Geografija (2 psl). Geografijos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Bioprodukcinio ūkio svarba bei sturktūra. Svarbiausios šiltųjų kraštų kultūros. Javų ūkis. Gyvulininkystė – pieno ir mėsos ūkio pagrindas. V. Žvejyba ir akvakultūra. Vi. Miškai – pasaulio turtas. Vii. Badas – žmonijos problema. Biorprodukcinio ūkio svarba bei struktūra. Svarbiausios šiltųjų kraštų kultūros. Javų ūkis. Gyvulininkystė – pieno ir mėsos ūkio pagrindas. Žvejyba ir akvakultūra. Miškai – pasaulio turtas. Badas – žmonijos problema. Bioprodukcinis ūkis yra pasaulio ūkio materialinių vertybių gamybos šaka . Jį sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir žuvivaisa. Sunku šiandien surasti šalį,kurioje žmonės nesiverstų kuria nors iš šių šakų. Bioprodukcinis ūkis tiekia maistą, drabužius, neretai būstą, šilumą ir pan. Šis ūkis glaudžiai susijęs su gamta. Nors mokslo ir technikos pažanga sumažino bioprodukcinio ūkio priklausomybę nuo gamtos išteklių ir gamtos sąlygų, išliko būdingų ūkininkavimo ypatybių ir suniai sutvarkommų problemų . Žemės ūkis įvairiuose klimato juostose Arktinėj klimato juostoj, kur beveik ištisus metus vyrauja neigiama temperatūra, verstis žemės ūkiu neįmanoma. Be to, šioje klimato juostoje gyvena labai mažai žmonių. Šiaurės pusrutulio arktinių platumų gyventojai, susitelkę arčiau jūros, verčiasi žvejyba. Subarktinėj klimato juostoj vietiniai gano ir augina šiaurės elnius. Vidurinėse platumose yra didžiausi žemės ūkio naudmenų plotai. Apie 500mln. Ha - ariama žemė ir apie 700mln. Ha – pievos ir ganyklos. Spygliuočių miškų juostose dirvožemis nėra labai derlingas, todėl žemdirbystėj tinkamos žemės čia nedaug. Plačialapių miškų ir stepių juostos žemė derlinga,todėl miškai beveik iškirsti, o stepės išartos. Nors didžiausi žemės ūkio naudmenų plotai yra vidurinėse platumose, tačiau čia nuimamas tik vienas derlius per metus.

Branduolinė energetika Lietuvoje

Lapų skaičius: 34
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1 Toks energinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Šluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500MW. Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6, 5 Mpa slėgio garas, kuris susidaro tiesog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru. Pirmoji elektrinės eilė turi tik du energetinius blokus. Vieno reaktoriaus bloke yra dvi turbinos, kurių galia po 750MW. Kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams - mašinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruošimo sistemos. Ežero vanduo naudojamas elektrinės turbinų kondensatoriams aušinti. Numatyta galimybė keisti valdymo-apsaugos ir technologinius kanalus remontuojant, kai reaktorius sustabdytas ir atvėsęs. Technologiniai kanalai - tai vamzdžio konstrukcijos, kurios viršutinė ir apatinė dalys pagamintos iš korozijai atsparaus plieno, o vidurinioji - iš cirkonio lydinio. Pjautiniai grafito žiedai kanaluose užtikrina šiluminį kontaktą su klojinio grafito blokais. Į technologinį kanalą ant pakabos įleidžiama šilumą išskirianti kasetė. Ji sudaryta iš dviejų rinklių, turinčių po 18 šilumą išskiriančių elementų, kurie yra hermetiški cirkonio lydino vamzdeliai, užpildyti kuro tabletėmis iš urano dioksido. Šilumos agentas - vanduo - tiekiamas į kiekvieną technolognį kanalą iš apačios. Iš technologinio kanalo šilumos agentas garo vandens mišinio pavidalu patenka į seperatorius. Šilumos apykaitai pagerinti ant viršutinės šilumą išskiriančios rinklės įrengtos grotelės, kurios vadinamos intensifikatoriais. Šilumą išskiriančios kasetės su išdegusiu kuru iškraunamos ir gabenamos į saugojimo vietą. Naujos kasetės įstatomos veikiant...

