Lapų skaičius: 41 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo objekto ir informacinių šaltinių apžvalga. Turizmo samprata.turistinės kelionės. Jų skirstymas. Turistinio maršruto parengimas. Ekskursija. Jos rūšys. Praktinė dalis. Kelionės maršrutas. Organizacinė informacija. Pažintinė kelionės informacija. Klaipėdos kraštas. Priekulė. Kintai. Mingė – lietuvos venecija. Uostadvaris. Rusnės sala. Šilutė – pamario kraštas. Žemaičių naumiestis. Gardamas. Švėkšna. Kvėdarna. Rietavas. Plungė. Išvados ir pasiūlymai. Vartojamų terminų žodynas. Literatūros sąrašas. Temos aktualumas. Vienas iš mėgstamiausių ir įdomiausių žmogaus pomėgių yra kelionės. Keliaujama jau nuo neatmenamų laikų, tik prieš kelis šimtus metų kelionių tikslas buvo šiek tiek kitoks, nei dabar. Pirmosios kelionės paprastai vykdavo prekybos arba verslo tikslais, vėliau atsirado ir pirmosios kelionės į sporto varžybas. Jau XV - XVI amžiuje buvo keliaujama dėl troškimo atrasti naujus kelius, pažinti naujus kraštus, aplankyti šventąsias vietas. Tuo metu kelionės skatino sukurti geresni laivai, techniniai navigacijos laimėjimai: kompasai, jūrų žemėlapiai. Tokios kelionės pakeitė Europos ūkinį gyvenimą, spartėjo geografijos raida, prasidėjo glaudesnis tautų bendravimas. Tačiau buvo ir neigiamų padarinių - krito pinigų vertė, plito įvairios ligos ir t.t. Apskritai XV- XVI amžius vadinamas Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, kada iškilo tokie žymūs keliautojai, kaip: K.Kolumbas, F.de Magelanas, A.Vespučis ir kiti.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Egipto geografinė padėtis. Egiptas randasi Afrikos žemyno šiaurės rytuose. Rytinėje Egipto dalyje randasi Raudonoji jūra. Šiaurėje viduržemio jūra. Pietryčiuosia yra Etiopijos kalnynas, vakarinę dalį užima Libijos dykuma (Sacharos dalis), o rytuose Arabijos dykuma. Maždaug per vidurį Egipto teka ilgiausia pasaulio upė Nilas. Nuo Viktorijos ežero iki Viduržemio jūros Nilo tėkmę kerta penki slenksčiai. Paskutinius 150km Nilas pasidalija į daugybę atšakų, taip sudarydamas deltą. Nilo vandens lygį reguliuoja Asvano užtvanka. Pagrindinis Egipto gyvybės šaltinis Nilas ilgiausia pasaulio upė. Ji išteka iš kalnų ežerų centrinėje afrikoje. Nilo ilgis apie 6500km. Pavasarį Nilo aukštupyje smarkiai lyja. Lietaus ir tirpstančio sniego vanduo subėga į upę ir Nilas patvinsta. Potvynis Egipte prasideda vasaros viduryje. Jis trunka iki Lapkričio mėnesio. Kai vanduo nuslenka, ant nederlingos žemės lieka derlingas dumblas, kuris yra dažniausiai juodos spalvos. Taip Nilas patręšia dirvą. Todėl tai žmonėms sudarė puikias sąlygas verstis žemdirbyste, gyvulininkyste. Bet taip pat potvynio metu Nilas padarydavo daug žalos: potvynių metu vanduo nuplaudavo žemės sklypų ribas ir įrenginius laukuose. O labai stiprūs potvyniai nunešdavo ištisus kaimus. Tam, kad žmonės galėtų sureguliuoti Nilo vandens lygį, jiems reikėjo pastatyti užtvanką. Taigi jie prie Asvano miesto pastatė Asvano žtvanką. Ji buvo statoma 10 metų. Sukauptą tvenkinyje vandenį imta naudoti laukams drėkinti, o vandens jėgainė pradėjo gaminti elektros energiją. Taip pat kai buvo pastatyta Asavano užtvanka susidarė Nasero tvenkinys. Buvo padaryta daug žalos, bet ir naudingų dalykų. Teigiami dalykai. Visus metus Nilas plukdo pakankamai vandens, tad galima nuimti tris derlius. Užtvankoje įrengta elektrinė gamina elektros energiją (patenkinama 25% Egipto poreikių). Atsirado nemaža pramonės įmonių, buvo sukurta daug darbo vietų. Tvenkinio vanduo tiekiamas dykumoje statomiems miestams, pliačiamiems drėkinamiems...
| |
Ekskursinių objektų įvairovė Žemaitijoje Lapų skaičius: 23 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Žemaitijos nacionalinis parkas. Tikslas – aiškiai aprašyti lankytinas vietas, kurios yra Žemaitijos nacionaliniame parke, šiaurės Žemaitijoje ir vidurio bei pietų Žemaitijoje. Nacionalinio parko vertybės. Parko ežerai. Platelių ežeras. Rezervatai ir draustiniai. Plokštinės ir Rukundžių gamtos rezervatai. Draustiniai. Gamtos paminklai. Senasis kultūros paveldas. Nacionalinio parko gyvenvietės. Plateliai. Šeirės gamtos takas. Sovietinė raketų bazė – militarizmo muziejus. Žemaičių Kalvarija. Beržoras. Lankomos vietos šiaurės Žemaitijoje. Orvidų sodyba (Gargždelė). Kryžių kalnas. Šatrijos kalva. Mosėdis. Papilė. Bukantė. Rainiai. Rietavas. Skuodas (Apuolės piliakalnis, Barstyčių akmuo). Telšiai. Vidurio ir pietų Žemaitija. Bijotai. Bitėnai. Raseiniai. Šiluva. Tytuvėnai. Viešvilė. Žemaitijos dvarai, kuriuos verta pamatyti. Platelių dvaras. Plinkšių dvaras ir parkas. Renavo dvaras. Plungės dvaras. Biržuvėnų dvaras. Kretingos dvaras. Kelmės dvaro rūmai. Nagrinėjamos temos projektinė – analitinė dalis. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.