Centrinės azijos plokščiakalniai

Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Teritorijos, kuri yra tarp Altajaus ir Himalajaus kalnų, savitas gamtos sąlygas mini dar A. Humbaltas. Jis pavadino šią didelę teritoriją Centrine Azija. Kadangi šalis yra toli nuo jūrų ir apsupta aukštų kalnų, todėl čia vyrauja saviti kraštovaizdžiai. Nėra vieningos nuomonės dėl Centrinės Azijos teritorijos ribų. Pavyzdžiui: V. A. Obručevas Centrine Azija vadino plokščiakalnius, esančius į šiaurę nuo Kunlunio, nepriskirdamas Tibeto kalnuotosios šalies. Rytinė Centrinės Azijos riba vedama Didžiojo Chingano vakariniais šlaitais, rytine Ordo plokščiakalnio dalimi bei į šiaurę nuo jo esančiu plokščiakalniu. Visa ši teritorija susiformavo tame pačiame etape ir pasižymi panašiomis geografinėmis sąlygomis. Vakaruose plokščiakalnis ribotasi su Altajumi ir Takla Makano dykuma. Centrinė Azija nebuvo apsemta jūros nuo mezozojaus eros vidurio, todėl ji yra laikoma pačia seniausia sausuma Žemėje.

Civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos

Lapų skaičius: 3
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Daugelis ragina griauti pramonę ir gelbėti gamtą, nepasiduoti, saugoti ją nepaliestą. Tačiau šiuo požiūriu būti gamtos pusėje, reiškia būti prieš civilizuotą žmonijos pasaulį. Ironiška, tačiau visos šios kritiškos idėjos prieš šiuolaikinį, civilizuotą pasaulį pačios yra pagimdytos civilizacijos. Griežtas gamtos ir kultūros supriešinimas yra visiškai naujas ir žmogiškas išradimas. Teikdami pirmenybę naujovėms žmonės negalvojo apie save, kaip išstumtuosius iš natūralaus pasaulio. Jie buvo dalis didžiojo Būties tinklo. Tik po mokslinės revoliucijos ir industrijos plėtimosi žmonės pradėjo galvoti apie save, kaip apie atskirą gamtos dalį. Gimė nauja idėja: gamta - kaip natūrali, laukinė aplinka. Kol mes apibrėšime gamtos sąvoką kaip kaimišką idilę, tai miestas bus suvokiamas, kaip didelis gamtos priešas. Tokio požiūrio pažangumas yra labai abejotinas. Jį pagimdė žmogaus atitolimas nuo gamtos. Kol į miestus bus žiūrima tik kaip į didžiausius gamtos priešus, tol ir patys miestiečiai bus suvokiami kaip nejautrūs gamtai. Šiandien tik keli iš daugybės miesto gyventojų moka dirbti žemę. Tyrimai Vokietijoje parodė, kad vaikai, gyvenantys miestuose, geriau pažįsta automobilių markes nei gėles. Augmenijos trūkumas miestuose yra rimta problema, tačiau tai, kad miestiečiai neišmano apie medžius, gėles ir dirvožemį, dar nereiškia, kad jie patys yra nutolę nuo gamtosauginių problemų ir, kad jiems nerūpi gamta plačiąja prasme. Jei mes norime būti neabejingi gamtai, mums yra reikalingi miestai. Dabartinis miesto gyvenimo būdas yra problema, tačiau jie taip pat yra ir gamtosauginio sprendimo dalis. Mes negalime grįžti prie savo šaknų į pirmykštę bendruomeninę santvarką, tačiau galime padaryti taip, kad natūrali gamta būtų neatskiriama visų mūsų miestietiško gyvenimo dalis. Pasak j. V. Gėtės, Gamta- vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas. Todėl turėtume įvertinti žmogaus ryšį su gamta, stengtis, kad jis dar ilgai...

Danija

Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Kultūra. Macijos judėjimu suijusi literatūros danų k. Plėtotė. Svarbus buvo K. Pederseno apie. 1480- 1554 Biblijos vertimas. Buvo leidžiami teologiniai poleminiai traktatai, pa. Mokslai. Pradėjo formuotis dramaturgija. Renesansinę poeziją kūrė t. Kingas. 1634 1703. Danų nac. Literatūros pradininkas buvo švietimo idėjų reiškėjas kome. Diografas L. Holbergas 1684 1754. Xviii a. II pusėje buvo kuriama sentimentalio. Ji literatūra. Jos atstovas poetas ir istorinių dramų kūrėjas J. Evaldas 1743 1781. Prancūzijos didžiosios revoliucijos idėjas reiškė satyrikai P. A. Heibergas 1758 1841. Ir M. K. Brūnas 1775 1826. Xix a. I pusė danų literatūros klestėjimo laikotarpis. Žymiausias romantikas. A Elenšlegeris 1779 1850 poezijoje ir dramose aukštino ikifeodalinių ir ikikrikščioniškųjų laikų skandinavų kultūrą, teigė optimistinę pasaulė. Jautą. Liaudies universitetų staigėjo romantiko N. F. S. Gruntvigo 1783 1872 kūry. Bai būdingi skandinavų senovės motyvai ir krikščionybės atnaujinimo idėjos. Realiz-. Mo pradmenys žymūs S. S. Blegerio 1782 1848 valstiečių temetikos prozoje. Pasaulinę šlovę pasakomis pelnė H. K. Andersenas 1805 1875. T. Skou Hanse. O. Sarvigas g. 1921, O. Vivelis g. 1921 V. Siorensenas g. 1929, K. Rifbjergas g dies muzikai būdingos epinės herojinės ir lyrinės dainos. Melodika artima švedų ir š. Vokiečių muzikos folklorui. Liaudies dainas pradėta rinkti XVI a. Vid. ;išleista jų rinki- nių. Xvi a. Atsirado profesionalioji muzikos. Xvi xvii a. Europoje garsėjo Danijos karaliaus rūmų instrumentinė kapela, joje grojo daugiausia anglai. Xvii a. Pr. Madri. 1747-1800, F. L. Kunceno 1761-1817, F. Kulau 1786-1832, K. E. Veizės 1774-1848 kūryboje. Romantinių trdicijų laikėsi žymiausias danų kompozitorius N. V. Ga. Dė. Xix a. Xx a. Pr. Reikšmingų operų, baletų sukūrė j. P. Hartmanas 1805-1900, A. Ena 1859-1939, P. A. Klenau 1883-1923, K. Nilsenas 1850-1931 ; dainų P. A. Heisė 1830-1879 P. E. Langė-Miuleris 1850-1926. Xx a. Muzikai turėjo įtakos B. Bartoko,...

Demografinės aplinkos pokyčių tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje

Lapų skaičius: 11
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Demografinės aplinkos pokyčių tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje
Socialinė-kultūrinė aplinka
Demografija
Pasauliniu mastu demografinėje aplinkoje vyksta didžiuliai pokyčiai, skirtingai pasireiškiantys įvairiose šalyse.
Lietuvos demografinė statistika