| |
etinės problemos rekreacijoje ir turizme Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Mikroetikos problemos rekreacijoje ir turizme. Apgavystė ir melas. Korupcija. Interesų konfliktas. Seksualinis priekabiavimas. Netinkamas darbuotojų elgesys su klientu. Makroetikos problemos rekreacijoje ir turizme. Diskriminacija. Paternalizmas. Sekso turizmas. Konkurencija. Žala ekologijai. Išvados. Literatūros sarašas. Kaip verslas, duodantis pelną, turizmas susikūrė XIX a. pabaigoje – XXa. pradžioje. Visų pirma tai ekonomikos vystymasis, pragyvenimo lygio kilimas. Didėjanti koncentracija miestuose, triukšminga miesto aplinka, spartus gyvenimo ritmas skatina poreikį pabūti gamtoje, pailsėti, atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos bei kasdieninių rūpesčių, pataisyti sveikatą, atgauti jėgas ir aplankyti kitas šalis. Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus. Turizme, kaip ir kitose verslo veiklos srityse, etika vis labiau suvokiama kaip dalykas, pagrindžiantis moralinius klausimus, kylančius tarp žmogaus ir aplinkos, tarp žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Šiuolaikinis didžiulis susidomėjimas etika, jos normomis, morale, rodo, kad žmogus yra visa ko pagrindas. Tiek turizmo, tiek ir kitos rūšies verslas negalėtų egzistuoti be mūsų. Referate analizuojamos mikro (Apgavystė ir melas, Korupcija, interesu konfliktas, seksualinis priekabiavimas, netinkamas darbuotoju elgesys su klientu) ir makro (diskriminacija, paternalizmas, sekso turizmas, konkurencija, zala ekologijai) etines problemos.
| |
Lapų skaičius: 29 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Europos sąjungos sutartis pasirašyta Mastrichte 1991 gruodyje apima Europos Sąjungos (EU) vieningos valiutos įcedimą. Visose EU šalyse, tik Britanija pasiliko teisę nedalyvauti lemiamame ekonomikos ir piniginei sąjungai (EMU). Nežiūrint paskutinių pokyčių Europos sąjungos Monetarinėje Sistemoje (EMS), kuri kulminacijoje pašalino sterlingus ir Italijos lyrą, paskyrimas papildomo kapitalo valdyme keletui šalių ir padidintos valiutų kursų svyravimo ribos mechanizmo ribos (ERM) iki 15%, Mastrichto sutartis buvo sėkmingai ratifikuota ir įsigalėjo 1993 m. Lapkrityje. Tačiau, jau dabar aišku, kad kai kurios šalys bus pasiruošę Europos Monetarinei Sąjungai (EMU) anksčiau nei kitos. Šis straipsnis apžvelgia kas buvo padaryta siekiant EMU, kokios kils problemos ir EMU ateitis. EMU turi dvi kryptis: ekonominę ir monetarinę. Trumpai, ekonominė sąjunga reiškia vieningos rinkos kūrimą be dirbtinių prekybos apribojimų, sąjunginė konkurencijos politika, įprasta vietinė politika ir makroekonomikos politikos koordinavimas. EU nariai susitarę dėl pelno ekonominės sąjungos ir daugelis reikalavimų jau išspręsti. Be jokių standartų, vystėsi Europos Sąjunga ir vieninga rinka buvo sukurta 1993 01 (Žr 7 sk. ) Nežiūrint to, monetarinė sąjunga yra ginčytina ir apima sutarimus dėl nepakeičiamo fiksuoto valiutos kurso ar vieningus valiutos įvedimo (žr. 4 sk. Smulkesnė diskusija apie monetarinės sąjungos alternatyvas). Šalis kuri sutinka su tuo ar kitu (pastaroji yra priimtina EU narių) automatiškai praranda nepriklausomos valiutos savarankiškumo politika. EU nariai priėmė paralelizmo principą, kuris sako, kad ekonomika ir monetarinė sąjunga yra neatskiriama galinio tikslo dalis. EMU privalumai yra aiškiai išdėstyti dokumentuose ir aprašyti Goodhart gerieji elniai (1991)- taip pat 4 sk. Trumpai, yra diskutuoja, kad pašalinus prekybos apribojimus ir eliminavus valiutų kurso riziką, bus skatinama didesnė specializacija ir...
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kūrimo istorija. Es organai (įstaigos). Lietuvos integracija į europos sąjungą. Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos. Sąjungą. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas 1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo, buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas -nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių. Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių; jose gyvena apie 370 mln. Žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka. Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos, transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prkybos, konkurencijos, plėtros, regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų ir plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas, kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų sąjungą. Europos Sąjunga pritraukia vis dagiau narių, nes joje galioja šie principai: -ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir solidarumą; -įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas; -demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai konsensas. Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveikti dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą, susitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų. Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad: -po...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