Dviejų dienų kelionė po Lietuvą

Lapų skaičius: 41
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo objekto ir informacinių šaltinių apžvalga. Turizmo samprata.turistinės kelionės. Jų skirstymas. Turistinio maršruto parengimas. Ekskursija. Jos rūšys. Praktinė dalis. Kelionės maršrutas. Organizacinė informacija. Pažintinė kelionės informacija. Klaipėdos kraštas. Priekulė. Kintai. Mingė – lietuvos venecija. Uostadvaris. Rusnės sala. Šilutė – pamario kraštas. Žemaičių naumiestis. Gardamas. Švėkšna. Kvėdarna. Rietavas. Plungė. Išvados ir pasiūlymai. Vartojamų terminų žodynas. Literatūros sąrašas. Temos aktualumas. Vienas iš mėgstamiausių ir įdomiausių žmogaus pomėgių yra kelionės. Keliaujama jau nuo neatmenamų laikų, tik prieš kelis šimtus metų kelionių tikslas buvo šiek tiek kitoks, nei dabar. Pirmosios kelionės paprastai vykdavo prekybos arba verslo tikslais, vėliau atsirado ir pirmosios kelionės į sporto varžybas. Jau XV - XVI amžiuje buvo keliaujama dėl troškimo atrasti naujus kelius, pažinti naujus kraštus, aplankyti šventąsias vietas. Tuo metu kelionės skatino sukurti geresni laivai, techniniai navigacijos laimėjimai: kompasai, jūrų žemėlapiai. Tokios kelionės pakeitė Europos ūkinį gyvenimą, spartėjo geografijos raida, prasidėjo glaudesnis tautų bendravimas. Tačiau buvo ir neigiamų padarinių - krito pinigų vertė, plito įvairios ligos ir t.t. Apskritai XV- XVI amžius vadinamas Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, kada iškilo tokie žymūs keliautojai, kaip: K.Kolumbas, F.de Magelanas, A.Vespučis ir kiti.

Egiptas

Lapų skaičius: 10
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Egipto geografinė padėtis. Egiptas randasi Afrikos žemyno šiaurės rytuose. Rytinėje Egipto dalyje randasi Raudonoji jūra. Šiaurėje viduržemio jūra. Pietryčiuosia yra Etiopijos kalnynas, vakarinę dalį užima Libijos dykuma (Sacharos dalis), o rytuose Arabijos dykuma. Maždaug per vidurį Egipto teka ilgiausia pasaulio upė Nilas. Nuo Viktorijos ežero iki Viduržemio jūros Nilo tėkmę kerta penki slenksčiai. Paskutinius 150km Nilas pasidalija į daugybę atšakų, taip sudarydamas deltą. Nilo vandens lygį reguliuoja Asvano užtvanka. Pagrindinis Egipto gyvybės šaltinis Nilas ilgiausia pasaulio upė. Ji išteka iš kalnų ežerų centrinėje afrikoje. Nilo ilgis apie 6500km. Pavasarį Nilo aukštupyje smarkiai lyja. Lietaus ir tirpstančio sniego vanduo subėga į upę ir Nilas patvinsta. Potvynis Egipte prasideda vasaros viduryje. Jis trunka iki Lapkričio mėnesio. Kai vanduo nuslenka, ant nederlingos žemės lieka derlingas dumblas, kuris yra dažniausiai juodos spalvos. Taip Nilas patręšia dirvą. Todėl tai žmonėms sudarė puikias sąlygas verstis žemdirbyste, gyvulininkyste. Bet taip pat potvynio metu Nilas padarydavo daug žalos: potvynių metu vanduo nuplaudavo žemės sklypų ribas ir įrenginius laukuose. O labai stiprūs potvyniai nunešdavo ištisus kaimus. Tam, kad žmonės galėtų sureguliuoti Nilo vandens lygį, jiems reikėjo pastatyti užtvanką. Taigi jie prie Asvano miesto pastatė Asvano žtvanką. Ji buvo statoma 10 metų. Sukauptą tvenkinyje vandenį imta naudoti laukams drėkinti, o vandens jėgainė pradėjo gaminti elektros energiją. Taip pat kai buvo pastatyta Asavano užtvanka susidarė Nasero tvenkinys. Buvo padaryta daug žalos, bet ir naudingų dalykų. Teigiami dalykai. Visus metus Nilas plukdo pakankamai vandens, tad galima nuimti tris derlius. Užtvankoje įrengta elektrinė gamina elektros energiją (patenkinama 25% Egipto poreikių). Atsirado nemaža pramonės įmonių, buvo sukurta daug darbo vietų. Tvenkinio vanduo tiekiamas dykumoje statomiems miestams, pliačiamiems drėkinamiems...

Ekskursinių objektų įvairovė Žemaitijoje

Lapų skaičius: 23
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Žemaitijos nacionalinis parkas. Tikslas – aiškiai aprašyti lankytinas vietas, kurios yra Žemaitijos nacionaliniame parke, šiaurės Žemaitijoje ir vidurio bei pietų Žemaitijoje. Nacionalinio parko vertybės. Parko ežerai. Platelių ežeras. Rezervatai ir draustiniai. Plokštinės ir Rukundžių gamtos rezervatai. Draustiniai. Gamtos paminklai. Senasis kultūros paveldas. Nacionalinio parko gyvenvietės. Plateliai. Šeirės gamtos takas. Sovietinė raketų bazė – militarizmo muziejus. Žemaičių Kalvarija. Beržoras. Lankomos vietos šiaurės Žemaitijoje. Orvidų sodyba (Gargždelė). Kryžių kalnas. Šatrijos kalva. Mosėdis. Papilė. Bukantė. Rainiai. Rietavas. Skuodas (Apuolės piliakalnis, Barstyčių akmuo). Telšiai. Vidurio ir pietų Žemaitija. Bijotai. Bitėnai. Raseiniai. Šiluva. Tytuvėnai. Viešvilė. Žemaitijos dvarai, kuriuos verta pamatyti. Platelių dvaras. Plinkšių dvaras ir parkas. Renavo dvaras. Plungės dvaras. Biržuvėnų dvaras. Kretingos dvaras. Kelmės dvaro rūmai. Nagrinėjamos temos projektinė – analitinė dalis. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.

etinės problemos rekreacijoje ir turizme

Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Mikroetikos problemos rekreacijoje ir turizme. Apgavystė ir melas. Korupcija. Interesų konfliktas. Seksualinis priekabiavimas. Netinkamas darbuotojų elgesys su klientu. Makroetikos problemos rekreacijoje ir turizme. Diskriminacija. Paternalizmas. Sekso turizmas. Konkurencija. Žala ekologijai. Išvados. Literatūros sarašas. Kaip verslas, duodantis pelną, turizmas susikūrė XIX a. pabaigoje – XXa. pradžioje. Visų pirma tai ekonomikos vystymasis, pragyvenimo lygio kilimas. Didėjanti koncentracija miestuose, triukšminga miesto aplinka, spartus gyvenimo ritmas skatina poreikį pabūti gamtoje, pailsėti, atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos bei kasdieninių rūpesčių, pataisyti sveikatą, atgauti jėgas ir aplankyti kitas šalis. Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus. Turizme, kaip ir kitose verslo veiklos srityse, etika vis labiau suvokiama kaip dalykas, pagrindžiantis moralinius klausimus, kylančius tarp žmogaus ir aplinkos, tarp žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Šiuolaikinis didžiulis susidomėjimas etika, jos normomis, morale, rodo, kad žmogus yra visa ko pagrindas. Tiek turizmo, tiek ir kitos rūšies verslas negalėtų egzistuoti be mūsų. Referate analizuojamos mikro (Apgavystė ir melas, Korupcija, interesu konfliktas, seksualinis priekabiavimas, netinkamas darbuotoju elgesys su klientu) ir makro (diskriminacija, paternalizmas, sekso turizmas, konkurencija, zala ekologijai) etines problemos.

« Pradžia Ankstesnis123456789Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama